Sodra

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos laida „Panorama“ Nuo kitų metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo tvarka. Tai numatyta ir ketvirtadienį Seimo patvirtintame „Sodros“ biudžete. Politikai tvirtina, kad naujoji tvarka palanki tiems, kurie nuo sausio išeis į pensiją.

Artėja Kalėdos, norisi tikėti Kalėdų stebuklu, naktį kalbančiais gyvuliais ir dovanomis apipilančiu Kalėdų seneliu. Į Kalėdų senelio vaidmenį įsijautė ir naujoji valdančioji koalicija – nuo Naujųjų metų ji nori minimalią mėnesio algą pakelti iki 1000 litų. Kaip tikram Kalėdų seneliui, valdžiai dovaną reikia tik atnešti, pati dovana gi ne iš politikų kišenių. Visą minimalios algos kėlimo dovaną apmokės kažkas kitas. Savivaldybės skaičiuoja, kad joms tai kainuos apie 98 mln litų.

Išankstiniais duomenimis, lapkritį „Sodros“ įplaukos buvo 982,2 mln. Lt - tai yra 5,2 proc. (48,4 mln. Lt) daugiau nei praėjusį lapkritį. Tuo tarpu išlaidos buvo 1 mlrd. 121 mln. Lt - tai yra 3,9 proc. (41,8 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos lapkritį buvo 4,9 proc. (45,8 mln. Lt) didesnės, o išlaidos - 0,9 proc. (10,2 mln. Lt) mažesnės. Lapkričio mėnesį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo 138,8 mln. Lt.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė atsako į skaitytojo klausimą, ką vertėtų daryti, kai kitąmet gyventojams bus suteikta galimybė pasitraukti iš papildomų pensijų fondų? Kol kas dar tik aiškėja visos svarbios detalės, tai yra, kokiomis sąlygomis išėjus iš fondo bus galima į jį sugrįžti. Šios sąlygos turės būti suformuluotos iki ateinančių metų balandžio. Visų pirma, ko gero, nereikėtų vadovautis emocijomis ar bandyti jas numalšinti.

Penktadienio popietę į pirmąjį posėdį susirinkusi šešioliktoji Lietuvos vyriausybė, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, ketina svarstyti klausimus, susijusius su 2013 metų šalies ir savivaldybių biudžetais, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) biudžetu bei 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu. Pasak A. Butkevičiaus, Vyriausybei teikiamame patobulintame 2013 metų biudžeto projekte yra kelios pataisos.

Dabartinės Vyriausybės programa yra geresnė, nei galima buvo tikėtis, skaitant partijų programas. Taip teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis. „Manau, pagrindiniai akcentai sudėti neblogai. Žinoma, yra ir eklektikos, prieštaravimų. Tačiau man patinka tai, kad jau pirmame puslapyje kalbama apie pragaištingą emigraciją.

Valdžioms besikeičiant kol kas nedaugėja aiškumo, kaip gyvens dabartiniai senjorai. Kada neliks „Sodros“ deficito? „Sodros“ biudžetas tiesiogiai priklauso ne vien nuo to, kokie sprendimai priimami dėl įmokų ir išmokų dydžio, bet ir nuo ekonominės bei demografinės padėties. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją bei šiandien priimtus įstatymus, socialinio draudimo sistema beveik subalansuojama jau 2015 metais. Šiandien galima konstatuoti, kad mažėja nedarbas.

Susirasti darbą Kupiškio rajone - vis dar labai sunku, todėl kiekvienas naujas darbdavys čia sutinkamas išskėstomis rankomis. Tačiau kartais į Kupiškio vandenis meškerę užmeta ir ne pačios sąžiningiausios įmonės. Vieną tokių patrauklių masalų šį rudenį prarijo bene trys dešimtys mūsų rajono bedarbių. Šiandien jie ieško pagalbos per Darbo biržą, Darbo inspekciją, teismus ir kitas institucijas, bandydami susigrąžinti uždirbtas algas ir ištaisyti neteisingai suteptas darbuotojų praeitis.

 Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) perteklius, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, spalį sudarė 327,1 mln. litų, arba 0,3 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (112 mlrd. 342 mln. litų). Spalio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 3 mlrd. 166,7 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 745,2 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 94,4 mln. litų. Daugiausia pajamų spalio mėnesį gauta iš mokesčių (48,7 proc.

