Sodra

JAV Sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos ministerija atliko tyrimą ir nustatė: iš 100 žmonių, sulaukusių 65-erių metų amžiaus, 1 buvo turtingas, 4 gyveno pasiturimai, 5 vis dar buvo priversti dirbti, kad išgyventų, 54 išlaikė jų šeimos ar valstybė, o 36 jau buvo mirę. Šis tyrimas atliktas  vienoje turtingiausių pasaulio šalių iki pastarojo meto krizės.

Vyriausybė jau parengė darbų, kuriuos Seimas turės atlikti per artėjančią rudens sesiją, sąrašą. Jame – 87 pagrindinių įstatymų projektai, neskaitant lydimųjų. Kaip ir kasmet, svarbiausias darbas rudenį – valstybės biudžeto tvirtinimas, tačiau tikriausiai jį atliks jau naujai išrinktas Seimas.

Liepą „Sodros“ pajamos bei išlaidos išliko stabilios, metinis biudžeto deficitas tebėra mažesnis nei buvo pernai, rodo išankstiniai duomenys. Šią liepą „Sodros“ pajamos buvo 972,5 mln. Lt, o išlaidos – 1 mlrd. 123,4 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 2,7 proc. (26,3 mln. Lt) ir 3,9 proc. (43,8 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Liepos mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 150,9 mln. Lt. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos liepą buvo didesnės 1,8 proc.

Teisingumo ministras siūlo nustatyti, kad popieriniai juridinių asmenų pažymėjimai ar jų dublikatai netenka galios, o daugiau paslaugų juridiniams asmenims būtų teikiama elektroninėmis priemonėmis. Šiuo metu juridiniai asmenys dar turi ir  naudoja beveik 114 tūkstančių  tokių pažymėjimų.  Lietuvoje yra įregistruota per 365 tūkst. juridinių asmenų.

Sparčiai didėjanti greitųjų kreditų paklausa ir jų portfelis privertė susirūpinti kontroliuojančias įstaigas. Manoma, kad iki šiol dalis vartojimo kreditus teikiančių bendrovių pelnosi iš kliento nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimų. Vartoti skolinasi aktyviau Pastaruoju metu greitųjų kreditų, arba smulkiųjų vartojimo kreditų, portfelio augimas įgavo žaibišką pagreitį: greičiau nei per metus jis padidėjo beveik dvigubai.

Nors Seimas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis nutarė atidėti pensijų kaupimo įstatymų paketo svarstymą rudens sesijai, tačiau žiniasklaidoje sukeltos pasipiktinimo šiais įstatymais bangos nerimsta dar ir dabar. Kaip dažnai būna, kritika neapsiribojo naujųjų įstatymų analize, bet išvirto į bendrą nepasitenkinimą Seimu ir Seimo nariais. Peržvelgęs kelis smarkesnių Seimo kritikų straipsnius pensijų kaupimo tema radau nemažai nepamatuoto pykčio, taip pat tiesiog klaidingų teiginių.

Nors Seimas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis nutarė atidėti pensijų kaupimo įstatymų paketo svarstymą rudens sesijai, tačiau žiniasklaidoje sukeltos pasipiktinimo šiais įstatymais bangos nerimsta dar ir dabar. Kaip dažnai būna, kritika neapsiribojo naujųjų įstatymų analize, bet išvirto į bendrą nepasitenkinimą Seimu ir Seimo nariais. Peržvelgęs kelis smarkesnių Seimo kritikų straipsnius pensijų kaupimo tema radau nemažai nepamatuoto pykčio, taip pat tiesiog klaidingų teiginių.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kuriuose nustatoma, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys turės pranešti „Sodrai“ apie asmens darbo  pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Sukurtas Darbdavių mokumo indeksas DIX, skirtas įvertinti darbdavių gebėjimą mokėti mokesčius ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Indeksą sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su įmonių kredito riziką vertinančia UAB „Creditreform Lietuva“. Darbdavių mokumo indeksas - bendra darbdavių skola „Sodrai“, tenkanti vienai įmonei, turinčiai darbuotojų. Kuo rodiklis mažesnis, tuo įmonių padėtis geresnė.

Liepos 23 – rugpjūčio 10 dienomis Lietuvos darbo birža visuose teritorinių darbo biržų skyriuose, jaunimo darbo centruose organizuoja renginių ciklą „Jaunimo kelias į darbo rinką: lūkesčiai ir galimybės“, skirtą į naują gyvenimo etapą – darbo rinką – žengiantiems absolventams ir abiturientams. Sklandus perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, sparti integracija yra svarbūs veiksniai, lemiantys jaunuolių ateities karjerą ir gyvenimo kokybę. Šie klausimai aktualūs daugiau nei 42 tūkst.

