Sodra

Balandį pensijų ir pašalpų „Sodra“ išmokėjo 190,7 mln. litų daugiau, nei surinko įmokų. Kovą šis skirtumas buvo dar didesnis - beveik 219 mln. litų. Skylės lopomos valstybės brangiai skolintais pinigais. Tuo tarpu arti 0,5 milijardo litų „Sodrai“ įsiskolinusios įmonės palūkanų už susikaupusias sumas nemoka nė cento. Šių metų vasario 7 d. „Sodra“ pradėjo viešai skelbti įmones, nesumokėjusias valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų „Sodros“ administruojamų mokesčių.

Seimas apsisprendė pritarti socialinio draudimo sistemos pertvarkos gairėms. Net 66 balsais „už“ Seimas pritarė rezoliucijai dėl pensijų reformos. Priimtas dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio, kuriame nubrėžtos valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos kryptys. Juo, neva siekiama sukurti tvaresnį, skaidresnį ir adekvačias išmokas garantuojantį modelį. Numatytose gairėse pensijų sistema apibrėžiama, kaip solidari, o drauge numatomas pensinio amžiaus ilginimas.

Kaip pastebi įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, per paskutinį mėnesį (balandžio 20 - gegužės 20 d.) darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ sumažėjo nuo 504,6 iki 497,5 mln. Lt.  Einamosios skolos  per mėnesį susitraukė 3% - nuo 116,3 iki 112,7 mln. Lt. Pradėjo judėti ir bankrutavusių įmonių skolos. Pagal „Sodros“ viešinamus duomenis,  iš bendros 497,5 mln. Lt skolų „Sodrai“ sumos tik 112,7 mln. Lt (22,6%) sudaro „gyvų“ įmonių arba „einamosios“ skolos.

Paaiškėjus, kad vengdami mokesčių kai kurie darbdaviai įsigudrino dalį algos pervesti į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, gyvybės draudimo įmonės suskubo gelbėti savo reputacijos, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pildyti teisės aktų, rašo „Kauno diena“. Naujoji mokesčių vengimo schema paprasta.

Prastoki II pakopos pensijų fondų, į kuriuos dėta daug vilčių, finansiniai rezultatai kursto radikalius pasiūlymus šiuos fondus iš viso likviduoti arba įsteigti valstybės valdomą fondą. Lietuvoje senatvė labai dažnai siejama su gerokai suprastėjusiu gyvenimu. Šiek tiek vilčių buvo suteikę 2004-aisiais veiklą pradėję II pakopos privatūs pensijų fondai (PF), tačiau orios senatvės viltys labai greitai išgaravo.

Atsakingi Seimo komitetai šią savaitę sutarė dėl pensijų reformos gairių. Ir nors dokumente nėra paskaičiavimų ir datų, parlamentarai tikisi, kad jis paskatins Vyriausybę greičiau rengti konkrečius įstatymus ir pradėti pertvarką. Kol kas politikai tik žodžiu vardija, kada būtų galima pradėti vėlinti pensinį amžių ir leisti žmonėms pabėgti iš privačių pensinių fondų atgal į „Sodrą“. Šią savaitę trys atsakingi komitetai pritarė socialinių reikalų sistemos pertvarkos gairėms.

Visuotinio gyventojų surašymo išankstiniais duomenimis, šalyje jau neliko nė 3 milijonų gyventojų, tačiau kol kas nėra jokio plano, kaip sustabdyti masinę emigraciją. Marijono Mikutavičiaus apdainuoti trys milijonai Lietuvos piliečių, atrodo, ir liks tik dainoje. Statistikos departamentas pranešė, kad iki gegužės 5-osios visuotinio gyventojų surašymo metu yra surašyta apie 2,74 mln. gyventojų.

Balandžio pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė sąrašą skolininkų, kurie nepateikė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijų ir galimai nesumokėjo šio mokesčio. Jau per pusantros savaitės nuo sąrašo paviešinimo jame neliko dešimtadalio įmonių.

Saulėlydžio komisijai atkreipus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) dėmesį, kad būtina optimizuoti „Sodros“ veiklą mažinant darbuotojų ir atskirų juridinių asmenų skaičių, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sako, kad tai jau šiuo metu daroma, o iš esmės administracinė „Sodros“ pertvarka prasidės nuo kitų metų.