Patikliuosius sukčiai mulkina ne tik telefonu ar internetu, bet ir gyvu žodžiu. Neseniai išplatinta informacija apie palangiškę senutę, kurios visas santaupas išnešė „Sodros“ darbuotoja prisistačiusi ir gyvenimą palengvinti žadėjusi moteris. Tokios „geradarės“ jau pasibeldžia ir į panevėžiečių namus. Domėjosi viskuo Garbaus amžiaus panevėžietė, laukdama ateinančios giminaitės, pro buto duris žvilgtelėjo į laiptinę. Ją tuoj užkalbino ten stovėjusi aukšta šviesiu paltu vilkinti moteris.

Nors ir smarkiai vėluodama, tačiau sulaukusi plataus visuomenės, ekonomistų ir politikų pritarimo, prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma. Jos esmė – atsisakyti praėjusį šimtmetį pasaulyje dominavusios einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos ir pereiti prie individualaus lėšų kaupimo pensijų fonduose. Šią savaitę viešojoje erdvėje buvo pažerta argumentų, neva ši reforma yra plataus masto apgavystė.

Ekspertai sako, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, primestas pensijų kaupimo modelis yra per didelė našta valstybei ir abejotina nauda nedaug uždirbantiems žmonėms. Kadenciją baigęs Seimas spėjo patvirtinti prieš aštuonerius metus palaimintos pensijų reformos pakeitimus.

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą valdanti viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas įsiskolino „Sodrai“. Remiantis „Sodros“ informacinėje sistemoje pateikiamais duomenimis, šiuo metu skola sudaro beveik 766 tūkst. litų., rašo delfi.lt. „Žalgirio“ direktorius Arnoldas Masalskis yra išvykęs į užsienį, todėl pakomentuoti situacijos negalėjo, bet klubas pateikė raštišką paaiškinimą. „Skola susidarė per praėjusį krepšinio sezoną, kai 5 mln.

Spalį, kaip ir visus šiuos metus, „Sodros" pajamos buvo didesnės tiek už pernykštes, tiek už planuotąsias. Išankstiniais duomenimis, 2012 m. spalį „Sodros" įplaukos buvo 962,1 mln. Lt - tai yra 4,3 proc. (39,9 mln. Lt) daugiau nei 2011 m. spalį. Tuo tarpu išlaidos spalį buvo 1 mlrd. 115,4 mln. Lt - tai yra 4,2 proc. (44,9 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Palyginti su planuotomis, „Sodros" įplaukos spalį buvo 4 proc. (37 mln. Lt) didesnės, o išlaidos - 1,2 proc. (13,3 mln.

Palangoje nuo „Sodros“ darbuotojomis apsimetusių apgavikių nukentėjo senutė. Dvi moterys į Ganyklos gatvėje esantį 84-erių metų J. A. butą užėjo ketvirtadienio vakarą, apie 17 val. Šeimininkei jos prisistatė kaip „Sodros“ darbuotojos. Moterys iš sekcijos lentynoje buvusių piniginių pavogė 21 tūkst. litų.

Įsivaizduokite, kad poliklinikoje, eilėje, laukiate specialisto konsultacijos. Ar jums niekada nekilo klausimas, kodėl valstybinėje poliklinikoje už specialistų konsultacijas mokėti nereikia, tačiau už tokią pačią konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje be eilių – mokėti reikėtų? Žvelgiant iš paciento pusės, tai – visiškas absurdas. Jei žmogus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas bent tris mėnesius, jis laikomas apdraustu ir jam sveikatos priežiūros paslaugos jau nebeturi kainuoti.

Kas penktas (21,6 proc.) 50-69 metų amžiaus senatvės pensijos gavėjas Lietuvoje išėjo į pensiją nesulaukęs pensinio amžiaus, rodo Statistikos departamento atliktas tyrimas. Šio amžiaus senatvės pensiją gaunantys vyrai kiek dažniau nei moterys nurodė išėję į pensiją nesulaukę pensinio amžiaus - atitinkamai 22,6 ir 21,1 proc. 57,6 proc. 50-69 metų amžiaus moterų nurodė, kad pirmą kartą senatvės pensiją gavo būdamos 60 metų, daugiau nei pusė (53,9 proc.) šio amžiaus vyrų - 62 metų.

