Sodra

Naktimis triūsiančių parlamentarų sukurptomis sąlygomis tenka gyventi visiems piliečiams, nors Seimo nariai pripažįsta, kad patys ne visai suvokia savo darbo rezultatus. Dar vienas tautos gelbėjimo aktas Seime baigėsi prieš pat Kalėdas. Kartu suteiktos tvirtos garantijos, kad panašių problemų gali kilti po metų, o gal ir anksčiau. Kadencijos pradžioje valdantieji, kurie pasikrikštijo „permainų koalicija“, naktinį mokesčių šturmavimą buldozeriu grindė prastu praėjusios valdžios palikimu.

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Ketvirtadienį Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdyje viešai paskelbta apie interpeliaciją merui valstiečiui liaudininkui Algirdui Kopūstui, galimai neblaiviam įkliuvusiam už vairo. Surinkti parašai ir sprendimų projektai įteikti savivaldybės sekretoriatui. Pagal savivaldybės reglamentą meras per 14 dienų privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį šiuo klausimu. Tarybos nariai yra nepatenkinti mero elgesiu.

Parlamentarai antradienį palaikė 2012 metų „Sodros“ biudžeto projektą, kuriame atstatomos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 proc. iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus, nekinta dauguma išmokų, bedarbių, motinystės (tėvystės) ir ligos pašalpų. Ypatingos skubos tvarka už „Sodros“ biudžetą balsavo 70, prieš – 15, susilaikė 8 Seimo nariai.

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas bus 1,5 proc., 2013 metais – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė du parlamentarai. Pensijų įmokos dydis 2004 m. buvo 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 per.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pensijų reformos įstatymo  pataisai, kuria numatoma 2012 m. nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinti atskaitymus į privačiuosius pensijų fondus. Parlamentarai dar turės balsuoti dėl įstatymo pataisų priėmimo.  Įstatymą priimti ketinama ypatingos skubos tvarka. Vienas iš esminių siūlymų – nustatyti 2012 metams 1,5 proc., o 2013 m. – 2,5 proc. kaupiamosios pensijų įmokos tarifą.

Visiems valstybinio socialinio draudimo pensijų ir kitų išmokų gavėjams, išskyrus dirbančius pensininkus, pensijos ir kitos išmokos gruodžio mėnesį bus baigtos mokėti anksčiau nei kitais šių metų mėnesiais – jomis naudotis bus galima dar iki didžiųjų metų švenčių. Visiems pensijų gavėjams, kurie nedirba, pensijos bus išmokėtos vėliausiai iki šv. Kalėdų.

Dvi valandas į „Šiaulių naujienų“ redakciją karštąja linija skambinę šiauliečiai ne tik klausė, ar reikia už vienas ar kitas medicinos paslaugas mokėti gydymo įstaigai ar gydytojui, bet ir patvirtino seną kaip pasaulis tiesą – gydytojams mokėti reikia! Ir ne tik tada, kai žmogus ateina į valdišką kabinetą, bet ir tada, kai jis pasibeldžia į privačiai dirbančio gydytojo kabineto duris – net jau ir susimokėjusiam už vizitą pacientui gali būti leidžiama suprasti, kad... reikia mokėti dar.

Žala, kurią šiai visuomenei, jos bendrumui padarė dvi paskutines savaites vykusios valdančios koalicijos diskusijos (prie kurių sėkmingai prisidėjo politinė opozicija), manding bus daug didesnė už premjero Andriaus Kubiliaus įkyriai peršamą grėsmę valstybės finansų sistemos stabilumui. Net jeigu ji iš grėsmės būtų virtusi apčiuopiama problema. Reikalas tas, kad protingiems žmonėms nekyla net klausimo, ar viešieji valstybės finansai turi būti subalansuoti.

Du milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke turėjusi Panevėžio rajono savivaldybė, kad išmokėtų atlyginimus mokytojams už gruodžio mėnesį, prašys valstybės trumpalaikės 1 milijono 600 tūkstančių litų paskolos su 1 procento palūkanomis. Praėjusį trečiadienį tokius rajono vadovų ketinimus palaimino Taryba.Nors prieš tai opozicija burnojo, kad esą valdantieji, užuot mažinę administravimo išlaidas, eina lengviausiu keliu, vieningai pakėlė rankas už paskolos ėmimą.

