Sodra

Unisonas. Lyg susitarę opozicijos lyderis prašneko apie Lietuvos politikos provincialėjimą, o Prezidentė – apie visos šalies politinės sistemos eroziją. Prisiminkime, kuriuo metu ir kas paklojo pamatus, kad susidarė tokia situacija? Šių minčių autoriams reikėtų dažniau pažvelgti į veidrodį.

 Planuojamas "Sodros" biudžeto deficitas 2014 metais - 1,227 mlrd. litų - 9,6 proc., arba 130,98 mln. litų mažesnis nei numatyta šiemet (1,378 mlrd. litų). Tai numatoma Valstybinio socialinio fondo 2014 metų biudžeto projekte, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Fondo biudžetą galutinai tvirtins Seimas. Projekte numatyta, kad "Sodros" pajamos kitąmet bus 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų, arba atitinkamai 0,5 proc. (52,871 mln. litų) daugiau ir 0,7 proc. (78,109 mln.

Liko mažiau nei mėnuo, kad apsispręstume, kokioje valstybės pasiūlytoje pensijų sistemoje dalyvausime. Kaip žinia, yra trys alternatyvos. Viena - nekaupti lėšų senatvei, grįžti į „Sodrą“ ir senatvėje gauti jos mokamą pensiją. Antroji alternatyva – nuosaikiai kaupti senatvei privačiuose pensijų fonduose įstatymo nustatyta apimtimi, tai yra, kaupimui nuo kitų metų skiriant 2 procentus „Sodros“ įmokos, o nuo 2020 metų – 3,5 procento.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija neigiamai vertina spekuliacijas kaimyninių šalių pensijų kaupimo pavyzdžiais ir ragina neapsunkinti Lietuvos pensijų kaupimo sistemos dalyviams paskutinių mėnesių, kai jie gali apsispręsti, kaip kaups būsimai pensijai. Užuot pažvelgus į mums giminingą Estijos pensijų fondų sistemą, pastaruoju metu visuomenei pateikiami kardinalūs pokyčiai Lenkijos sistemoje, kurių baigtis ir poveikis dar nėra aiškūs bei sulaukia ekspertų kritikos.

Siekiant nustatyti specialistų poreikį, jų perspektyvas darbo rinkoje ir išsiaiškinti, kurias studijų ir mokymo programas baigę asmenys yra reikalingiausi, nuo š. m. lapkričio 1 d. pradedami kaupti duomenys apie darbuotojų profesijas. Nuo šių metų lapkričio 1 d. darbdaviai, priimdami į darbą darbuotojus, turės pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“) duomenis apie darbuotojų profesijas.

Ekonomikos augimo dėka didėsiančios biudžeto pajamos 2014 m. jau leistų sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 proc. iki 20 proc., teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Iš PVM planuojama surinkti 430 mln. litų daugiau nei šiemet. Tačiau valdžia ketina ne tik išleisti papildomas pajamas, bet ir didinti valstybės biudžeto deficitą. “Dabartinės koalicijos pažadas buvo taisyti „naktinės“ mokesčių reformos klaidas, viena kurių – žalingas PVM padidinimas.

Lietuvos gyventojų pasiruošimą pensijai lydi paradoksai. 74 proc. gyventojų mano, jog būsimos pensijos finansais žmogui reikia rūpintis iš anksto, tačiau kartu vos trečdalis (29 proc.) gyventojų žino savo išėjimo į pensiją datą. Tai atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atliktas nuomonės tyrimas apie gyventojų pensijos finansų perspektyvas. Šiuo metu 13 proc. gyventojų savo pensijos finansams teigia per mėnesį atidedantys iki 100 litų, o 9 proc.

 Vilija Andrulevičiūtė Virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis žmogus suserga vidutiniškai kartą per metus, o jo gydymas užtrunka apie savaitę, skaičiuoja tinklalapio LRT.lt kalbinti medikai. Dėl savaitę trunkančios ligos vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus netenka maždaug penktadalio mėnesio pajamų. „Tokių ligų gydymas trunka apie savaitę, jei ligos forma sunkesnė, kyla komplikacijų, tuomet gydymas gali užtrukti iki trijų savaičių.

