Sodra

Lietuvoje nuolat daugėja darbuotojų, kurie patys laikinai išvyksta dirbti į užsienį, arba juos padirbėti išsiunčia darbdavys. Visą informaciją apie tokių darbuotojų socialines garantijas nuo šiol bus galima rasti internete.

 Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė atitinkamų liberalsąjūdiečių parengtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta nustatyti viršutinę darbo užmokesčio ribą, nuo kurios nebebūtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. 50 balsų "už" ir 35 "prieš" pataisas Seimas atmetė.

Kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, kad privalome pasitikėti savo šalies institucijomis ir jų kompetencija – pasakys bet koks pilietiškas teisininkas ir visuomenininkas. Neskundžiamus sprendimus reikia vykdyti besąlygiškai, kad ir kas besipiktintų? Lyg ir neginčytina, bet būna ir kitaip. Antai AB firma „VITI“ ir UAB „VITI TURTO FONDAS“ su pensininkais ir šiaip „smulkme“ tvarkosi jau ne vienerius metus. Teismai turbūt nė motais.

Kaupiantieji pensijai privačiose sąskaitose iki rugsėjo turi apsispręsti, kaip jie toliau rūpinsis savo senatve. Galimi trys variantai – žmogus gali sustabdyti savo pervedimus į pensijų sąskaitas ir grįžti į „Sodrą“. Jis gali dalyvauti pensijos kaupime lig šiol galiojančiomis sąlygomis arba kaupti papildomai, kartu gaudamas ir subsidiją iš valstybės biudžeto. Galvosūkis, kokią schemą pasirinkti tikrai nemažas, nes jame labai daug nežinomųjų.

Bankų ir draudimo bendrovių netiesiogiai valdomi pensijų fondai iki rugsėjo viešumoje aktyviai spaus gyventojus pensiją kaupti ne tik „Sodros“ sistemoje, bet ir privačiai. Piršdami iliuziją, kad orią senatvę užtikrins tik papildomas kaupimas, iš tikrųjų jie daro viską, kad savo žinion paimtų kuo daugiau mūsų pinigų. Jie taip daro tikrai ne rūpindamiesi mūsų pensijomis. Tik dėl to, kad naudodami mūsų pinigus kuo greičiau pelno susikrautų sau. Ir tai stengiasi daryti kuo tyliau.

Kai kurie savarankiškai besidraudžiantys miestelėnai nustėro sužinoję, kad prarado draudimą ir už gydymą privalo mokėti. Padidėjo įmokos Mat jie neįvertino, kad nuo sausio 1 dienos padidėjo minimali alga, todėl nuo 77 iki 90 litų padidėjo ir mėnesio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Ne visi išsiaiškino, kad įmoka ūgtelėjo 13 litų, ir kaip anksčiau mokėjo mažesnę sumą. Mokėjo tol, kol nesužinojo, kad yra nedrausti ir už gydymą turėtų susimokėti papildomai.

Per pirmus tris 2013 metų mėnesius pensijai kaupti nusprendė dar 13 672 dirbantieji. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, įsitraukusiųjų į pensijų kaupimo sistemą padaugėjo 47 proc. Duomenis apie naujas sudaromas sutartis skelbia ir kas savaitę atnaujina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (http://www.sodra.lt/index.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“ Ūkio šakose, kurios yra jautrios minimaliosios mėnesinės algos didinimui, įsivyravusios laukimo nuotaikos lėmė mažą įdarbinimą, rodo šių metų pirmųjų mėnesių duomenys. Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos įmonės įdarbino tik 1,9 tūkst. darbuotojų, kai tuo pat metu pernai šis skaičius augo 7,9 tūkst.

Spręsdami, kokį pensijos kaupimo būdą pasirinkti, gyventojai vis aktyviau naudojasi galimybe sužinoti asmeniškai jiems prognozuojamos „Sodros“ senatvės pensijos dydį. Primename, kad šiemet nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. gyventojai turi priimti vieną iš trijų sprendimų: 1) sustabdyti kaupimą ir likti tik „Sodros“ sistemoje; 2) toliau kaupti privačiuose pensijų fonduose ankstesnėmis sąlygomis; 3) tęsti kaupimą papildomai primokant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto.