Seimas ketvirtadienį nutarė,  kad motinystės (tėvystės) išmokų skaičiavimo koeficientas turėtų mažėti penktadaliu – nuo 4 iki 3,2. Šis dydis naudojamas nustatant mažiausias ir didžiausias išmokas tėvams. Valdžia – nieko nesumažinom Kitąmet didžiausia išmoka, anot valdžios liks panaši į esančią šiemet, bet jei jis nebūtų keičiamas, šių tėvų pajamos būtų padidėjusios daugiau nei 1 tūkst. litų. Tiesa, dalį „tokios pačios“ išmokos praris infliacija.

Pasitarimą prieš Seimo posėdį ketvirtadienį surengusi Seimo Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcija savo pozicijos keisti neketina. Pasak Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovo Seimo vicepirmininko Eriko Tamašausko, frakcija vertino trečiadienio derybų preliminarius susitarimus ir projektą, kurį siūloma pasirašyti koalicijos partneriams. „Mūsų pozicija lieka ta pati: Liberalų sąjūdis – prieš naujų mokesčių įvedimą.

Teorinių galimybių susiformuoti mažumos Vyriausybei yra, tačiau jos nesvarstomos, trečiadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius. „Teorinių galimybių yra pačių įvairiausių, bet aš jų nesvarstau. Kaip kareivis Šveikas yra sakęs: negali būti taip, kad nebūtų kaip nors“, – trečiadienį klausiamas, kaip vertina tokią galimybę ir ar pasiruošęs vadovauti mažumos Vyriausybei, sakė Ministras Pirmininkas.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė nežarsto pažadų, kad neapmokestinus vadinamųjų prabangos prekių nebus įvesti progresiniai ar visuotinis turto mokesčiai. „Mokesčių įstatymus Lietuvoje priima Lietuvos Respublikos Seimas.

Prabangaus nekilnojamojo turto, transporto priemonių mokesčių įvedimas būtų naudingas ne tik papildant valstybės biudžetą papildomomis pajamomis, bet ir mažinant socialinę atskirtį, mano Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Anot I. Degutienės, Lietuva, inicijuodama naujus mokesčius, elgiasi kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, įgyvendinančios euro zonos gelbėjimo projektus.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė neatmeta mažumos Vyriausybės galimybės. „Aišku, visaip gali atsitikti. Politikoje vieną dieną gali būti vienoks matymas, kitą dieną – kitoks. Todėl niekada nieko negali atsisakyti ir niekada negali prognozuoti, ypač esant tokiai situacijai, kokia yra šiandien, kas bus rytoj. Bet įmanomi visokie būdai“, – trečiadienio rytą „Žinių radijuje“ klausiama, ar negalvojama apie mažumos Vyriausybę politiniuose sluoksniuose, pareiškė I. Degutienė.

Kad ir ką rekomenduotų patarlės, ant to paties grėblio tikrai lipama, o kai kuriems ten net ir patinka. Štai penkioliktoji Vyriausybė, savo veiklą pradėjusi nuo naktinės mokesčių ir pensijų deformos, kadencijos pabaigą ketina pažymėti tokiu pačiu „žygdarbiu“ prieš Lietuvos žmones. Kai prieš trejus metus valdžia pakėlė ir sujaukė mokesčius, dar buvo galima patikėti, kad per skubėjimą įvyko klaida. Juolab kad už naktinius sprendimus gauta tikrai daug pylos, daug nepasitikėjimo valdančia koalicija.

Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestauja, kad Seimas šiandien balsuodamas atmetė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūlyta Vyriausybei parengti ir patvirtinti nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažintų įmokų į privačius pensijų fondus kompensavimo tvarką 2014-2018 metais.

Seimas linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. „Sodros“ įmokų. Tai paaiškėjo antradienį, kai buvo svarstomas grupės parlamentarų teikiamas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas būtų 0 (nulis) procento, t.y. kad kaupiamosios pensijų įmokos į privačius pensijų fondus nebebūtų pervedamos.

