Sodra

Penktadienį, spalio 21 d., LR Seime buvo pristatomas  2012 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSD) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pristatydamas „Sodros“ 2012 m. biudžeto projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas sakė, kad 2011 m. „Sodros“ biudžeto deficitas bus 405 mln. Lt mažesnis negu buvo planuota.

Penktadienį, spalio 21 d., LR Seime buvo pristatomas  2012 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSD) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. (Papildyta 09.58) Parlamentarė D. Mikutienė siūlė PSD biudžeto projektui po pateikimo nepritarti, sakydama, kad subalansavimas – tai ne poreikių tenkinimas. „Tik laiko klausimas, kada iš tiesų kils realus pacientų nepasitenkinimas.

Fiktyvią darbo sutartį sudariusiai ir iš valstybės siekusiai pasisavinti per 150 tūkst. litų „Sodros“ išmokų Eglei Jackaitei prokuroras Vytautas Kukaitis prašo teismo skirti vienų metų nelaisvės atėmimo bausmę, o bendrovės „4 Real“ direktorei Erikai Kabečiūtei - per 18 tūkst. litų baudą, rašo VE.lt. „Tikiu, kad teisingumas vis tiek nugalės, nes šioje byloje mano kaltė yra tik ta, kad besąlygiškai tikėjau savo mylimu žmogumi.

Antradienį Vyriausybė Seimui pristatinėja 2012 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus. Nors pagal nustatytą procedūrą biudžetų formavimas prasidėjo dar gegužės mėnesį, likus savaitei iki svarstymų Vyriausybėje, įstatymų projektai dar nebuvo paskelbti viešai.

Vy­riau­sy­bės pra­dė­ta „Sod­ros“ re­or­ga­ni­za­ci­ja su­kė­lė ne­ri­mo ir šios įstai­gos dar­buo­to­jams, ir klien­tams. Ža­da­ma at­leis­ti dar­buo­to­jų – vi­siems įteik­ti įspė­ji­mai apie ga­li­mą pa­rei­gy­bių nai­ki­ni­mą. Tuo tar­pu klien­tai bai­mi­na­si, kad bus siun­ti­nė­ja­mi į ki­tus mies­tus. Dar va­sa­rą Vy­riau­sy­bė pa­skel­bė nu­ta­ri­mą leis­ti pra­dė­ti „Sod­ros“ ad­mi­nist­ra­vi­mo įstai­gų per­tvar­ką.

Vyriausybės patvirtintame 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto projekte planuojama surinkti 11,9 mlrd. litų, biudžeto deficitas sudarys 2 mlrd. 71 mln. litų. Iš viso prognozuojama, kad „Sodros“ išlaidos sieks beveik 14 mlrd. litų. „Sodros“ biudžeto projekte numatytas sumažintų pensijų atkūrimas senatvės, netekto darbingumo pensijų gavėjams, dirbantiems pensininkams, nepriemokų grąžinimas 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei 2012 metų nacionalinio biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo projektus, už kurį ministrai balsavo vienbalsiai. 2012 m. mokesčiai nedidės, išskyrus akcizą cigaretėms, į prieš krizinį lygį grįš senatvės ir netekto darbingumo pensijos. Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos 2012 metais turėtų siekti 25,9 mlrd. Lt, o išlaidos – 26,7 mlrd. Lt. Į vyriausybės posėdį Andrius Kubilius atskubėjo lydimas būrio vaikų.

Negalutiniais duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos buvo 7 mlrd. 968,2 mln. Lt, t.y. 1,8 proc., arba 137,7 mln. Lt didesnės nei planuotos ir 5,8 proc., arba 435,7 mln. Lt didesnės nei tuo pat metu 2010 m. „Sodros“ vadovo Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, didžiausią įtaką „Sodros“ trijų ketvirčių biudžeto surinkimo rezultatams turėjo stipriai išaugusi draudėjų ir apdraustųjų sumokėtų įmokų suma.

Bendras skirtumas, kurį reikia padengti siekiant norimo biudžeto deficito tikslo (2,8 proc.), yra 1 mlrd. litų. Dalį iš jų tikimasi padengti didinant valstybės pajamas, likusią dalį – mažinant ministerijų išlaidas, pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Finansų ministrė pažymėjo, kad „Sodros“ ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetų bendras deficitas sudaro 2,2 proc.