Vyriausybė tikina, kad jei nieko nebus daroma, pensijos po 10–15 metų sumažės apie 25 proc. nuo dabartinio pensijų lygio. (Martyno Vidzbelio nuotr. ) Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją byla, kurioje D.K. (gimusi 1970 m.) buvo kaltinta sukčiavimu stambiu mastu, paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.

Pusę į Lietuvos biudžetą surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumoka vos 15 proc. dirbančiųjų, o 1 proc. daugiausiai uždirbančių sumoka beveik 10 proc. GPM, rodo portalo viešai.lt atlikta „Sodros“ pateiktų duomenų analizė. „Netylant diskusijoms dėl progresinių mokesčių įvedimo, nusprendėme panagrinėti kiek rimti teiginiai, kad daugiau uždirbantys žmonės sumoka per mažai mokesčių, todėl jų pajamas reikia apmokestinti didesniu tarifu.

Legaliai dirbantys kurioje nors Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – ir jose mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje šalyje ir turi ten gauti tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai.

Iki 2030 m. pažadėjęs padorias pensijas būsimiems pensininkams, premjeras Andrius Kubilius ir jo kabinetas esminių Valstybinio socialinio draudimo fondo permainų dar nepradėjo. Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) prašo žmonių netikėti telefoniniais prašymais sudaryti elektroninės bankininkystės sutartis ir ragina niekam neperduoti prisijungimo duomenų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) prašo žmonių netikėti telefoniniais prašymais sudaryti elektroninės bankininkystės sutartis ir ragina niekam neperduoti prisijungimo duomenų.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. kompensuojamąjį uždarbį motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiui nustatyti pradėjus apskaičiuoti pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio, ženkliai sumažėjo įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo dirbtinai padidinant pajamas.

„Sodros“ reformos ėmęsis Seimas pradėjo svarstyti, ką reikia daryti, kad po keliasdešimties metų dabartinis jaunimas, išėjęs į pensiją, gautų ne penktadaliu mažesnę pensiją nei dabartiniai pensininkai, o bent panašią ar didesnę. Nes „Sodra“ praskolinta, gimstamumas mažėja ir nebus pakankamai dirbančiųjų, kurie galėtų išlaikyti pensininkus.

„Sodra" ieško bankų, galinčių paskolinti 500 mln. Lt. Lėšas „Sodra“ naudos socialinio draudimo išmokoms. Kredito teikimo paslaugų pirkimo konkursą „Sodra“ paskelbė trečiadienį, pranešama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Kaip informavo „Sodros" atstovas Tomas Čepelevskis, kredito teikimo paslaugų pirkimas yra viešas. Išankstiniais duomenimis „Sodros“ biudžeto 2011 m. vasario mėnesio pajamos buvo 847,4 mln. Lt, tai yra 2,9 mln. Lt arba 0,3 proc.

Per artimiausius kelerius metus užtarnauto poilsio išeisiantys gyventojai negali būti ramūs, kad apskaičiuodama jų būsimų pensijų dydį “Sodra„ neapsivogs. Mat jeigu būsimi pensininkai patys neįrodys, kad prieš 20 metų gavo pajamų ir sumokėjo mokesčius, Sodra“ jų į pensiją ir neįskaitys. Dingo 10 metų Uostamiesčio gyventojai Natalijai K. iki pensijos liko 5 metai.

Pensijų fondų gerbėjai bei su jais susiję asmenys ir toliau tvirtina, kad pensijų fondai yra išsigelbėjimas būsimiems senjorams, nors jų administravimo išlaidos keliskart didesnės nei „Sodros„. Savo ruožtu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori, kad privatūs fondai atsikąstų vis didesnį kąsnį nuo lėšų, kurios turėtų patekti į „Sodrą“. „Sodra" dirbs už privatininkus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmė po truputį viešinti savo planus, kaip bus reformuojama pensijų sistema.

Vyriausybei dar 2009 m. spalį pensijų įmokų dydį į privačius fondus sumažinus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., būsimieji pensininkai prarado jau 1,2 mlrd. litų, iš kurių daugiau kaip 60 mln. litų sudaro neuždirbtos palūkanos, rodo Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) atlikti skaičiavimai. „Kaip matome, šiandien pensijų fondų dalyviai liko apgauti. Tuomet, kai buvo sumažintos įmokos į pensijų fondus, asociacija dėl tokių valdžios veiksmų ėmėsi teisinių priemonių. Kreipėmės į teismus.