Po 20 metų pensijos Lietuvoje gali sumažėti beveik perpus, rodo Investuotojų asociacijos atlikta demografinių rodiklių analizė. Europos Komisijos duomenimis, vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje per minėtą laikotarpį išaugs 160 tūkst. iki 695 tūkst. Tuo metu darbingo (20–64 metų) amžiaus žmonių skaičius kris 353 tūkst. iki 1,7 mln.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sukritikavo šalyje planuojamų progresinių mokesčių idėją, bet mano, kad Lietuvai būtų palanku įvesti turto mokesčius. „Mokesčių teorija sako, kad mokesčiai turėtų būti tokie, kad kuo mažiau iškreiptų žmonių ekonominę elgseną, taip pat kad jų administravimas būtų kuo paprastesnis, o trečias principas – kad jie kuo mažiau apsunkintų tą produktyviąją veiklą.

Valdančiųjų konservatorių siūlymas balansuojant kitų metų valstybės biudžetą sustabdyti pervedimus į privačius antros pakopos pensijų fondus yra ydingas, antradienį pareiškė Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą kalbėdamas „Žinių radijui“ šalies vadovės atstovas pažymėjo, kad prieš pusmetį sutarta, jog dabartinė pensijų sistema turi miglotą ateitį, o kaip perspektyva matoma kaupiamoji pensija.

Desperatiškų vyriausybės bandymų užkamšyti biudžeto skyles taikiklyje atsidūrė ir pensijų fondai. Prasidėjus sunkmečiui 2008–2009 metais gyventojų pervedimai į pensijų fondus buvo nurėžti iki 2 proc. pajamų, dabar grasinama juos apskritai stabdyti. Su Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Marijumi Kalesinsku kalbėjomės apie būsimųjų pensininkų padėtį ir pensijų reformą žlugdančius vyriausybės ketinimus.

Jeigu įmokos į dirbančiųjų kaupiamąsias pensijų sąskaitas bus sustabdytos, galutinai žlugs tiek pati Pensijų kaupimo sistema, tiek žmonių pasitikėjimas valstybės sugebėjimais įvykdyti socialinės sistemos reformą. Bus nubrauktas aštuonerių metų darbas, o dirbantieji vėl bus palikti su nerimu laukti senatvės.

Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.

Kitų metų biudžeto projekto svarstymą lydi raginimai kelti mokesčius, įvesti naujus, taupyti. Kartu raginama neskriausti senolių, kuriems šalies vadovai ne kartą žadėjo atkurti pensijas į prieškrizinį lygį. Pastarąją skylę valdantieji užsimojo užkimšti pagrobdami lėšas, sukauptas privačiose pensijų fonduose.

Liberalų sąjūdžio frakcija Seime kritiškai vertina nuskambėjusius karštligiškus kai kurių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų siūlymus svarstant 2012 metų valstybės biudžeto projektą galimai įvesti naujus mokesčius.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad dar 15 tūkst. asmenų, kurie iki šiol socialinio draudimo išmokas gaudavo į banke „Snoras“ buvusias sąskaitas, nepateikė duomenų apie naujas sąskaitas. Primename, kad Lietuvos bankui priėmus sprendimą visam laikui atšaukti banko „Snoras“ licenciją, „Sodra“ nebeturi galimybių pervesti išmokų į šiame banke buvusias sąskaitas.

Nors dažnai itin mėgstama pabrėžti prastą Lietuvos demografinę padėtį, nepanašu, kad artimiausiu metu prognozės bus optimistiškesnės. Kaip pranešti darbdaviui apie nėštumą ir nelikti be darbo? Kokių priemonių imtis norint po vaiko priežiūros atostogų sugrįžti į turėtą darbo vietą? Kaip apginti įstatymo suteikiamas motinystės teises? Šie ir daugiau klausimų aktyviai aptarinėjami interneto diskusijų svetainėse, kur patirtimi ir patarimais dalijasi būsimos ar jau esamos mamos.

Ukmergės rajono savivaldybės meras kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijų. Kreipimęsi prašoma ištirti paskutinių publikacijų apie merą turinį, kadangi jose pateikiama daug tikrovės neatitinkančių faktų, neabejotinai darančių neigiamą įtaką jo reputacijai. „Gerbiu žurnalistus dėl jų darbo – jie atkreipia dėmesį į problemas, neretai atskleidžia neteisybę ir priverčia ją panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad draudėjai, kurie iki šiol valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD) mokėdavo į banke „Snoras“ esančias „Sodros“ sąskaitas, turėtų pasirinkti kitose kredito įstaigose esančias surenkamąsias sąskaitas. Teritorinių „Sodros“ skyrių surenkamąsias sąskaitas galima rasti „Sodros“ puslapyje www.sodra.lt, taip pat sužinoti „Sodros“ skyriuose.