Pirmadienį Vyriausybė pradėjo svarsyti ateinančių metų biudžeto projektą. 2012 metais šiek tiek didesnių išmokų gali tikėtis einantys motinystės ar tėvystės atostogų, tačiau nedarbo išmokos išliks tame pačiame lygje. „Sodra“ skaičiuoja, kad ateinančiais metais jos įplaukos bus apie 12 mlrd. litų, o išlaidos – 14 mlrd. litų. Planuojamas deficitas – 2,1 mlrd. litų. „Esminiai skirtumai nuo praėjusių metų: kartu su „Sodros“ biudžeto projektu teikiame du lydinčiuosius dokumentus.

Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžeto projektu Socialinė apsaugos ir darbo ministerija siūlo pensijas skaičiuoti neįtraukiant sovietmečiu gautų pajamų. „Jau daugiau kaip 20 metų Lietuva yra nepriklausoma ir mes nebenorime, kad tiek žmonės, tiek „Sodros“ darbuotojai knaisiotųsi po archyvus. Tarybinių pajamų neliktų, tačiau stažas išliktų“, – po vyriausybės posėdžio sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad prieš priimant sprendimus dėl galimybės tam tikrų profesijų darbuotojams išeiti į išankstinę pensiją reikėtų pasiklausti socialines įmokas mokančių dirbančiųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų. Politiko nuomone, esant reikalui tokią diskusiją Socialinių reikalų ir darbo komitetas galėtų surengti Seime.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus lankytojų daugėja kaip ant mielių: juk gausėjančiam besiskiriančių ar emigruojančių šeimų būriui be šio skyriaus išsiversti neįmanoma. Iš patalpų į patalpas dažnai kilnotas Vaiko teisių apsaugos skyrius miesto Savivaldybės rūmuose niekada neturėjo vietos.

Nors jau kalbama apie tai, jog kitąmet dėl krizės sumažintos pensijos bus grąžintos į pradinį lygį, tačiau daugelis pensininkų vis tiek jaučia nuoskaudą dėl prarastų pinigų. Į kovą yra pakilę ir būsimieji pensininkai, nes dabartinė valdžia iš jų paėmė ir ant taupymo aukuro sudegino jau apie 1,3 mlrd. litų. Negana to, dabar ketinama įtvirtinti, jog iš pradžių laikinais vadinti sprendimai galiotų nuolatos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) interneto puslapyje paskelbta senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklė. Nuo kitų metų senatvės pensijos amžius pradedamas tolinti, todėl pastaruoju metu „Sodros“ specialistai sulaukia nemažai gyventojų klausimų, kokio amžiaus būdami jie sukaks senatvės pensijos amžių.

Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.

Vyriausybės parengtas pensijų reformos projektas, svarbus 800 tūkst. žmonių nusprendusių savo pensijas kaupti ir privačiuose fonduose stringa Seime. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad įstatymas pagal kurį didesnių Sodros įmokų privačiuose pensijų fonduose gali tikėtis tik tie žmonės, kurie patys pervedinės į juos savo pinigus, gali prieštarauti Konstitucijai.

Kai smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai praėjusią savaitę sukritikavo šalies bankus dėl žaibo greičiu augančių jų mokesčių klientams, šalies bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas atsakė: „Kartelio nėra.“ Ir dar patikino: pigiai mokame, o ir krizės verpetų pagautus skolininkus bankai apgaubė išskirtiniu dėmesiu.

Socialdemokratai Seimo nariai Edmundas Jonyla ir Edvardas Žakaris rengia oficialų kreipimąsi į Vyriausybę, kad ši paskolas „Sodrai“ teiktų be palūkanų. Parlamentarai mano, kad teikdama „Sodrai“ paskolas su palūkanomis Vyriausybė dar kartą apiplėšia pensininkus. „Kai buvo sumažintos pensijos, Vyriausybė iš pensininkų pasiskolino be procentų. Net jei bus atkurti pensijų dydžiai, pensininkai neišvengiamai bus patyrę nuostolių, nes pinigus bus paveikusi infliacija.

Černobylio atominės elektrinės sprogimo pasekmės iki šiol sunkiai prognozuojamos. Tos avarijos likvidavime dalyvavusieji, kurie dar išliko gyvi, sveikata pasigirti negali – dauguma jų kenčia nuo sunkių ir vis ūmėjančių ligų. Nors ypatingo dėmesio nei iš valdžios, nei iš visuomenės visai Europai kilusį pavojų tramdę, avariją likvidavę žmonės nesulaukia, vis dėlto jiems sunkiai susirgus yra galimybė gauti vienkartines kompensacijas.