Per šių metų II ketvirtį darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (2 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Mažiau nei pernai darbuotojų skaičiumi augo statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonės. Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.

Jau rugpjūtį turėtų paaiškėti, ar nedarbo išmokas bedarbiams tikrai skirs ir mokės nebe Darbo birža. Kiekvieną mėnesį Panevėžio teritorinė darbo birža, jos direktoriaus Viktoro Trofimovo teigimu, maždaug penkiems šimtams bedarbių naujai skiria ir pradeda mokėti nedarbo išmokas. Panevėžio mieste ir rajone nedarbo išmokas dabar gauna 1 800, visoje Panevėžio darbo biržos teritorijoje – 3 000 bedarbių.

Išankstiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išlaidos pirmąjį šių metų pusmetį pajamas viršijo 1,182 mlrd. litų. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą surinkta 5,555 mlrd. litų – 329,4 mln. litų daugiau nei tuo pat metu pernai. Išlaidos per šį laikotarpį siekė 6,737 mlrd. litų ir buvo 245 mln. litų didesnės nei praėjusių metų sausį-birželį. Didžiausią „Sodros“ biudžeto išlaidų dalį sudarė išlaidos pensijoms.

Prieš keletą dienų Latvijos vyriausybė nusprendė nuo kitų metų iki 4 proc. didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu kaimyninė valstybė pensiją kaupiantiesiems perveda 2 proc. nuo jų sumokamų socialinių mokesčių. Anksčiau ši suma siekė 8 proc. Sprendimą imti atstatinėti įmokas į pensijų fondus vyriausybė priėmė išklausiusi Socialinės gerovės ministerijos išvadų. Numatyta, kad nuo 2015-ųjų įmoka sudarys 5 proc. pajamų, o 2016 metais – 6 proc.

Dviem sukčiavimo organizatoriams skirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kitiems devyniems  skirtas laisvės apribojimas ir registracija policijoje. Be to, priteistas civilinis bendrovės „Sodra“ ieškinys, kurio dydis siekia daugiau nei 100 tūkst. litų. Iš vienuolikos kaltinamųjų tik vienas prisipažįsta, kad siekė pasipelnyti iš tėvystės pašalpos. Kiti, nepaisant surinktų įrodymų, tvirtina, kad yra nekalti.

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.

Valstybinė paskolų komisija, kuriai vadovauja finansų ministrė Ingrida Šimonytė, siūlo Vyriausybei suteikti „Sodros" prašomą 795 mln. Lt paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų už 4,666 proc. metinę palūkanų normą. Paskolos prašoma iki 2017 m. gruodžio 20 d. „Sodra“ paskolą turėtų pradėti grąžinti nuo 2016 m. sausio 20 d. lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, nurodyta suinteresuotoms institucijoms Finansų ministerijos (FM) pateiktame derinti Vyriausybės projekte, rašo verslozinios.lt.

Mokesčiai turėtų būti skaičiuojami nuo bendrų šeimos pajamų, o ne pagal tai, iš kokių veiklų tos pajamos gaunamos. Neapmokestinamas minimumas  turėtų būti nustatomas kiekvienam šeimos nariui atskirai. Tai skaidrintų sistemą ir apsunkintų korumpuotiems žmonėms būdus nuslėpti savo tikrąsias pajamas, sakė žurnalistas Eduardas Eigirdas, skaitydamas pranešimą žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje.

Kas trečias Lietuvos gyventojas taupo, kaupia pensijų fonde, investuoja ar imasi kitų priemonių, kurios palengvintų materialinę padėtį senatvėje. Mažiausiai taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai, tad senatvėje jų finansinė priklausomybė nuo „Sodros“ bus didesnė lyginant su kitais gyventojais. Tyrimo rezultatai nurodo būtinybę tęsti pensijų reformą, pažymi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Lietuvos gyventojų tyrimas Omnibus metodu parodė, kad 32,9 proc.

Moterų sporto klubo Panevėžyje 31 metų vadovė D. T. neteisėtai pasisavino daugiau kaip 80 tūkst. litų motinystės išmokų. Ji privalės jas grąžinti, taip pat sumokėti 26 tūkst. litų baudą. Tokį sprendimą, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų perduotą baudžiamąją bylą, priėmė Panevėžio apylinkės teismas. Bylos duomenimis, prieš trejus metus „Sodros“ darbuotojų įtarimus sukėlė kas mėnesį gaunamos tūkstantinės motinystės išmokos.