Keturis mėnesius mažėję įmonių pradelsti mokėjimai spalį padidėjo 82 mln. litų, o bendras įsiskolinimų portfelis pasiekė 5,2 mlrd. litų. Didžiausiu tempu verslo įsiskolinimai padidėjo bankams ir kredito unijoms, o sparčiausiai sumažėjo telekomunikacijų paslaugas teikiančioms bendrovėm. Kreditų biuro „Creditinfo" duomenimis, praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 34 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra Lietuvos įmonė.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys stebisi vieno iš socialdemokratų lyderių Algirdo Syso pareiškimais dėl „Sodros“ situacijos, nes ją analizuodamas parlamentaras nutyli kelis esminius dalykus, kurie visus jo samprotavimus paverčia arba nerimtais, arba gali turėti rimtų pasekmių dabartiniams pensininkams.

Darbdavių skolos indeksas DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal Sodros duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, per metus sumažėjo 15,0 proc. iki 2183 litų. Nepaisant to, šį spalį trumpalaikes skolas Sodrai augino smulkios ir mažos įmonės bei ūkio šakos, kuriose paprastai mokami nedideli atlyginimai. Viena iš galimų priežasčių – 50 litų kilstelėta minimali alga.

Vaiko laukiančiai ir jo susilaukusiai apdraustai moteriai „Sodra“ moka motinystės (tėvystės) pašalpas. Išmokų dydis priklauso nuo moters atlyginimo ir įmokėtų mokesčių. Prieš keletą metų, atradus spragų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, buvo prasidėję vos ne masiniai bandymai pasipelnyti „Sodros“ sąskaita. Fiktyvūs įdarbinimai, fiktyvios įmonės, keleriopai padidinami atlyginimai – ir motinoms turėjo byrėti tūkstantinės išmokos.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė 2013 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos finansinės paramos lėšų) sudarys 21 mlrd. 295 mln. litų, išlaidos – 21 mlrd. 993 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų, arba 2,3 proc., daugiau nei planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos sudarys 7 mlrd. 546 mln. litų.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas verslui įdarbinti jaunus žmones, darbdaviams bus sudaryta galimybė kreiptis dėl pirmą kartą įdarbinto žmogaus darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Tai numatyta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotą priemonę „Parama pirmam darbui“. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos priemonės „Parama pirmam darbui“ esmė - dalies darbo užmokesčio kompensavimas pirmą kartą įsidarbinusiam žmogui.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) perteklius, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugsėjį sudarė 38,3 mln. litų arba 0,03 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln. litų). Rugsėjo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 799,6 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 626,4 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 134,9 mln. litų. Daugiausia pajamų rugsėjo mėnesį gauta iš mokesčių (52,8 proc.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas prognozuoja, kad 2013 metais didės „Sodros“ deficitas. „Ką randame atsivertę “Sodros„ biudžetą? Pensijos lieka tos pačios, išmokos taip pat, o “Sodros„ deficitas užprogramuotas ir toliau didėti. 2013 m. “Sodros„ deficitas dar padidės 1 mlrd. 746 mln. litų“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys A. Sysas. Pasak politiko, 2014–2015 metams planuojamas 1–1,5 mlrd.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad dabartinės valdžios parengtame 2013 metų „Sodros“ biudžeto projekte užprogramuotas tolesnis deficito didėjimas. „Šios rinkimų kampanijos metu buvo daug kalbama apie tai, kaip viskas gerai klostosi“, – sakė jis tvirtindamas, kad padėtis yra visai kitokia. A. Syso teigimu, praėjusią savaitę pateiktame kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte numatyta 2013 metais dar padidinti deficitą – iki 1mlrd. 746 mln. litų.

Šiemet per devynis mėnesius „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 343,1 mln. Lt. mažesnis negu prognozuota. Išankstiniais duomenimis, rugsėjį „Sodros“ įplaukos buvo 932,6 mln. Lt, o priskaičiuotos išlaidos – 1 mlrd. 105,9 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,4 proc. (39,4 mln. Lt) ir 5,7 proc. (60 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugsėjo mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 173,3 mln. Lt. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos rugsėjį mažesnės buvo 0,5 proc. (4,7 mln.

Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui 2013 metų Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą, kurį šiandien pateikė Finansų ministerija. Numatoma, kad 2013 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų arba 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP. Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln.

Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio. Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys.

