Artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvos kaimuose ir miesteliuose tęsiama mokyklų likvidacija. Mokyklos likviduojamos dėl lėšų stokos ir mokinių trūkumo. Tačiau ar toks racionalus mąstymas dar labiau nepagreitins kaimų ištuštėjimo? „Taip būtų geriau Lietuvai. Valstybės lėšos būtų mažiau švaistomos. Mano tokia pozicija, kad kiekvienam kaimui po bažnyčią nereikia. Tik sovietiniais laikais vos ne kiekviename kaime buvo kultūrnamiai ir kas kelintame – po mokyklą. Valstybės lėšas reikia racionaliai naudoti. Juk kaimas kažin ar vien ant mokyklos laikosi“,– Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius pasisako už racionalumą. Mažeikių rajono švietimo skyriaus vedėjas A.Stonkus neslepia apmaudo: „Bėgame į Europą, bet negalime atsigręžti į tai, ką turėjome savito ir gero. Stengiamės mokyklas sustambinti, bet europiečiai, ugdydami jaunus žmones, jau gręžiasi į save. Amerikiečiai – nuo savęs. O mes blaškomės tarp skirtingų modelių“. RESPUBLIKA
2012 m. vasarą ir rugsėjį liepsnos rinkimų kovos, kurios baigsis spalio 14-ąją naujojo Seimo rinkimais. Todėl šis ruduo bus viena paskutinių galimybių valdantiesiems pabandyti įtikinti plačiąsias mases, kad pastaruosius kelerius metus vykdyta politika buvo teisinga, reikalinga valstybės ekonomikai ir faktiškai neišvengiama. Bet kartu šis ruduo taps ir šansu opozicijai parodyti, ar ji tikrai sugeba pasipriešinti ir blokuoti tuos valdančiųjų sprendimus, kurie laikomi klaidingais, neteisingais iš principo. Iki šiol per pastaruosius trejus metus nebuvo beveik nė vienos bent kiek svaresnės opozicijos pergalės. Valdančioji koalicija, netgi kai ji kuriam laikui prarasdavo balsų daugumą Seime arba kai ją draskė vidiniai politiniai nesutarimai, vis sugebėdavo iš opozicijos spendžiamų spąstų išsivaduoti beveik nenukentėjusi. Visos interpeliacijos atskiriems Vyriausybės nariams žlugo. KAUNO DIENA
Valstybę smaugiančios „Sodros“ skolos pasiekė rekordinę 7 mlrd. litų ribą, mat šiųmetinis 3,3 mlrd. litų skolinimosi planas vykdomas sparčiai. Įžvalgesnieji tvirtina, kad Lietuvai gresia bankrutuojančios Graikijos scenarijus, o „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius optimistiškai ramina: „Išplauksime!“. VAKARO ŽINIOS
Darbo kodekse numatyta, kad pirmaisiais darbo metais atostogos gali būti suteiktos tik sukaupus šešis mėnesius nepertraukiamo darbo stažo. Išimtys gali būti taikomos tik nėščioms moterims, vienišiems tėvams, nepilnamečiams asmenims, pedagogams. Bet ne valdininkams. Šiaulių meras Justinas Sartauskas dirbti pradėjo balandžio 5-ąją, administracijos direktorius Vladas Damulevičius – trimis savaitėmis vėliau. Taigi pusmečio nepertraukiamo darbo stažo nesukaupė ir teisės atostogauti neįgijo nė vienas. Bet vos tris mėnesius padirbėję miesto vadovai nutarė pasinerti į atostogų malonumus. Darbo kodekso normos Šiaulių miesto vadovams, regis, negalioja. Poilsio ištroškę meras ir savivaldybės administracijos direktorius susikūrė paprastiems mirtingiesiems neprieinamų išimčių. LIETUVOS RYTAS
Kaunietė Vilma dar gyvena prieš kelias dienas patirtais išgyvenimais Pociūnų aerodrome. Nedaug trūko, kad pirmasis merginos šuolis parašiutu būtų pasibaigęs tragedija. Instruktoriai bando kaltę suversti jai. „Pamačiau, kaip pliumptelėjo parašiutininkas su parašiutu. Žiūriu, vieną kartą paniro, antrą, trečią. Girdžiu, šaukia pagalbos“, – pasakojo prie Nemuno žvejojęs Jonas Nenartavičius. Nieko nelaukęs vyras šoko upėn ir ištraukė besimurkdančią merginą. Toje vietoje Nemune gilu. „Ji buvo labai išsigandusi. Pati nebūtų išplaukusi. Šlapi drabužiai traukė žemyn, parašiutas taip pat apsunkino padėtį“, – neabejojo merginą išgelbėjęs žvejys. „Aš pirmas pribėgau prie Vilmos. Ji tesugebėjo pasakyti, kad vykdė visus per radijo stotelę išgirstus instruktoriaus nurodymus“, – nelaimės smulkmenas dėstė merginos draugas Tomas Pagirys. Pasak jaunuolio, iš karto po įvykio buvo iškelta versija, kad paskutinei iš lėktuvo iššokusiai Vilmai buvo nustatytas netinkamas radijo dažnis. „Klubo direktorius Kęstutis Milišauskas ištiktą šoko Vilmą bandė įtikinti, kad ji pati nesuprato, ką daro, esą pati ir kalta“, – direktoriaus elgesiu stebėjosi T.Pagirys. Parašiutininkų klubo direktorius K.Milišauskas pažadėjo išsiaiškinti nemalonaus įvykio priežastis: „Jau jeigu ir žurnalistai domisi šiuo įvykiu, tai turėsime išsiaiškinti.“ KAUNO DIENA
Baltijos jūros pakrantės smėlyje galima rasti ne tiktai gintaro gabalėlių, bet ir sprogmenų. Tuo trečiadienio pavakare įsitikino 49 metų panevėžietis Gytas Švoba, Šventosios paplūdimyje atkapstęs puskilogramį sprogstamosios medžiagos trotilo. „Tarnaujant armijoje teko susidurti su sprogmenimis, todėl supratau, kad tai – deformuotas trotilo gabalas“, – pasakojo panevėžietis. Prie jo buvo matyti sutrūniję laidai. G.Švoba įtaria, kad rastas trotilas čia yra dar nuo tų laikų, kai smėliu nuolat užnešamas uosto įplaukos kanalas būdavo gilinamas sprogdinant. LIETUVOS RYTAS
Juokinga, bet iš Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos išsivaduoti buvo lengviau nei iš rusiškų keiksmų ir sovietinių kalinių mentaliteto nelaisvės. Slaviški keiksmažodžiai Lietuvoje buvo žinomi dar iki 1918-ųjų – nepriklausomybės paskelbimo. Nieko nepadarysi, keli šimtmečiai carinės imperijos sudėtyje padarė savo. Apie tai kaip keikiasi šiuolaikiniai banditai skaitykite straipsnyje „Azijietiški keiksmai su žydišku žargonu“. AKISTATA