Vieniems tai kainuos pigiau, o kitiems nereikės drebėti, kaip pasiaiškins per patį darbų įkarštį užgriuvusiai Darbo inspekcijai. Taip žemdirbiai vertina atsivėrusią galimybę trumpalaikiams darbams samdyti nekvalifikuotus darbuotojus atsiskaitant su jais pagal kvitus. Ne darbus organizuodavo, o popierius pildė Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Saulius Stirna pavasarį samdo žmonės akmenims rinkti, vėliau –bulvėms sodinti. Ūkininkai samdo žmones ir braškėms ravėti, krūmams kirsti, šienui vežti.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Užsiimantiems individualia veikla kovą įsigaliojo nauja pajamų už praėjusius metus deklaravimo tvarka. Pagal ją pajamų deklaracijos turi būti pateiktos ne tik mokesčių inspekcijai, bet ir „Sodrai“. Seimo Ekonomikos komiteto narys Remigijus Šimašius stebisi, kad „Sodros“ valdyba naują deklaravimo tvarką patvirtino kovą, o pajamas deklaruoti reikia atgaline data – už praėjusius metus.

Kaupti pensiją apsimoka, jei daug uždirbi arba esi jaunas. Tokios nuomonės laikosi ekspertai. Teodoras Medaiskis Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras, buvęs darbo grupės, rengusios pensijų reformą su galimybe papildomai kaupti, narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras (1992–1993 m.) – Kokiems žmonėms ir kodėl naudinga kaupti II pakopos pensijų fonduose? Ar dabar pasiūlyta sistema, kai nusprendusieji mokėti papildomas 2 procentų dydžio įmokas, sulauks papildo...

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Kol lietuviai iš naujo galvoja, kaupti II pakopos pensijų fonduose ar ne, užsienio šalyse žmonės sėkmingai papildomai taupo savo senatvei, nekeldami klausimų dėl II pakopos reikalingumo.

 Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar investuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti prie didesnės senatvės pensijos. Nuo balandžio gyventojai pasveria galimybes sutaupyti, tiesa, neaišku, ar geriausias pensijų skaičiuoklės scenarijus nėra surežisuotas. Nors plačiai aptarinėjami privačių pensijų kaupimo fondų privalumai, „Ekonomika.

Įmonių pradelsti mokėjimai pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, padidėjo 191 mln. litų, o bendras verslo įsiskolinimų portfelis pasiekė 5 mlrd. litų. Praėjusį ketvirtį įmonėms įregistruoti 2962 laikini apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Pirmojo ketvirčio verslo skolų augimas, palyginti su pernykščiu, buvo 3 kartus lėtesnis.

Nuo balandžio pradžios Lietuvoje prasideda pensijų kaupimo sistemos reforma – papildomai lėšas aprūpintai senatvei kaupiantys žmonės iki šių metų rugsėjo 1 dienos turi pasirinkti, kaip kaups būsimai pensijai. Pensijų fondų atstovai rekomenduoja gyventojams iš naujo apsvarstyti visas galimybes ir pasirinkti tinkamiausią kaupimo būdą bei prisidėti patiems skiriant procentą nuo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą ir gauti valstybės priemoką.

Ankstyvas pensinis amžius, didelė, palyginti su darbo užmokesčiu, pensija, mokama tiesiogiai iš valstybės biudžeto... Taip neretai prisimenami sovietmečio laikai Lietuvoje. Tačiau reikia suprasti, kad taip, kaip buvo, nebebus. Mažėja gimstamumas, senėja visuomenė, išlieka didelė darbingo amžiaus žmonių emigracija, nerimą kelia valstybės biudžeto skylė – tai tik keli ekonominiai bei socialiniai argumentai sočios senatvės nenaudai.

Antros pakopos pensijų sistema neišgydys nuo visų ligų, bet padės išlaikyti pensijų dydį panašiame lygyje, koks yra dabar,  rodo Lietuvos banko (LB) atliktas tyrimas apie Antros pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms. Lietuvos visuomenė senėja, todėl antros pakopos pensijų sistema yra būtina, norint išvengti kritinės situacijos, teigia analitikai.

Nuo balandžio 1 dienos Lietuvos gyventojai, dalyvavę II pakopos pensijų fonduose, turi apsispręsti, ar ir toliau kaupti pensiją šiuose fonduose, ar grįžti į ,,Sodrą“. Lietuvos banko (LB) specialistai, antradienį pristatydami tyrimo ,,II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams“ rezultatus, pabrėžė, kad dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje yra ne panacėja, o dalyvauti joje gyventojams, vyresniems negu 55 metai, ir tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau negu 7 metai, ...