Bene svarbiausias kiekvienos įmonės ar organizacijos darbas rudenį – ateinančių metų biudžetų sudarymas. Valstybės biudžetas – jokia išimtis, tik dėmesys ir pačiam procesui, ir rezultatams šiuo atveju yra didesnis. Vertins, kritikuos, girs daugelis viešoje erdvėje pasisakančių ekspertų, politikų ar pareigūnų.

Praėjusį mėnesį verslo subjektų uždelsti įsipareigojimai padidėjo 51 mln. litų, o bendras skolų portfelis pasiekė 5,1 mlrd. litų ribą. Per metus verslo įsiskolinimų portfelis sumažėjo 4 proc., rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Labiausiai verslo skolos per mėnesį padidėjo bendrovėms, veikiančioms komunalinių paslaugų ir finansų sektoriuose. Verslo skolų suma šiems sektoriams per mėnesį išaugo atitinkamai 4,5 proc. ir 2 proc. Vėlavimai atskirai „Sodrai“ sudarė 439 mln. litus – tai 2 proc.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Pensijų kaupimo būdo pasirinkimo laikui artėjant į pabaigą, bankai tikisi sulaukti skubančių įšokti į traukinį bangos. Ekonomistės Aušros Maldeikienės manymu, jaunimas, einantis į privačius pensijų kaupimo fondus, tikisi didesnio saugumo ir gerokai išlošti, bet savo žingsnio neįvertina kritiškai. „Jaunimas nesupranta, kad ir „Sodra“, ir privatūs fondai yra susiję su šalies ekonomikos būkle.

Patogiausią ir saugiausią asmens identifikavimo paslaugą – mobilųjį parašą – nuo šiol bus paprasta užsisakyti visoje šalyje. Lietuvos mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ mobilųjį parašą išdavinės visuose savo salonuose. „Tele2” mobiliojo parašo išdavimo tinklas bus plačiausias šalyje – 108 salonai 49 miestuose. Iki šiol bendrovė šią paslaugą siūlė 18 salonų 10 miestų.

Daugiau nei dešimtmetį kartu su prof. R. Lazutka ir keletu kitų ekonomistų bei politikų kariaujame nelygų karą su gausia ir gerai ginkluota, o tiksliau – stipriai piniguota privačių pensijų fondų interesų gynėjų, lobistų kohorta. Prieš mus laisvos rinkos (iš tiesų- monopolinės ekonomikos) „ekspertai“, komercinių bankų bei kai kurie žiniasklaidos atstovai.

Anksčiau pensijai jau kaupusių ir nusprendusių mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, daugėja – „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį šis skaičius perkopė 200 tūkstančių ribą. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos nuomone, nuolatinis maksimaliai kaupiančiųjų gausėjimas atitinka prognozes ir dar kartą patvirtina, kad tripakopė pensijų kaupimo sistema yra reikalinga būsimiesiems pensininkams ir atitinka valstybės poreikius.

„Sodra“ informuoja gyventojus ir įmones, kad nuo penktadienio 16 val. iki pirmadienio 8 val. bus atnaujinama ir neveiks informacinė sistema. Klientai negalės prisijungti prie Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos, draudėjų aptarnavimo ir nedarbingumo pažymėjimų sistemų. Galimi ir kiti laikini sutrikimai. Kaip praneša „Sodra“, informacinė sistema atnaujinama, kad klientai būtų aptarnaujami paprasčiau ir greičiau.

Pasibaigus pirmajam 2013 m. pusmečiui valstybės įsiskolinimas advokatams, tiekiantiems antrinę teisinę pagalbą, vėl artėja prie 3 mln. litų, o Lietuvos advokatūra ir toliau gauna skundus iš advokatų dėl vėlavimo išmokėti atlyginimus už suteiktas paslaugas. Sutrikdytą advokato veiklą pajunta ir jų paslaugų reikalingi gyventojai.

Panevėžio darbo biržos vadovą Viktorą Trofimovą „išmaudė“ įstatymų leidėjai. Vos poros mėnesių trečiąją atžalą sūpuojantis politikas apstulbo sužinojęs, kad žmona už vaiko auginimą iš valstybės tegaus 700 Lt, tai yra perpus mažiau, nei „Sodra“ jiems buvo apskaičiavusi prieš devynis mėnesius. Ar į įstatymų pinkles patekęs politikas išdrįs bylinėtis su valstybe, domėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ. Motinystė neverta nė minimumo Panevėžio darbo biržos vadovą Viktorą Trofimovą „išmaudė“ įstatymų leidėjai.