Nors „Sodros" skolos katastrofiškai auga kiekvieną mėnesį ir jos fondas jau ties bankroto slenksčiu, politikai kol kas nesuranda būdų, kaip ją išgelbėti. Kalbama tik apie pensinio amžiaus ilginimą ar mokesčių didinimą, tačiau nenorima suvokti, kad vienintelė galimybė išvengti katastrofos – didinti dirbančiųjų bei mokančiųjų „Sodros“ įmokas skaičių, kartu mažinant jas gaunančiųjų skaičių.

Valdžios atstovų raginimai kuo greičiau užpildyti elektronines pajamų deklaracijas nemažai daliai gyventojų įvarė paniką: „Sodrai“ pateikus duomenis apie žmonių pajamas, šie staiga tapo skolininkais, nors skolinga turėjo būti valstybė. Kiek milijonų dėl priveltų klaidų bus nuskaičiuota iš žmonių, klerkai neatskleidžia.

Liūdnai pagarsėjęs JAV sukčius Bernardas Madoffas savo pirmajame interviu po arešto teigė, kad bankai negalėjo nežinoti apie jo sukurtą investicinę piramidę, pradanginusią investuotojų patikėtus 18 milijardų JAV dolerių. Finansinė piramidė yra toks darinys, kuris investuotojų sumokėtas lėšas naudoja išmokoms ankstesniems dalyviams mokėti. Taigi, kai tik lėšos yra gaunamos, tuoj pat jos yra ir išmokamos – pinigai nėra investuojami į aktyvus. Paprastai žmonėms yra žadamos patrauklios palūkanos.

Jau visai netrukus bus priimtas sprendimas, kaip pertvarkyti Sodros pensijų sistemą. Susikaupusi daugiau nei 8 milijardų skola, kasmetinis kone 3 milijardus litų siekiantis deficitas, rodėsi, bylojo, kad sulauksime rimtų permainų. Tokius lūkesčius sustiprino ir šalies prezidentė, nuolat kartojusi, kad laukia esminių sprendimų valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Tačiau tokioms viltims, atrodo, teks subliukšti.

Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos ligoniams išduodami tik elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Tuo džiaugiasi už žmonių sveikatą atsakingi klerkai, o sergantieji kenčia. Mat po ligos sugrįžus į darbą gali tekti raudonuoti prieš darbdavius dėl neva padarytų pravaikštų, kol paaiškės, kad įvyko klaida. Tik medikai ramina, kad taip nutinka dažnai.

Degučių šeimos, auginančios Kaišiadoryse dešimt vaikų, niekada neprašiusios pagalbos iš valstybės, verslui iškeliama bankroto byla tik dėl kelių tūkstančių litų. Ar tikrai įstatymas reikalavo tokių drastiškų priemonių? Apie tai pirmadienio vakarą diskutuos Lietuvos televizijos „Savaitės atgarsiai“. Gausu istorijų, kai iš įmonių sąskaitų „Sodra“ nurašo žymiai daugiau pinigų nei jos skolingos. Tie pinigai geriausiu atveju grąžinami po savaitės, tačiau kaltų nelieka.

Pastaruoju metu diskutuojama kaip gelbėti Sodrą, nors atsakymas aiškus – reikia padidinti pajamas ir sumažinti išlaidas. Apmaudu, kad Valdžia temato vieną kelią. Sumažino senatvės pensijas, išmokas privatiems pensijų fondams, bei kai kurias kitas išlaidas. Bet neieško būdų, kaip padidinti pajamas.  Manoma, kad jos padidės atsigaunant ekonomikai. Tai klaidinga nuomonė. Ne paslaptis, kad verslininkai siekia sumažinti išlaidas darbuotojams samdyti.

Vyriausybė, užsibrėžusi sutaupyti visais gyvenimo atvejais, pasiekė neįtikėtinų rezultatų: ėmė sirgti mažiau žmonių, o jiems priklausančius ligos pinigus ėmė aukoti valstybei. „Sodros“ atstovai tvirtina, kad išmokų atsisakoma geranoriškai, tik žmonės atskleidžia, kad tai nutiko dėl įvestų neįveikiamų biurokratinių trikdžių išmokoms gauti.