Bendroji Lietuvos darbdavių skola šiemet per mėnesį (vasario 23 d. – kovo 23 d.) sumažėjo tik 1,3 proc. – nuo 205,6 iki 202,9 mln. Lt. Pernai skola per tą patį laikotarpį traukėsi net 9,2 proc. – nuo 218,6 iki 198,5 mln. Lt. Kaip rodo VSDF viešai skelbiamų duomenų analizė, vis labiau įsiskolina įmonės, jau skolingos „Sodrai“. Pernai tęstinės (daugiau kaip 30 d. trukmės) skolos per mėnesį išaugo 1,0 proc., o šiemet skolų padaugėjo jau beveik dviem procentais.

Investuotojų asociacijos įkurtas Kompetencijų centras paskelbė, kad "siekiant pagerinti finansinę "Sodros" padėtį" atlikęs netekto darbingumo pensijų gavėjų analizę, informuoja Respublika. Kaip teigiama išvadose, nustatyta, kad dėl įtarimą keliančių neįgaliais pripažintų darbingo amžiaus asmenų "Sodros" išlaidos negalios pensijoms gali būti išpūstos iki 200 mln. litų per metus - toks būtų potencialus tiesioginis nuostolis valstybei.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, nors valstybės skola litais šiemet ne mažės, o dar šiek tiek padidės, skolos našta turėtų būti mažesnė – viliamasi ekonomikos augimo. Apie tai, kaip kis skolos aptarnavimo išlaidos, ką daryti, kad gyventojai nebesitikėtų neišgyventi iki pensinio amžiaus, ir kada de facto jau įvyko referendumas dėl euro įvedimo, vadovavimą šalies finansams perėmęs socialdemokratas R. Šadžius pasakojo interviu portalui LRT.lt.

Lietuva daugiau nei dešimtmetį klaidžioja pensijų sistemos reformos labirintu. Tačiau išėjimas stabilios ir ilgalaikės socialinio aprūpinimo strategijos link yra čia pat – tereikia pripažinti pensijos kaupimo naudą visuomenei.

Per dešimtmetį privačiuose pensijų fonduose „uždirbtas“ pensijas, be „Sodros“ gaunamos pensijos, kiekvieną mėnesį gauna tik 109 piliečiai. Anksčiau konservatorių, o dabar socialdemokratų skambiai išreklamuota pensijų kaupimo reforma, regis, patiria fiasko. Praėjusį trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) pristatyta nauja pensijų skaičiuoklė jau demonstruojama „nulūžo“. Tačiau aiškėja, kad privatūs pensijų fondai yra tapę tik pertekline sistemos grandimi.

Dėl įtarimą keliančių neįgaliais pripažintų darbingo amžiaus asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išlaidos negalios pensijoms galimai „išpūstos" iki 200 mln. litų per metus, sako „Sodros" invalidumo pensijų gavėjų analizę atlikęs Investuotojų asociacijos įkurtas Kompetencijų centras . „Surinkti statistiniai duomenys kelia pagrįstų įtarimų, jog išlaidos negalios pensijoms gali būti „išpūstos" apie 200 mln.

Negalutiniais duomenimis, sausio-vasario mėnesiais į "Sodros" biudžetą gauta beveik 1,302 mlrd. litų įplaukų (be sveikatos draudimo įmokų ir asignavimų iš valstybės biudžeto). Tai yra 82,2 mln. litų, arba 6,7 proc., daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 98,1 proc. šių lėšų sudaro draudėjų ir apdraustųjų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Privataus verslo rėmimas valstybės sąskaita pasiekė patologinį lygį. Tai įvairios dotacijos, pirkimai, koncesijos, nuomos, partnerystės ir pan. Tikrai nesame prieš valstybinio sektoriaus bendradarbiavimą, partnerystę su privačiu, tačiau nauda turi būti abipusė. Dabar gi privatus verslas įvairiausiomis formomis tik iščiulpia valstybės, t.y. visos visuomenės biudžeto pinigus. Ne išimtis ir kurpiamos pensijų reformos su vadinamais privačiais pensijų fondais.

Žinomas ekonomistas ir sociologas profesorius Romas Lazutka teigia, kad siūloma pensijų kaupimo sistema, pagal kurią asmuo, nusprendęs mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje dydžio įmoką, labai sudėtinga, o tarpininkams bus mokama iš tų pačių lėšų, iš kurių ir pensijos.

 Dėl pensijų reformos viešojoje erdvėje vėl įsiplieskė karas. Komentatoriai pasidaliję į dvi stovyklas pateikia argumentus, kodėl reikėjo ar nereikėjo stabdyti, o gal visgi tęsti pensijų reformą. Dar 2000 m. Lietuvoje pradėta pensijų reforma siekta padidinti būsimas senatvės pensijas ir sumažinti valstybinei socialinės apsaugos sistemai tenkančią naštą, ypač didėsiančią dėl neigiamų demografinių pokyčių.