Privačių pensijų fondų karuselėje, dotuojamoje valstybės, jau prasisuko daugiau kaip 4 milijardų litų. Sakykime tiesiai – iš „Sodros“ biudžeto paimti dabartinių pensininkų pinigai lyg ant lėkštutės įduoti į privataus verslo rankas, kurių darbo rezultatai toli gražu neblizga. Laikas stabdyti milijardines injekcijas į privačius fondus, juolab, kad tam neprieštarauja ir Konstitucinis teismas. Prieš kelias dienas iš Konstitucinio Teismo išgirdome gerą žinią.

Gegužę padaugėjo institucijų, kuriomis labiausiai pasitiki šalies gyventojai: be Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Bažnyčios, Prezidento tarnybos, krašto apsaugos, Lietuvos žiniasklaidos ir policijos, pasitikėjimas pareikštas Konstituciniam Teismui, „Sodrai“ ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT). Kaip ir anksčiau, labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (83 proc.) ir Vyriausybe (79 proc.

Kol Konstitucinis teismas sprendžia, ar įmokų į II pakopos pensijų kaupimo fondus mažinimas neprieštarauja šalies Konstitucijai, trečiadienį Seime vyko diskusija apie kitą taupymo senatvei alternatyvą – III pakopos pensijų fondus. Kol kas neaišku, ar ketvirtadienį turimas svarstyti pensijų sistemos reformos įstatymo projektas vėl nebus išbrauktas iš darbotvarkės. Diskusijos dalyviai akcentavo finansinį visuomenės neraštingumą ir nesirūpinimą lėšų kaupimu senatvei.

Lietuvoje trūksta investicijų – tokią šalies problemą linksniuojame jau keletą metų iš eilės, tačiau nieko nesiimame, kad investicijas pagyvintume. Priešingai – artėjantys rinkimai ir galimos ekonominės politikos permainos po jų stabdo įmonių investicinius sprendimus. Bene labiausiai potencialius investuotojus gąsdina kairiųjų partijų ketinimai įvesti progresinius mokesčius.

Dabar pensininkais tampantiems žmonėms bankomatai jau nebekelia tokio siaubo, kokį keldavo prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. „Sodros“ Panevėžio skyriaus duomenimis, mieste ir rajone gyvena apie 42 tūkstančius pensijų gavėjų. Ir tik mažesnei daliai jų pensijos atnešamos tiesiai į namus. 25 tūkstančiai pensininkų pinigus gauna per bankus.

Panevėžyje vakar prieš pietus sankryžoje prie „Sodros“ neišsiteko du automobiliai. Vasario 16-osios ir Tulpių gatvių sankryžoje susidūrus dviem skirtingomis kryptimis važiavusioms mašinoms, viena jų vertėsi ant stogo, kitai nepataisomai sumaitotas priekis. Sunkesnių sužalojimų vairuotojai išvengė, vieno automobilio keleivis nuvežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Abu vairuotojai buvo blaivūs. Nelaimė įvyko apie 11 val.

Vy­tau­tas Vaiz­ber­gas ap­si­skai­čia­vo, jog ki­tą­met ga­lė­tų kreip­tis dėl išanks­ti­nės pen­si­jos. „Sod­ros“ sky­riu­je su­ži­no­jo, jog į prieš­lai­ki­nę pen­si­ją ga­lės išei­ti tik 2014 me­tų lie­pos mė­ne­sį. Pen­si­nis am­žius jam nu­to­lo ne me­tais, o pu­sant­rų. Pa­si­ro­do, to­kia val­diš­ka skai­čiuok­lė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, pirmadienį „Sodra“ jau yra pervedusi daugiau kaip 148 mln. litų ir kompensavusi pensijų nepriemokas beveik 52 tūkst. 1995-2002 m. dirbusių pensininkų. Pensijų nepriemokos šiems žmonėms buvo išmokėtos kartu su pensija. Šis, paskutinis pensijų nepriemokų kompensavo etapas, kaip numatoma, pareikalaus 263 mln. litų. Ministras atkreipia dėmesį į tai, kad iš viso nepriemokos bus kompensuotos 88,3 tūkst.

Per pastaruosius trejetą metų daugiau mokesčių sumokantys autoriai labiau nenuskurdo, nes nuo skurdžių honorarų jau nebepavyko labiau nuskursti. Tik jie atkreipė dėmesį, kad mokėdami padidintus, bet vis dar mažyčius mokesčius vis dėlto rūpinasi ne savo senatve, o biudžeto skylėmis. Praėjusį mėnesį anapus išėjęs 46-erių poetas ir prozininkas Tomas Arūnas Rudokas pensijos nesulaukė, nors taip pat nešė savo dalį į valstybės biudžetą.