UAB „Agnirenis“ vadovė nubausta 12 tūkst. litų bauda už nelegaliai įdarbintas tris darbuotojas. Su skundu dėl keletą mėnesių nemokamo darbo užmokesčio įmonės valdomo naktinio klubo barmenė-padavėja kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Alytaus skyrių. Ji nurodė, jog siekis atgauti uždirbtus pinigus baigėsi pakeista naktinio klubo spyna – darbuotojos moterys liko ne tik be atlyginimo, bet ir be darbo.

Nors per vienerius metus Lietuvoje darbuotojų turinčių įmonių skaičius pagausėjo nuo 89,1 iki 94,1 tūkst., o dirbančiųjų – nuo 1279,9 iki 1297,7 tūkst., darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ susitraukė 5,8 proc. Vienam darbdaviui tenkanti skola (DIX*) per metus smuko 10,8 proc. – nuo 2379 Lt iki 2123 Lt. Daugiausia įsiskolinimai tirpo dėl susitraukusio „Sodros“ skolininkų (ypač stambiųjų) skaičiaus.

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tikisi atsispirti politikų reikalavimams kitąmet smarkiai didinti išlaidavimą iš biudžeto, tvirtindamas, kad bus laikomasi finansinės drausmės, siekiant atitikti euro įvedimo kriterijus. Interviu ,,Verslo žinioms" premjeras teigė, jog rudenį kartu su biudžetu Seimui gali būti pateikti papildomi mokesčių sistemos pokyčiai, nors dar neatskleidė, kokie jie bus.

Lenkijoje taip pat prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“ (mūsų „Sodra“), o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus.

Vyriausybė suteiks paskolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“), kad būtų užtikrintas antrojo šių metų pusmečio socialinio draudimo išmokų mokėjimas. Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta siūlymui suteikti „Sodrai“ iki 1 mlrd. 65 mln. litų paskolą pinigų srautams subalansuoti. Paskola bus suteikta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, taikant 2,733 proc. metinę palūkanų normą.

Privalomasis sveikatos draudimas sujauktas kaip reikiant. Tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, arba yra apdrausti valstybės lėšomis, šiek tiek aiškiau. Darbdavio atskaitomos arba valstybės sumokamos draudimo įmokos suteikia teisę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau gyvenimas yra margesnis, ir yra dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie nereguliariai gauna autorinį atlyginimą, užsiima individualia veikla arba nedirba ir nėra užsiregistravę darbo biržoje.

Šiemet žemdirbiams ir miškininkams palengvinta laikiniems darbams pasitelkiamų darbuotojų įdarbinimo tvarka. Bet kaip paskatinti bedarbius ja naudotis? Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės džiaugiasi, kad šiemet pagaliau buvo pralaužti ledai – jie be didelių formalumų sezoniniams darbams gali samdytis darbuotojus. Tačiau praėjus vos 3 mėnesiams nuo žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitų įsigaliojimo, žemdirbiai prašo tobulinti palengvintą įdarbinimo tvarką.

Diskusija, pribrendo ar ne Lietuva pensijų kaupimui, nerimsta. Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių. Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) savaitgalį, vizituodama viešojo maitinimo įstaigas Neringoje, keturiose iš jų aptiko oficialiai neįdarbintų darbuotojų. Pačiame Nidos centre veikiančiame kinų restorane visas virtuvės ir klientus aptarnaujantis personalas dirbo nelegaliai, nes į užsienį išvykęs įmonės savininkas nė vieno darbuotojo oficialiai neįdarbino, nors įstaigą vasaros sezonui ir atidarė.

Kaip visada, energija trykštantis bičiulis Alvydas įsiveržė į redakciją ir tėškė ant mano stalo lapą su skaičiukais. „Pasižiūrėk ir pasakyk, ar įmanoma taip gyventi? Tokie, kaip aš, mokame mokesčius, o kiti šaiposi iš mūsų. Suprantu, kad mokesčių lengvatos gali būti taikomos neįgaliesiems, bet tu man paaiškink, kodėl aš turiu mokėti už milijonierius?“ – be užuolankų rėžė svečias. Pasiekęs ketvirtą dešimtį, Alvydas nuolat dirba kelis darbus.

Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius. Seimas pratęsė terminą antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams apsispręsti dėl tolimesnio kaupimo. Tai – teigiama žinia. Vasara nėra pats geriausias laikas versti žmones priimti svarbius asmeninius sprendimus. Iš principo nėra jokių argumentų, kodėl reikėtų laiku riboti šią galimybę rinktis. Juo labiau, jog iki šiol apsisprendusiųjų tėra apie dešimtadalis.

Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį pensijos – neteisinga. Ypač jei nežinai, ar tos pensijos sulauksi. O jei ir sulauksi, gali būti garantuotas, kad ji tikrai nebus 1700 Lt. Kai dar pagalvoji, kad po 1700 Lt ir daugiau sumoki kas mėnesį kokius 30 metų, o pensiją gausi tik apie 10–15 metų, net ir 1700 Lt atrodo neteisinga. Ar 1700 Lt per mėnesį pensijai yra daug? Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus sumoka apie 550 Lt, minimalų – 340 Lt per mėnesį.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia nepritarianti progresiniams mokesčiams ir ragina valdančiuosius mokesčių reformą vykdyti atsižvelgiant į ekonominį pagrįstumą. LVK nuomone, dabartiniai veiksmai visuomenei ir verslui kelia daug nežinomybės, nes valdančiųjų partijų atstovai registruoja vienas kitam prieštaraujančius mokestinių pakeitimų įstatymų projektus.

Vakar Seimas nusprendė skubos tvarka svarstyti ir priimti Vyriausybės pateiktus mokesčių sistemos pakeitimus. Jau šį ketvirtadienį bus svarstoma dėl NPD pakėlimo, PVM lengvatų vaistams ir šildymui, o taip pat pelno mokesčio lengvatos į naujas technologijas investuojančioms įmonėms pratęsimo, bankų indėlių ir vertybinių popierių pajamų apmokestinimo, akcizų alkoholiui ir tabakui didinimo. Dauguma pakeitimų nėra blogi, tačiau esminių mokestinės sistemos bėdų jie nesprendžia.

Seimo narys Viktoras Uspaskichas parlamentui pristatė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-643), kuriomis siūloma nustatyti viršutinę darbo užmokesčio ribą, nuo kurios nebūtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą įmokos į valstybinio socialinio draudimo biudžetą nėra ribojamos.

Baltijos jūros paplūdimius prižiūrintys gelbėtojai kasmet, vos pradėję gelbėjimo sezoną, susiduria su tomis pačiomis problemomis, kurios nesikeičia metų metus. Nors poilsiautojai nuolat informuojami apie jūroje tykančias grėsmes, apie jas atsipalaidavę vasarotojai linkę pamiršti. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistai kartu su Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos gelbėtojais sudarė didžiausių paplūdimio nuodėmių dešimtuką. 1. MAUDYNĖS AUDRINGOJE JŪROJE.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo balandžio 1-osios startavo periodas, per kurį žmonės turės apsispręsti, kaip kaups pensijai ateityje. Gyventojai tai turi padaryti iki rugsėjo 1-osios.

Atrodo, kad didžioji pastarojo laikotarpio misterija, susijusi su mokesčių sistemos reformavimu, pasibaigė. Skeptikų abejonės dėl ambicingų planų iš esmės reformuoti Lietuvos mokestinę sistemą, deja, pasitvirtino. Žvelgiant į pasiūlytas priemones, iš tiesų norisi pritarti tiems, kurie sakė – geriau nieko nereikėjo daryti, nei daryti taip.

Verslo pradelsti mokėjimai gegužės mėnesį sumažėjo 77 mln. litų. Iš jų didžiausiu tempu - finansų įstaigoms. Tačiau įsiskolinimų padaugėjo išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Pasak Alinos Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovės, verslo įsiskolinimų portfelis, augęs nuo metų sandūros, gegužės mėnesį ženkliai sumažėjo ir šiuo metu sudaro 5 mlrd. litų.

Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, esą „Sodros“ teritoriniai skyriai reikalauja iš Lietuvos pensininkų įrodyti, kad jie yra gyvi, neatitinka tikrovės ir yra klaidinga, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai. „Sodra“, kaip ir kitos valstybinės institucijos, informaciją apie gyventojų gimimą ar mirtį gauna iš asmens duomenų registro.