Šią savaitę buvo žadėta visuomenei plačiau paaiškinti, kaip keičiasi pensijų kaupimo sistema, tačiau panašu, kad valdantieji dar neturi aiškios pozicijos, kokios krypties turi būti pensijų reforma. Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai siūlo ryžtingai nukirsti privačių pensijų kaupimo fondų maitinimo iš „Sodros“ ir valstybės bambagyslę.

Nedarbo pašalpas į bedarbių sąskaitas pradėjus pervesti „Sodrai“, išmokėjimai strigo. Nuo 2013 metų į bedarbių sąskaitas nedarbo pašalpas perveda ne Darbo birža, o „Sodra“. Sausį nedarbo pašalpas už gruodį dar pervedė birža, bet už sausį pinigus jau mokėjo „Sodros“ Utenos skyrius. Nors apie pokyčius buvo rašoma, kad gyventojai, pasikeitus nedarbo išmokų mokėtojui, jokio skirtumo nepajus, skirtumą pajuto daugelis – nedarbo išmokų mokėjimas strigo.

Jonas Valatka, ekonomistas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys Daugiau nei milijonas. Tiek oficialiais duomenimis būsimų pensininkų savanoriškai pasirinko kaupimą antros pakopos pensijų fonduose.

Vyriausybės ketinimai stabdyti įstatymais jau patvirtintą ilgalaikę pensijų sistemos reformą yra lengvabūdiškas ir neatsakingas žingsnis, kuris tiktai gilina gyventojų nepasitikėjimą valstybe, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. „Galima sakyti, kad tokiais žingsniais Vyriausybė gyventojams pati įteikia bilietą į londonus ir oslus. Toks blaškymasis skatina dar didesnį žmonių nepasitikėjimą valstybe.

„Danske Capital investicijų valdymas“ antros pakopos pensijų fondų turtas per metus padidėjo 28 proc. 2012 m. gruodžio 31 d. antros pensijų pakopos dalyviai „Danske“ pensijų fonduose vidutiniškai buvo sukaupę po 8 tūkst. litų. „Praėję metai pensijų fondams buvo sėkmingi – visi pensijų fondai Lietuvoje uždirbo teigiamą investicinę grąžą.

Nuo balandžio turėsime apsispręsti, kur norime kaupti pensiją, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas. "Nuo balandžio 1 d. žmonės, dalyvaujantys antroje pensinių fondų sistemoje, galės pasirinkti, ką jiems daryti toliau", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistus informavo jis. A. Bitino teigimu, žmonės galės grįžti į "Sodrą", kaupti daugiau ir dalyvauti naujoje "2+1+1" sistemoje, kuri Vyriausybėje bus pristatyta trečiadienį, arba nieko nekeisti.

Dėl 150 litų kilstelėtos minimalios mėnesio algos (MMA) vasarį jau pradėjo strigti įmonių mokėjimai Sodrai. Padidinimas itin paveikė šakas, kur mokami maži atlyginimai ir darbo apmokėjimas sudaro didelę sąnaudų dalį. Kai kuriose šių šakų trumpalaikės skolos per mėnesį šoktelėjo dešimtimis procentų. Į ūgtelėjusį MMA labiausiai sureagavo vidutinio dydžio įmonės.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į „Sodros“ direktorių Mindaugą Sinkevičių ir siūlė sukurti prie pensinio amžiaus priartėjusių asmenų informavimo sistemą apie didesnės pensijos gavimo perspektyvą. „Taip pat svarbu, kad ta galimybė įvertinti pensijos dydį, priklausomai nuo darbinės veiklos užbaigimo metų, būtų gana plačiai reklamuojama ir visi suinteresuoti asmenys apie tai sužinotų“, – teigia jis.

Šalies gyventojai mano, kad valstybinio socialinio draudimo administravimas savo kokybe neišsiskiria iš kitų valstybės administravimo sričių. Tačiau tik nedaugelis žino, kiek tiksliai kainuoja šios sistemos administravimas, rodo visuomenės tyrimas. Dešimties balų sistemoje daugiausiai gyventojų, 21 proc., šalies socialinio draudimo sistemai rašytų septynetą. Po 18 proc. gyventojų ją vertintų aštuonetu ir šešetu.

Nuo balandžio 1 dienos Lietuvos gyventojai, prieš kurį laiką pasirinkę galimybę dalyvauti antros pakopos pensijų sistemoje, turės iš naujo apsispręsti, ar sugrįš į ,,Sodrą“, ar ir toliau kaups pensiją privačiuose pensijų fonduose. Žmonės žino per mažai Artėjant šiai datai visuomenei pristatyti tyrimo ,,Gyventojų požiūris į valstybinį socialinį draudimą“ rezultatai.