Per metus Lietuvoje beveik 1 proc. sumažėjo įmonių, turinčių momentinių skolų bei skolingų „Sodrai“ ilgiau nei 30 dienų, skelbiama „Darbdavių skolos indekse“ (DIX). Momentiniai įsiskolinimai sumažėjo per metus 7 proc. (nuo 269,1 iki 250,9 mln. litų), o senesnių nei 30 dienų skolų sumažėjo 12 proc. (nuo 189,0 iki 166,3 mln. litų). Gegužės mėnesio pradžioje vienas darbdavys daugiau nei 30 dienų „Sodrai“ buvo skolingas apie 1829 litų.

Birželio mėnesį bus kompensuojamos pensijų nepriemokos 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams, primena „Sodra“. Pensijų gavėjai, kuriems pensijos pervedamos į sąskaitas, pensijų nepriemokas gaus kartu su pensijomis jų mokėjimo dieną.

Dešimtis milijonų litų informacinių technologijų sistemų atnaujinimui skyrusios valstybės įstaigos staiga patyrė paralyžių. „Respublikai“ tapo žinoma, kad svarbiose valstybės įstaigose ilgam laikui sutriko kompiuterinės sistemos. Kad išsisuktų iš skandalingos situacijos, daugybė įstaigų buvo priverstos nutraukti milžiniškus kontraktus su konkursus informacinėms technologijoms laimėjusia labai žinoma bendrove ERP.

Seime įregistruotos įstatymo pataisos steigti antros pakopos pensijų fondų valstybinę įmonę. Esą jie būtų patikimesni ir patrauklesni norintiems draustis senatvei. Privačių pensijų fondų atstovai sako, kad nėra jokio skirtumo, kas administruoja pensijų fondus, nes jie veiktų toje pačioje rinkoje. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas teigia, kad valstybei priklausanti pensijų kaupimo įmonė, konkuruodama su privačiais fondais, į šią rinką galėtų įnešti naujų žaidimo taisyklių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) tikisi, kad galimybė elektroninėmis paslaugomis naudotis išmaniuosiuose telefonuose bus naudinga klientams ir padidins elektroninių paslaugų populiarumą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas teigia, kad diegdama naujausius technologinius sprendimus „Sodra“ prisideda prie Europos Sąjungos mastu užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo, o svarbiausia kuria patikimas, saugias ir patogias paslaugas gyventojams.

Jei reikėtų sudaryti šios kadencijos Seimo prioritetų sąrašą, tai privatus pensijų kaupimas tikrai į jį patektų. Su „Sodra“ savo apimtimis palyginti nedideli pervedimai į privačias pensijų kaupimo sąskaitas sulaukė išskirtinio politikų dėmesio. Milijono dirbančiųjų kaupimo įmokos per trejus metus buvo nurėžtos tris kartus: nuo buvusių 5,5 proc. iki 1,5 procento nuo dirbančiojo pajamų.

Ar valstybei rūpi konkretus žmogus, jo sveikata ir gyvybė? Lietuvos Konstitucijos 19 straipsnis teigia:Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Tačiau ar žmogaus sveikatą ir gyvybę Konstitucija apsaugo nuo paprasčiausių biurokratų? Papasakosiu istoriją. Moteris prparado darbą, nukeliavo į Darbo biržą, kurioje pasiteiravo dėl sveikatos draudimo. Ten ją nuramino, pasakydami, jog ji turi pakankamą darbo stažą, ir ją draudžia valstybė. Niekuo rūpintis nebereikia.

Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ skaičiavimu, mokesčių mokėtojai valstybei šiuo metu bendrai skolingi beveik 2 milijardus litų ir ragina nedelsti. Su verslo liudijimais dirbantys žmonės „Panoramai“ teigė, kad rūpinimąsi skolininkais valstybės institucijos dažnai tik imituoja, o iš tiesų kartais metų metus nepraneša ir taip apsižioplinusiems žmonėms užaugina delspinigius.Su verslo liudijimu dirbanti vilnietė klaidą padarė, deklaruodama pajamas už 2009-uosius.

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt. Tai žemiausias skolos lygis per visus metus,  esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek „Sodra“ viešai skelbia šią informaciją.