Ekonominės krizės akivaizdoje sumažinus ligos ir motinystės išmokas, per pustrečių metų „Sodra“ ligonių ir mamų sąskaita sutaupė 803,7 mln. litų, teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). Jos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, šie skaičiai papiktino darbuotojų teisių gynėjus, todėl skubos tvarka ruošiamasi inicijuoti atitinkamas įstatymų pataisas. „Tarsimės su kitais profesinių sąjungų centrais ir skubos tvarka inicijuosime atitinkamas įstatymų pataisas.

Finansų ministerijos duomenimis, rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 384,3 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 498,5 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 75,1 mln. litų. Rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) deficitas, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugpjūtį sudarė 189,3 mln. litų, arba 0,2 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln.

Klaipėdiečiui nepavyko laimėti bylos prieš uostamiesčio „Sodros“ skyrių, kuris, anot jo, keletą metų iš jo sąskaitos nuskaičiuoja mokesčius už Kalėdų Senelio veiklą, nors jokių pajamų už ją klaipėdietis tikino negaunantis. Penktadienį Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutarė, kad gyventojo skundas dėl „Sodros“ veiksmų yra nepagrįstas.

Per metus (iki rugsėjo 23 d.) darbdavių skolos rodiklis DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal „Sodros“ duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, sumažėjo 11,0 proc. – nuo 2605 iki 2316 Lt. Per metus vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ (DIX) sumažėjo pramonės ir energetikos (–12 proc.), paslaugų sektoriuje (–4,5 proc.), socialinės veiklos šakose (–39,6 proc.

Avarija įvyko Laisvės prospekte, netoli „Sodros“ pastato. Pasak policijos, pranešimas apie eismo įvykį gautas apie 11 val. Automobilis „Saab“ rikiavosi į kitą juostą, kurioje važiavo „Fiat“. Tai pamatęs vairuotojas pristabdė, o „Saab“ rėžėsi į jo galinę dalį. Per avariją sužeisti du „Fiat“ važiavę vairuotojas ir keleivis. Nukentėjo ir „Saab“ vairuotojas. Visi nukentėjusieji išvežti į ligoninę. Vilniaus policija dėl avarijos pradėjo tyrimą.

„Labai įdomu. Programą tvirtinsime tik šeštadienį. Galutinio jos varianto nesu matęs, nors ir esu partijos tarybos narys,“ – portalui balsas.lt nusistebėjimą reiškė Seimo narys Naglis Puteikis. Žiniasklaida trečiadienį paskelbė, kad Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) programą sudaro 192 puslapiai (prieš praėjusius rinkimus apimtis buvo 270 psl.

Išankstiniais duomenimis, rugpjūtį „Sodros" įplaukos buvo 918,9 mln. Lt, o išlaidos - 1 mlrd. 103,5 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,7 proc. (41,5 mln. Lt) ir 3,3 proc. (35,5 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugpjūčio mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 184,6 mln. Lt. Per aštuonis šių metų mėnesius „Sodros" įplaukos buvo 7 mlrd. 446,8 mln. Lt, o išlaidos - 8 mlrd. 964,2 mln. Lt, tai yra atitinkamai 5,6 proc. (396,2 mln. Lt) ir 3,7 proc. (322,6 mln.

Arba kaip konservatoriai Seime vėją sėjo, o audrą tautą gavo. Pirmoje Lietuviškos krizės anatomijos dalyje jau esu rašęs, kaip krizės išvakarėse valstybės biudžeto išlaidos išaugo beveik vienu milijardu litų. Tai lėmė Seimo sprendimas nuo 2008 metų padidinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 442 litų iki 490 litų.

Keturi penktadaliai šalies gyventojų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, yra sudarę ir pensijų kaupimo sutartis. Tačiau beveik trečdalis iš jų negauna draudžiamųjų pajamų. Dėl to už šiuos gyventojus įmokos į pensijų fondus nepervedamos. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, iš viso gyventojai yra sudarę 1,06 mln. pensijų kaupimo sutarčių. Tačiau kiekvieną mėnesį per 330 tūkst. iš jų negauna draudžiamųjų pajamų, nuo kurių ir skaičiuojamos įmokos į pensijų fondus.