„Sodros“ darbuotoja prisistačiusi moteris apgaulės būdu iš kaunietės išgavo duomenis ir sudarė sutarčių su kredito bendrovėmis. Nukentėjusioji patyrė 2292 litų nuostolį. Kauno policijos duomenimis, 34-erių metų moteris pirmadienį apie 16 val. sulaukė tariamos „Sodros“ darbuotojos telefono skambučio.

Kauno miesto apylinkės teismą pasiekė milijonines motinystės pašalpas pasisavinti ketinusių kauniečių byla. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai išsiaiškino, kad kėsintasi į bemaž 3 milijonus litų valstybės lėšų, tai pasak jų – vienas didžiausių išaiškintų tokio pobūdžio nusikaltimų mūsų šalyje.

Pakruojietei, nuo gimimo slaugančiai savo visiškos negalios vaiką, jo netekus, gresia skurdas. Moteris, atsisakiusi darbo pati rūpinasi vaiku, todėl neturi nė dvejų metų darbo stažo. pati praradusi sveikatą ji gauna mažiausią invalidumo pensiją. „Kas manęs laukia senatvėje?“ — klausia 33 metų mama. Liko be darbo stažo Pakruojo rajono gyventoja (redakcijai pavardė žinoma) yra sunerimusi dėl savo ateities. „Dešimties metų vaikui nuo gimimo yra nustatyta visiška negalia.

Ateityje svarstoma pensijas perskaičiuoti atsižvelgiant į infliaciją ir darbo užmokesčio didėjimą. Sociologas Romas Lazutka svarsto, kad tai gera idėja, tik svarbu išlaikyti ekonomikos augimą ir didėjantį darbo našumą. – Kaip vertinate planus pensijų dydį susieti su infliacija ir darbo užmokesčiu? – Imant ilgesnį laikotarpį Lietuvoje maždaug taip ir būdavo jos perskaičiuojamos, tik pastaruoju metu nebuvo nustatyta griežtos tvarkos.

Neseniai vienoje radijo laidoje dalyviai teigė, kad dauguma Lietuvą kamuojančių bėdų kyla dėl žmonių susvetimėjimo, atskirumo ir prarastų tarpusavio ryšių. Laida buvo apie jaunimą, ne apie ekonomiką, tačiau laidos dalyvių argumentai krypo į ekonominę pusę, būtent ten ieškant susvetimėjimo priežasčių. Rinka buvo įvardinta viena iš jų. Neva rinkoje žmogus rūpinasi tik savimi, egzistuoja individo kultas ir tai atskiria žmones vienus nuo kitų.

Visus šių metų mėnesius į darbą buvo priimama daugiau žmonių nei atleidžiama. Šiais metais didėja ne tik bendras dirbančiųjų skaičius, bet pamažu ima augti ir jiems mokamas atlyginimas, rodo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (dirbančiųjų) buvo 1 mln. 163,6 tūkst., t. y. 26,5 tūkst. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 40,2 tūkst. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Išankstiniais duomenimis, šių metų liepą „Sodros“ pajamos buvo 947,1 mln. Lt, t.y. 4 proc. arba 36,6 mln. Lt didesnės nei planuota ir 8 proc. arba 70,5 mln. Lt didesnės nei tuo pat metu 2010 m. Per septynis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą įplaukė 6 mlrd. 174,9 mln. Lt, t.y. 1,1 proc. arba 66,6 mln. Lt daugiau nei planuota ir 5,1 proc. arba 299,3 mln. Lt daugiau nei per tą patį praėjusių metų periodą.

„Sodrai“ supaprastinus elektroninių prašymų skirti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas teikimo tvarką ir po liepos 1-osios nebereikalaujant elektroninio parašo, praėjusį mėnesį tokių prašymų gauta penkiskart daugiau, nei vidutiniškai buvo gaunama ankstesniais šių metų mėnesiais. Pirmąjį šių metų pusmetį per mėnesį buvo gaunama nuo 60 iki 90 elektroninių prašymų skirti motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, tuo tarpu liepą gauti net 432 tokie prašymai.

Artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvos kaimuose ir miesteliuose tęsiama mokyklų likvidacija. Mokyklos likviduojamos dėl lėšų stokos ir mokinių trūkumo. Tačiau ar toks racionalus mąstymas dar labiau nepagreitins kaimų ištuštėjimo? „Taip būtų geriau Lietuvai. Valstybės lėšos būtų mažiau švaistomos. Mano tokia pozicija, kad kiekvienam kaimui po bažnyčią nereikia. Tik sovietiniais laikais vos ne kiekviename kaime buvo kultūrnamiai ir kas kelintame – po mokyklą.