Anksčiau nebuvo jokio skirtumo, ar žmogus nedirba dėl savo ligos, ar slaugo susirgusį šeimos narį, - „Sodros“ išmokos buvo vienodos. Siekdami sutaupyti politikai ligos pašalpos skyrimo tvarką užpernai pakeitė. Apsukrūs tautiečiai „patobulintame“ įstatyme surado spragų ir sėkmingai jomis naudojasi. Serga, bet „slaugo“ Kaunietė Regina (pavardė redakcijai žinoma) pasidalijo įspūdžiais, kaip apsukrūs tautiečiai naudojasi įstatymų spragomis.

Laidojimo pašalpa – viena tų išmokų, kuri kol kas dar nebuvo mažinta. Iš „Sodros“ begaunantys tik vienos pensijos dydžio laidojimo išmokas, pensininkai baiminasi, ar nenukirps dar ir pašalpų. Valdžia, besiteisindama krize, nepaliauja skriausti savų piliečių, tad šie eilinės kiaulystės įprato tikėtis iš bet kurios pusės ir niekuo jau nebesistebi. Patikėjo, kad nemokės Už juodai dienai atidėtas santaupas vyrą palaidojusi 70-metė nė nebandė eiti į Savivaldybę prašyti laidojimo pašalpos.

Per šimtą asmeninių laiškų už valstybės lėšas į užsienį išsiuntęs "Sodros" direktoriaus pavaduotojas pažeidė įstatymą, konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pats Ričardas Kaminskas neneigia siuntęs laiškus, tačiau aiškina tai daręs vykdydamas visuomenines pareigas ir komisijos sprendimą žada skųsti teismui. "Sodros" direktoriaus pavaduotojas R. Kaminskas beveik trejus metus nuolat laiškus siuntinėjo į Naująją Zelandiją, Kanadą, Australiją, Pietų Korėją ir kitas šalis.

Nuo 2012 m. pradedant Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pertvarką jau turėtų būti aiškiai įvardinti nauji mokesčiai, kuriais bus bandoma gelbėti susidariusią keblią situaciją socialinės rūpybos sektoriuje, patikino Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Jonas Rimantas Dagys. „Jeigu nieko nekeisime, tai, žiūrint į perspektyvą pagal dabartinę demografinę situaciją, žvelgiant 30 metų į priekį, santykinė pensija sumažėja 15–20 proc.

Vasario pradžioje spaudoje buvo viešai paskelbtas sąrašas įmonių, kurios Sodrai skolingos 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių. Kaip rodo „Creditreform Lietuva“, vertinančios įmonių mokumą, atlikta analizė, per dvi savaites  iš Sodros skolininkų sąrašo pasitraukė ketvirtadalis įmonių (8 857 įmonės iš  35 817). Padengta 9,83 mln. Lt skolų, t.y. beveik po 5 mln. Lt kas savaitę. Skolas Sodrai dengė 10 527 įmonės, iš jų 8 857 įmonės skolas padengė visiškai.

„Sodra“ viešai paskelbė 35 817 įmonių-skolininkių, kurios nesumokėjo 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių.  Nuo paskelbimo praėjus savaitei 4 365 skolingos įmonės „Sodrai“ jau pervedė beveik 5 mln. litų.Tuo tarpu antstoliai per visus 2010 m. sugrąžino tik 2,7 mln. litų, o bankroto administratoriai – 13,8 mln. litų. „Creditreform Lietuva“, vertinanti įmonių mokumą, išanalizavo, kaip per savaitę po „Sodros“  skolininkų duomenų  paskelbimo pasikeitė skolų „Sodra“ būklė.

Sumažintos senatvės pensijos nuo 2012 m. sausio 1 dienos bus grąžintos į 2008-ųjų lygį, tikina socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Pirmieji kompensacijas gaus vyresnio amžiaus pensininkai bei tie, kuriems pensija buvo sumažinta daugiausiai, interviu naujienų agentūrai ELTA sakė ministras. Ministre, savaitės pradžioje Prezidentė pažėrė kritikos Vyriausybei dėl vis dar nesukurto pensijų kompensavimo mechanizmo.

Lietuvoje keturi darbingo amžiaus žmonės išlaiko vieną pensininką. 2050 metais situacija gali apvirsti aukštyn kojom – du dirbantieji išlaikys vieną pensinio amžiaus žmogų. Ši bauginanti demografinė situacija artima ne tik Lietuvai, panaši padėtis pastebima ir visoje Europoje. Nesvarbu,  kad jaunimui – pensija tik tolima ateitis, jos laukimas kelia nerimą 30-mečiams ir vyresniems.