Bankrutuojančiame banke „Snoras“ sąskaitas turėję pensininkai “Sodros“ yra raginami atsidaryti sąskaitas kituose bankuose. Pensininkai kratosi bankų ir tvirtina, kad toks nurodymas atima teisę rinktis. “Sodros“ skyriuose daugėja prašymų pensijas pristatyti į namus. Teko prašyti kaip malonės Kuršėniškis pensininkas (redakcijai pavardė žinoma) piktinasi, kad yra varžoma pasirinkimo laisvė gyventi be bankų. „Bankrutavus “Snorui“ “Sodroje“ manęs pareikalavo atsidaryti sąskaitą kitame banke.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) valdyba informuoja, kad gyventojai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas bei neturintys mokėjimo kortelių, pinigus gali atsiimti jau 25 banko padaliniuose visoje Lietuvoje. Neįgalieji ir pensininkai bus aptarnaujami pirmiausiai. Nuo ketvirtadienio 10 val. ryto „Snoro“ sąskaitų turėtojai, į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas, pinigus galės išsigryninti 25-iuose „Snoro“ padaliniuose.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad gyventojai, kurie iki šiol negalėjo naudotis išmokomis, pervestomis į banko „Snoras“ sąskaitas, nesusietas su mokėjimo kortelėmis, dabar gali išmokas atsiimti banko skyriuose. Trečiadienį didžiuosiuose miestuose duris atvėrė trys banko „Snoras“ skyriai. Trečiadienį nuo 14  val. atidaryti banko „Snoras“ skyriai esantys Vilniuje (Gedimino pr. 2), Kaune (Taikos pr.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) daro viską, kad draudėjai ir socialinio draudimo išmokų gavėjai, kurie naudojasi banko „Snoras“ paslaugomis, nepatirtų papildomų rūpesčių. „Sodra“ informuoja, kad socialinio draudimo išmokų gavėjus sklandžiai pasiekia jiems priklausančios socialinio draudimo išmokos. Žmonės naudojasi galimybe „Sodros“ pervedamas socialinio draudimo išmokas, kurias jie gauna per banką „Snoras“, išsiimti po 500 Lt per parą.

Vyriausybei nacionalizavus banką, žmonių sąskaitose liko įšaldytos socialinės išmokos, atlyginimai ir priteisti alimentai. Nerimas dėl bankų sistemos ateities, prakeiksmai valdžiai ir skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, „Apus“ , „Litimpeks“ ir kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius apie 1 mlrd. Lt Lietuvos piliečių pinigų, – to šalyje nebuvo maždaug 15 metų.

Nepaisant gausių pranešimų apie sustabdytą banko „Snoras“ veiklą, žmonės vakar tebeklibino banko būstinės duris. Iki vakar popietės sustabdytos banko operacijos ir neveikę bankomatai žmonėms pridarė bėdos. Žmonės baiminasi dėl indėlių saugumo Nepaisant to, jog Tilžės gatvėje esanti banko „Snoras“ būstinė Šiauliuose, kaip ir visi bankomatai, ketvirtadienį šiek tiek po vidurdienio dar neveikė, žmonės nesėkmingai bandė pasiimti savo pinigus. Situacija į dienos pabaigą pasikeitė.

(Papildyta 16:24 val.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad visi socialinių išmokų gavėjai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir per jį iki šiol gavę jiems priklausančias išmokas, turėtų būti ramūs – jiems priklausantys pinigai niekur nedings. Žmonėms bus išmokėtos visos priklausančios išmokos, niekam nedings nė vienas litas, teigiama „Sodros“ išplatintame pranešime.

Tauragiškių Linos ir Raimondo Venskų šeima, auginanti dviejų mėnesių mažylį, iki šiol negauna motinystės pašalpos, kadangi užklausa dėl darbo stažo Anglijoje užstrigo „Sodros“ Tauragės skyriaus kompiuteryje.

Panevėžietė pensininkė, patikėjusi, jog bankas pinigines operacijas gali atlikti nemokamai, prašovė pro šalį. 73 metų panevėžietės viltys, jog piniginės operacijos bankuose gali būti atliekamos už dyką, subyrėjo per du mėnesius. Dabar ji dar bando ieškoti kito, jokio mokesčio iš pensijos už pinigų paėmimą neatskaičiuojančio banko, ir, jeigu ras, taps jo kliente.