27 tūkstančiai dirbančių Šiaulių ir Telšių regiono gyventojų nė neįtaria, kad nuo gegužės 25-osios yra išbraukti iš apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sistemos. Nuo tos dienos Valstybinė ligonių kasa „apsivalė“ nuo piliečių, gyvenusių ir dirbusių užsienyje. Tai, kad jie grįžo, įsidarbino ir moka visus mokesčius, pasirodo, nėra pakankama.

Savarankiškai dirbantiems pensininkams už 2010 metus susidariusios socialinio draudimo pensijų nepriemokos bus grąžintos šių metų gruodį. Dėl pensijų perskaičiavimo gyventojams niekur nereikia kreiptis, jokių prašymų ar dokumentų pateikti nereikia.

Pagal tokią iš pirmo žvilgsnio paradoksalią schemą rutuliojasi įvykiai SODROS Kupiškio rajono skyriuje. Taip nutiko SODRAI pradėjus savo struktūros pertvarką, kuria siekiama efektyvinti veiklą (kasmet nuo 2012 m. sutaupyti daugiau nei 10 mln. litų administravimo lėšų) ir gerinti klientų aptarnavimo kokybę.

Privalomasis sveikatos draudimas arba PSD. Kas iš tikrųjų slypi po trimis kone mistinėmis raidėmis, keliančiomis visuomenėje nemenką sąmyšį, o kai kuriuos gyventojus verčiančiomis gūžčioti pečiais?   PSD įmokos privalomos nuo visko Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje nesunku rasti informacijos apie tai, kas yra PSD, argumentų, kodėl mes visi turime jausti pareigą jį mokėti bei sužinoti, kad kai kuriais atvejais net ir sumokėję PSD, už gy...

Per keturis pastaruosius mėnesius skolų „Sodrai“ lygis buvo mažiausias, nors per II ketvirtį Lietuvoje įdarbinta 43,8 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista (+3,6 proc.), o kai kuriose šakose augo ir atlyginimai. Anot įmonių mokumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, padėties pagerėjimą nulėmė geresnis einamųjų skolų dengimas ir sumažėjęs naujų skolų skaičius, ypač viešojo sektoriaus ir statybos bei transporto įmonėse.

Jau įtvirtinta tvarka, pagal kurią „Sodra“ perskaičiuos pensijas savarankiškai dirbantiems pensininkams ir grąžins jiems nepriemokas, susidariusias dėl to, kad šiai grupei buvo taikoma kitokia nei įprastai perskaičiavimo tvarka laikinai sumažintoms pensijoms.

LR Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimą, kuriuo davė startą Valstybinio socialinio draudimo fondo („SoDros“) administravimo įstaigų pertvarkai. Įgyvendinus pertvarką, nuo 2012 m. kasmet bus sutaupoma 10,4 mln. Lt Fondo administravimo lėšų. LR Vyriausybės nutarime „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ numatyta, kad reorganizacija vyks jungimo būdu. Šiuo metu šalyje veikia 47 juridinio asmens statusą turintys „SoDros“ skyriai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdyba pradeda pertvarką, kurios metu bus siekiama padidinti fondo administravimo įstaigų veiklos gerinimą bei pagerinti klientų aptarnavimo kokybę. Įgyvendinus pertvarką, nuo 2012 m. kasmet bus sutaupoma daugiau nei 10 mln. Lt VSDF administravimo lėšų, skelbiama pranešime.

Susirūpinusius savo šalies likimu Lietuvos žmones glumino mūsų pensijų reformos autorių nenuoseklumas ir nerūpestingumas. Jų kurtose Pensijų reformos gairėse atsirado „šedevras“ – pensijų apskaičiavimo siūlymai. Pirmajame Seimui pristatytame gairių variante buvo siūloma „galimai pereiti prie virtualių sąskaitų sistemos, NDC“, antrajame Seimo svarstymui teiktame: „įvertinti galimybes.

Nuo liepos 1-osios keičiasi motinystės (tėvystės) pašalpų dydis ir mokėjimo tvarka, kuri tėvams atriš rankas ir leis anksčiau ar laipsniškai sugrįžti į darbo rinką, pamažu didinti darbo krūvį, gauti papildomų pajamų, tačiau kartu neprarasti ir „Sodros“ mokamos pašalpos. Jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieneri metai, jam bus mokama 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa.