Nors privačių asmenų įsiskolinimai augo, situacija su įmonių skolomis atrodo kur kas optimistiškiau. Veikiančios Lietuvos įmonės valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) šių metų antrojo ketvirčio pradžioje buvo skolingos 32,31 mln. litų mažiau nei metų pradžioje. Tokius duomenis pateikia skolų „Sodrai“ rodiklį skaičiuojanti „ „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi „Sodros“ viešai teikiamą informaciją.

Šimtai pensininkų taip ir nesulaukė, kada valdžia teiksis sugrąžinti nusavintus pinigus – jie atiteks tik paveldėtojams. Birželį numatoma grąžinti neišmokėtą pensijų dalį 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams arba jų turto paveldėtojams. Daugelis dar nepamiršo, kokias nuoskaudas buvo sukėlęs valdžios sprendimas dirbantiems pensininkams nebeduoti visos priklausančios pensijos, o tiktai jos dalį. Ši tvarka galiojo gana ilgai, kol Konstitucinis Teismas nepripažino jos neteisėta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, „Sodros“ deficitas per keturis pirmuosius 2012 metų mėnesius yra maždaug 200 milijonų litų mažesnis, negu buvo planuota. Tačiau tai esą nereiškia, kad buvo netiksliai suplanuota. „Per pirmąjį šių metų ketvirtį 50 tūkstančių padaugėjo dirbančiųjų, kurie yra apdrausti visomis socialinio draudamo rūšmis“, – gyrėsi ministras D. Jankauskas po „Sodroje“ pirmadienį vykusio išvažiuojamojo vyriausybės pasitarimo.

„Tai, kaip Vyriausybė mato situaciją, kartais neįmanoma patikėti savo akimis“, – Balsas.lt pareiškė LLRI specialioji ekspertė Rūta Vainienė. Vyriausybė su uždaviniais nesusidorojo „Pavyzdžiui, Vyriausybė teigia, kad palengvino mokesčių ir administracinę naštą.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje partijos pirmininkas Eligijus Masiulis teigiamai įvertino liberalų keturių metų darbą dabartinėje Vyriausybėje ir pabrėžė pasiryžimą formuoti Vyriausybę po šių metų spalį vyksiančių Seimo rinkimų. „Mums pavyko susidoroti su didžiausiais iššūkiais sprendžiant į finansų krizę patekusios valstybės problemas, sėkmingai vykdėme suplanuotus darbus liberalų kuruojamuose sektoriuose, išvengėme didelių klaidų, skandalų.

Premjero pasiūlymą įteisinti laukinį kapitalizmą mainais į 50 Lt didesnę minimalią algą ūkininkai vadina pažangiu sprendimu, o opozicija – šantažu. Žemės ūkio verslo lyderiai teigia, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo padidėjimas net ir iki 1 000 Lt nebūtų našta žemės ūkio sektoriui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) elektroninių sistemų darbas bus visiškai atnaujintas trečiadienį po pietų. „Šiuo metu jau veikia vidinės elektroninės sistemos, o trečiadienį po pietų bus atnaujintas ir išorinių elektroninių sistemų - Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS), Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (EDAS) ir Elektroninių prašymų tvarkymo sistemos (EPTS) darbas", - teigiama „Sodros" pranešime.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) elektroninių sistemų darbas bus visiškai atnaujintas trečiadienį po pietų. „Šiuo metu jau veikia vidinės elektroninės sistemos, o trečiadienį po pietų bus atnaujintas ir išorinių elektroninių sistemų – Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS), Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (EDAS) ir Elektroninių prašymų tvarkymo sistemos (EPTS) darbas“, – teigiama „Sodros“ pranešime.

Dėl įvykusios avarijos serverinėje sutriko visų „Sodros“ elektroninių sistemų darbas. Jų veiklą tikimasi atnaujinti trečiadienį. Kadangi šiuo metu neveikia tiek vidaus, tiek išorės sistemos, nėra galimybės naudotis elektroninėmis „Sodros“ paslaugomis – Elektronine gyventojų aptarnavimo sistema (EGAS), Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (EDAS), Elektroninių prašymų tvarkymo sistema (EPTS). Teritoriniai „Sodros“ skyriai veikia, bet teikiama tik dalis paslaugų.

Šią savaitę profsąjungos ir darbdaviai susitarė, kad minimali mėnesinė alga (MMA) turi būti didinama 100 litų – iki 900 Lt. Vyriausybė, tikinusi, kad nėra galimybių didinti daugiau nei 50 litų, vėliau sušvelnino poziciją ir pareiškė, kad gegužę svarstys galimybę kelti minimalią algą 100 litų. Profsąjungos piktinasi, kad MMA yra tapusi politiniu sprendimu ir greičiausiai bus padidinta prieš pat rinkimus.