Finansų ministerijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 13 mlrd. 248,4 mln. litų, t.y. 567,4 mln. litų, arba 4,5 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius įplauks 13 mlrd. 75 mln. litų, o faktiškai įplaukė 173,4 mln. litų, arba 1,3 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per aštuonis šių metų mėnesius gauta 11 mlrd. 126,1 mln. litų t.y. 498,5 mln. litų, arba 4,7 proc.

Atnaujintomis Finansų ministerijos prognozėmis, šiuos metus turėtume baigti ties 3 proc. bendrojo viešųjų finansų deficito riba. Kitąmet prognozuojamas 3 proc. ekonomikos augimas. Su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariais susitikusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad iš kai kurių mokestinių pajamų dinamikos matyti, jog šiek tiek pagerintas darbo užmokesčio fondo suminis rodiklis, o „Sodros“ biudžeto įplaukos turėtų būti 400 mln.

Trečiadienį, rugsėjo 12 d., 15.00 val., Seimo narė Agnė Zuokienė Seime rengia diskusiją apie valstybinę motinystės apsaugą. Itin aktualiais klausimais diskutuoti kartu su esamais ir būsimais tėveliais pakviesti Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų, Socialinės paramos centro, Valstybinės darbo inspekcijos, „Sodros“ bei Vilniaus gimdymo namų atstovai.

Teisės aktų pakeitimais numatoma atsisakyti apribojimo keisti pensijų kaupimo bendrovę asmenims, kuriems nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo praėjo mažiau negu 3 metai - šie asmenys pensijų kaupimo bendrovę galėtų keisti, jei jų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka.

Seniai niekam ne paslaptis, kad dirbdamas Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje statybininku neretai gausi daugiau nei Lietuvoje užimdamas kur kas aukštesnes pareigas. „Hay Group“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų atlyginimai lietuviško kapitalo kompanijose yra apie penktadaliu mažesni (20 proc.) nei tarptautinėse Lietuvoje veikiančiose bendrovėse. Atotrūkis tarp Lietuvoje ir užsienyje dirbančių specialistų atlyginimų dar didesnis.

Valstybės kontrolė atliko 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansinius (teisėtumo) auditus ir įvertinusi nustatytus pažeidimus surašė sprendimus.

Ligos suriečia ir pačius didžiausius darbštuolius, tad ir jiems anksčiau ar vėliau tenka prašyti skirti pašalpą. „Sodros“ Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Mockevičienė sako, kad kiekvieną mėnesį vidutiniškai išmokama apie 5 500 ligos pašalpų. Šių duomenų lyginti su ankstesnių metų rezultatais negalima, nes dabar „Sodros“ Panevėžio skyrius ligos pašalpas moka ir Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Biržų ligoniams. Pernai jos buvo mokamos tik gyvenantiesiems Panevėžio mieste ir rajone.

Panevėžio apygardos prokurorai, ketvirtadienį turėję apklausti ir pareikšti įtarimus buvusiai Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei, pastarosios vėl nesulaukė – ji prokurorams faksu atsiuntė medicinos pažymą, kurioje nurodoma, kad dėl sveikatos būklės į prokuratūrą atvykti negalinti. Tai jau buvo aštuntasis kartas, kai prokurorai bandė apklausti N. Venckienę. Panevėžio apygardos prokurorai N. Venckienę apklausti ir pateikti jai įtarimus nesėkmingai bando jau porą mėnesių.

Ministrų Kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui nedarbo išmokų skyrimą ir mokėjimą nuo 2013 m. sausio 1 d. perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) teritoriniams skyriams. Kaip aiškinama Vyriausybės pranešime, tokie pasikeitimai inicijuoti siekiant sumažinti nedarbo išmokų administravimo kaštus. Šiuo metu nedarbo išmokas skiria ir moka Lietuvos darbo biržos skyriai, tačiau jos Darbo biržai pervedamos iš „Sodros“ biudžeto.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Nors trečiadienį Vyriausybė ir priėmė nutarimą skolinti pinigų „Sodrai“, kad ši iki metų pabaigos galėtų laiku mokėti visas išmokas, „Sodros“ situacija yra geresnė negu tikėtasi - skirtumas tarp „Sodros“ pajamų ir išlaidų yra 286 mln. litų mažesnis negu planuota, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. „Sodros“ rezultatai yra ženkliai geresni negu buvo planuota. Tvirtinant šių metų „Sodros“ biudžetą buvo numatytas didesnis skirtumas tarp pajamų ir išlaidų.