Daugiau nei pusė vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų galvoja, kad turtinga senatve jie pasirūpins patys. Tuo tarpu valstybinės socialinio draudimo sistemos (SoDra) galimybėmis padaryti tai tiki tik vienas iš aštuonių žmonių. 2011 m. lapkričio 7 d., Vilnius. Tik 12 proc.

Profesinės sąjungos yra vienas iš tų pilietinės visuomenės instrumentų, kuriais dažniausiai nelabai sėkmingai naudojasi Lietuvos piliečiai. Beje, jis veikia ir kairėje, ir dešinėje valstybėje. Kol kas viešajame sektoriuje žmonės atstovaujami tiek, kiek jie patys to nori. Tai rodo mokytojų ir pareigūnų sėkmės istorijos. Tiesą sakant, savo veiklą profesinėse sąjungose pradėjau nuo 2002 m., kai paprastu nariu įstojau į tuo metu besikuriančią tardytojų profesinę sąjungą.

Vyriausybei prireikė pustrečių metų, kad pripažintų, jog pensijų fondai lupikauja – nesvarbu, ar uždirba būsimiems pensininkams, ar nuostolingai veikia, ima mokestį už darbą, rašo „Respublika“ . Tik dabar pasiūlyta Seimui pakeisti įstatymus, kad fondų valdytojų pajamos priklausytų ne nuo piliečio įmokų, o nuo žmogui uždirbtų pinigų.

Europos lyderiams susitarus dėl euro zonos skolų krizės sprendimo būsimieji Lietuvos pensininkai per dieną uždirbo 30 mln. litų, teigia Investicijų ir pensijų fondų asociacija. Per vieną dieną – spalio 26-ąją – Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas išaugo 30 mln. litų. Tai vienas didžiausių vienos dienos Lietuvos pensijų fondų uždarbių per visą jų veiklos istoriją nuo 2004 m. pradžios, pažymima Investicijų ir pensijų fondų asociacijos pranešime.

Mūsų tautiečiai užsienyje randa ne tik laimę, bet ir mirtį, o gedintiems artimiesiems tenka dar ir didelis ir brangus rūpestis – parsivežti palaikus. „Akistata“ pabandė išsiaiškinti, kodėl parvežti iš užsienio mirusįjį neretai prireikia penkiaženklės sumos.

Šiandien Seime vykusioje diskusijoje „Ar įgyvendinama pertvarka išspręs „Sodros“ problemas?“ ekspertai aptarė, kokių priemonių imtis, kad valstybinio socialinio draudimo sistema taptų efektyvesnė. Šią diskusiją inicijavo Seimo Europos klubas kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu. Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis akcentavo, kad būtina mažinti „Sodros“ sistemos išmokas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys rodo, kad bene labiausiai iš biudžetinių įstaigų „Sodrai“ skolingi teismai. Skolos „Sodrai“ ir ne tik jai neaplenkė ir kai kurių Šiauliuose veikiančių teismų. Vien tik Šiaulių rajono apylinkės teismas „Sodrai" skolingas daugiau kaip 18 tūkstančių litų. Vieni – skolingi, kiti – ne Šiaulių apygardos pirmos instancijos teismuose – finansinė situacija skirtinga.

Seimas pradėjo svarstyti “Sodros” 2012 m. biudžetą. Vyriausybės Seimui pateiktame projekte siūloma išlaidas didinti 400 milijonų litų, tuo pat metu surinkti tikimasi net milijardu litų arba kone dešimtadaliu daugiau nei šįmet.

Nuo kitų metų atstatyti dalį sumažintų pensijų siūlanti vyriausybė tuo pačiu kėsinosi nebeįtraukti į pensijų apskaičiavimą sovietmečio pajamų ir atsisakė sumanymo tik dėl prezidentūros nepritarimo. Opozicija vadina tokį sumanymą netrukus į pensiją išeiti besiruošiančiųjų apiplėšimu. Pagrindinis argumentas – valdininkams nebereiktų vargti knisantis archyvuose. Jei siūlymui pritars Seimas, pakeista pensijų formulė būtų taikoma tik naujiems pensininkams.