Yra temų, kuriomis kiekvienas gali save laikyti ekspertu: krepšinis, ekonomika, atlyginimai čia ir svetur, emigracija, krizė. Pastaruoju metu tampa madinga ir pensijų reforma. „Ekonomika.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų prašymą panaikinti nuo pareigų nušalintos Rokiškio rajono „Sodros“ skyriaus vadovės N. Anzelmos Valickienės teisinę neliečiamybę patenkinusi vyriausioji rinkimų komisija suteikė galimybę toliau atlikti pernai pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo, kaip įtariama, neskaidriai organizuojant viešuosius pirkimus šiame valstybinio socialinio draudimo ...

„Sodros“ Panevėžio skyriaus praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenimis, pensijos dabar mokamos maždaug 61,5 tūkst. panevėžiečių. Maždaug pusei šių pensininkų pinigai pervedami per bankus, kitai pusei jų atnešami į namus. Daugelis vyresnių pensininkų nė girdėti nenori, jog pinigus jiems galėtų pervesti į bankus, pensiją reikėtų atsiimti bankomatuose.

Jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdžiusios ir nemokios akcinės bendrovės direktorius, siekdamas iš „Sodros“ gauti neteisėtas tėvystės pašalpas, pakeitė savo paties ankstesnį įsakymą dėl atlyginimo sau skyrimo ir „Sodrai“ pateikė melagingus duomenis apie savo draudžiamąsias pajamas.

Kol Vyriausybė kantriai laukia darbo grupės siūlymų, kaip gelbėti į skolų liūną grimztančią „Sodrą“, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė savo viziją, kokia turi būti Lietuvos pensijų sistema. Nė nepradėta svarstyti vizija jau sukiršino valdančiuosius. Prireiks papildomų lėšų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, reforma turi padaryti socialinio draudimo sistemą finansiškai tvarią ir užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą.

Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus.

Pernai „Sodra“ išmokoms skyrė 615 milijonų litų daugiau nei planavo. Ar tai reiškia, kad jas gaunantieji džiaugiasi didesniais pinigais? Nieko panašaus. Atvirkščiai – „Sodros“ išmokų gavėjai skundžiasi, kad jos mažėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išmokos pernai viršijo 13 milijardų litų ir buvo daugiau nei 615 milijonų litų didesnės nei planuota, bet jas gaunantys piliečiai negali pasigirti sulaukę didesnės valstybės paramos. Paskelbtojo kilimo iš krizės jie nemato.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pasigyrė, kad pernai pensininkais tapusiems žmonėms išmokėjo vidutiniškai po 4,47 tūkst. litų. Dėl šitos vienkartinės išmokos senjorai iki pat mirties gaus mažesnes senatvės pensijas. O „Sodra“ suskaičiavo, kad kai kurie jų gyventų sočiau, jei nebūtų susidėję su pensijų fondais.

Lietuvoje verslą kurti nori tik retas, švietimo sistema kuria darbgavius, o „Sodros“ sistema – ant mūsų užleistas maras. Tokie teiginiai skambėjo antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje surengtoje diskusijoje ,,Šalies ekonominės ir socialinės būklės ateities matymas“. Darbgavių tauta „Lietuvoje nedarbo problematika labiausiai palietė jaunus žmones. Apklausos rodo, kad 40 proc. norėtų dirbti samdomą darbą, 30 proc. norėtų dirbti valstybės tarnyboje ir tik 30 proc.

Pensijų fondai papildomą pensiją kaupusiems dirbantiesiems arba jų artimiesiems 2010 metais išmokėjo beveik 17 mln. litų, o vidutinė išmoka vienam dalyviui siekė 3.892 litus. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos starto dalyviams pervesti 36,15 mln. litų.

Pagausėjus atvejų, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros") darbuotojų vardu prisidengę sukčiai siekia išvilioti iš žmonių pinigus, institucijos direktorius Mindaugas Sinkevičius primena, jog „Sodros" darbuotojai gyventojų namuose nesilanko. Pasak M. Sinkevičiaus, atsiradus būtinybei aptarti bet kokius piniginius klausimus, institucija išsiunčia žmogui laišką ir pakviečia jį apsilankyti teritoriniame skyriuje.