Nauja motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka kartina naujagimių besilaukiančių tėvų gyvenimą. Būsimieji tėveliai raginami jau dabar susiplanuoti šeimos finansus ir vaiko priežiūros atostogų laiką, nes nuo liepos 1 d. įsigalioja nauji Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai.

Pritarę pensijų kaupimo modeliui Vyriausybėje, liberalai ruošiasi „finalinėms diskusijoms“ Seime. „Ne vieną dieną ir savaitę diskutuotas įstatymo projektas ir dar galima ilgai dėl jo diskutuoti, bet mes visgi sutarėme, kad finalinės diskusijos bus parlamente.

Ministrų kabinetas pritarė naujam pensijų kaupimo modeliui. Pagal jį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc.

Ministrų Kabinetas iki pirmadienio nukėlė klausimo dėl pensijų kaupimo modelio svarstymą. „Iš esmės yra sutarta, ir aš tikiu, kad dar šitoje Seimo sesijoje bus pateikimas. Dėl pačių pensinių fondų veiklos įstatymų projektams buvo pritarta, o liko vieno puslapio įstatymas dėl pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų, kuriame siūloma keisti pačią kaupimo formulę, kad 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, vėliau 2 proc.

Išankstiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto gegužės mėnesio pajamos buvo 917,1 mln. Lt, tai yra 33,2 mln. Lt, arba 3,8 proc. daugiau nei planuota ir 71,2 mln. Lt, arba 8,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių gegužės mėnesį gauta 29,3 mln. Lt asignavimų. „Sodros“ biudžeto surinkimas gerėja dėl kelių priežasčių.

Nepaisant finansinio ledynmečio, kai kurių valdininkų kišenės pilnėja. Valstybės politikų, pareigūnų, teisėjų bei tarnautojų atlyginimų įšalo metą žadėta tęsti ir kitąmet - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikimu tokį sprendimą netrukus turėtų palaiminti Seimas.

Seimas praėjusią savaitę prailgino pensinį amžių iki 65 metų. Pasakė, kad nėra kito būdo, kaip išspręsti „Sodros“ finansines problemas, ir kad dauguma Europos šalių daro tą patį. Kai kas turėjo abejonių dėl pensinio amžiaus ilginimo tempų, tačiau iš esmės ir kairė, ir dešinė pritariamai linkčiojo „Sodros“ gelbėjimo planui. Kitapus Seimo sienų nusiminę sprendimo laukė daugiau nei milijonas dirbančiųjų, kurie nuo šiol turės ilgiau mokėti įmokas „Sodrai“ ir keisti savo gyvenimo planus.

Apie pensijų reformą Lietuvoje negalima net kalbėti, ji tiesiog nevyksta, – įsitikinusi ekonomistė, Vilniaus universiteto docentė Guoda Azguridienė. Praėjusią savaitę Seimas pritarė pensinio amžiaus didinimui iki 65 metų, tačiau tai, G. Azguridienės teigimu, tėra ydingos Lietuvos „Sodros“ sistemos kosmetinis pataisymas. Pasak ekonomistės, politikai nesigilina į ekonomistų nuolat kartojamą faktą, kad parametrinės reformos nepadės išvengti skolų.

Seimas mano, kad dirbantieji ateityje turėtų išeiti į pensiją 65 metų. Žinant, kad Lietuvoje vyrų vidutinis gyvenimo amžius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES) ir siekia 66 metus, lieka tik padėkoti parlamentarams už suteiktą galimybę būsimiems senoliams pasidžiaugti metelius užtarnautu poilsiu. Visą gyvenimą dirbusiam ir mokėjusiam mokesčius Lietuvos piliečiui valstybė atsidėkoja „puikia“ dovana.

Praėjusią savaitę pasitaikė retoka proga pasidžiaugti, kad Lietuvoje ne viskas blogai. Pamoką, kaip gal atrodyti ekonomikos „dugnas“, šį kartą davė Baltarusija, daugiau nei perpus devalvavusi rublį. Šalyje kilo pati tikriausia suirutė. Žmonių santaupos nuvertėjo, prekių kainos pakilo, baimindamiesi tolimesnio kainų augimo baltarusiai, šluoja parduotuvių lentynas, ir tik pats diktatorius apsimeta nesuprantąs tokio žmonių elgesio.