2012 m. spalio 8 dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, jog įdiegta kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO 9001 reikalavimus. Tai vienas iš didžiausių viešojo sektoriaus kokybės vadybos sistemos diegimo pavyzdžių Lietuvoje, apimantis pokyčius daugiau nei 3.000 darbuotojų turinčioje organizacijoje.

Nuo metų pradžios įsigaliojo nauja pensijų skaičiavimo tvarka, labiausiai aktuali tiems gyventojams, kuriems pensija skiriama pirmą kartą. Viską apie šiuos pakeitimus galima sužinoti paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą numeriu 1883. Visi pensijos apskaičiavimui reikalingi dokumentai priimami ir su tuo susiję prašymai svarstomi TIK „Sodros“ teritoriniuose skyriuose. Jeigu į jūsų namus atėjo „Sodros“ darbuotojais prisistatantys asmenys – veikiausiai jie aferistai.

Socialdemokratai į rinkimus ėjo žadėdami įvesti progresinius mokesčius, tačiau Premjero sudarytos mokesčių darbo grupės nariai bei specialistai teigia, kad progresiniai mokesčiai gali lemti Lietuvos konkurencingumo, produktyvumo bei skaidrumo regresiją. Algirdo Butkevičiaus paskirtos darbo grupės tikslas – efektyvumo, paprastumo, teisingumo bei konkurencingumo principais pateikti Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos.

Vyriausybė sutiko paskolinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai - "Sodrai" - 914 mln. litų iki 2021 m. už 4,321 proc. metinę palūkanų normą jos pinigų srautams subalansuoti. Nutarime kartu nustatoma, jog paskola pradedama grąžinti nuo 2021 m. sausio 20 d. lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Finansų ministras Rimantas Šadžius paprastai aiškina Vyriausybės sutikimo priežastis - esą "Sodros" biudžetas yra deficitinis. "Sodros" biudžetas, patvirtintas 2013 m., yra deficitinis.

Karolina STAŽYTĖ Bedarbė, sunkia liga serganti L.P. svajoja apie 350 Lt Savivaldybės skiriamą socialinę paramą – jos moteris negauna dėl vyro gaunamos 720 Lt pensijos. Autorės nuotrauka Vieno Tauragės kaimo gyventoja 56 metų L.P. jau daugiau nei dešimtmetį priversta gyventi išlaikoma vyro pensijos.

Išankstiniais duomenimis, per 2012 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojai į biudžetą pervedė daugiau lėšų nei buvo planuota ir daugiau nei 2011 m. Išmokų gavėjams taip pat skirta daugiau, tačiau galutinis „Sodros“ biudžeto rezultatas buvo geresnis nei planuota. Praėjusiais metais draudėjai sumokėjo 11 mlrd. 560,1 mln. Lt litų įmokų. Tai yra 3,8 proc. (418,7 mln. Lt) daugiau nei planuota ir 5,1 proc. (557,7 mln.

8 iš 10 pensinio amžiaus sulaukę asmenys sprendimą išeiti į pensiją vis atidėlioja. Gyventojams sunkiausia susitaikyti su faktu, jog pajamos stipriai sumažės, parodė Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, kiek daugiau nei pusė dabartinių pensininkų svarstė iki vienerių metų, kol pasiryžo išeiti į pensiją, 1-3 metus delsė penktadalis, 4-7 metus - 6 proc. pensinio amžiaus gyventojų. Keli respondentai (1,2 proc.

„Seimo pirmininko pavaduotojo pareigos įpareigoja žiūrėti į viso Seimo veiklą. Mane per anksti nurašė iš socialinės srities. 16 metų patirties komitete iš manęs niekas neatims. Ir toliau būsiu aktyvus šioje srityje - kaip teikiau pasiūlymus, taip ir toliau teiksiu.

Motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjai, sausio mėnesį gavę mažesnes pašalpas, galės susigrąžinti permokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM), deklaravę 2013 metų pajamas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai numato, kad motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos už praėjusį mėnesį. Todėl šiais metais, kaip ir įprastai, pašalpa už 2012 metų gruodį bus išmokėta 2013 metų sausį.

 Kristina Jackūnaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Panorama“ 1991 metų sausį žmonės, protestuodami prieš sovietų agresiją, prie Seimo ant barikadų smaigstė savo sovietinius dokumentus, daugiausia – karinius bilietus. Šiandien aiškėja, kad tai buvo klaida, rūpesčių sukelianti dabar.