 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Klaipėdos skyrius pirmasis šalyje pabandė įsitikinti, ar žmonės, kuriems mokama pensija, tikrai gyvena.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Darbo (leiboristų) partija siūlo 10 tūkst. litų metinių neapmokestinamų pajamų dydį bei „Sodros“ įmokų „lubas“, taip pat lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausioms kasdienio vartojimo prekėms. „Pagrindinis mokesčių sistemos pertvarkos siūlymų tikslas – sudaryti konkurencingas sąlygas Lietuvos verslui šalių kaimynių atžvilgiu bei tinkamai subalansuoti mokesčių sistemą.

Darbo partijos (leiboristai) neįtikino Vyriausybės sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymai, todėl „darbiečiai“ nusprendė pateikti savo sprendimus. Tarp jų – naujos „Sodros“ įmokų lubos, padidintos neapmokestinamos darbo pajamos ir PVM lengvatos būtiniausioms kasdienėms vartojimo prekėms. Darbo partija trečiadienį pateikė savo pasiūlymus mokesčių srityje.

 Mažėjantis gimstamumas ir senėjančios visuomenės, ūkio nuosmukis, deficitiniai socialinio draudimo biudžetai ir rezervinių lėšų poreikis, alternatyvūs pensijų finansavimo šaltiniai ir su tuo susijusios rizikos. Šie ir daugelis kitų aktualių socialinio draudimo klausimų iki penktadienio bus aptariami XXI tarptautinėje Baltijos jūros šalių konferencijoje dėl socialinės apsaugos.

Šiemet Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto rezultatas nuosekliai gerėja, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – balandžio mėnesiais „Sodros“ biudžeto pajamos sudarė 2 mlrd. 969,4 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų). Tai yra 231,0 mln. Lt arba 8,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Draudėjų ir apdraustųjų sumokėtos socialinio draudimo įmokos sudarė 92,6 proc. (2 mlrd. 749,9 mln. Lt) „Sodros“ biudžeto įplaukų.

Nauja vyriausybė – nauja mokesčių reforma. 2009 metų pradžioje Andriaus Kubiliaus vyriausybės mokesčių pertvarka praminta „naktine“ reforma. Panašu, kad Algirdo Butkevičiaus inicijuotus pakeitimus dėl rezultatų stokos teks praminti „kosmetiniais“. Dabartinė Lietuvos mokesčių sistemos struktūra, kuomet „Sodrą“ be stambiojo kapitalo pagalbos privalo išlaikyti nedideles pajamas gaunančios darbo jėgos pečiai, reikalauja kapitalinio remonto.

Lietuvoje atvirųjų duomenų politika žengia tik pirmuosius žingsnius, bet jau skaičiuojama, kad visuomenei paviešinta informacija leistų sutaupyti nemažas pinigų sumas bei kurti darbo vietas. Viešojo sektoriaus institucijos sėdi ant didelio duomenų maišo, kurį pravėrus būtų galima efektyviau kovoti su šešėliu, sutaupyti laiko ir pinigų ieškant reikalingos informacijos bei naudingiau teikti viešąsias paslaugas.

Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...

„Danske Capital investicijų valdymas“ nuo šiol teiks ir III pakopos pensijų kaupimo paslaugas. Jau pirmadienį bendrovės pradedamas siūlyti naujas pensijų fondas „Danske pensija plius“ į akcijas galės investuoti iki 100 proc. savo turto, priklausomai nuo rinkos tendencijų.

Kokioms pensijoms ir kitoms socialinio draudimo išmokoms išleidžiama daugiausia lėšų, kurios draudimo rūšys nuostolingos, kokie draudėjai sumoka daugiausia įmokų – šie ir daugelis kitų aktualių statistinių duomenų nuo šiol prieinami visiems, kas domisi socialiniu draudimu. Šie duomenys skelbiami ir nuolat atnaujinami penktadienį oficialiai pradėjusiame veikti „Sodros“ statistinių duomenų portale http://atvira.sodra.lt, rašoma pranešime spaudai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį antrosios pakopos pensijų fonduose kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems išmokėta suma siekė 8,2 mln. litų. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios jau išmokėta 103,2 mln. litų. Išmokas gavo 21,8 tūkst. kaupusiųjų ir jų artimųjų. Vien per pastaruosius 12 mėnesių išmokų padaugėjo per pusę, arba 53 proc. daugiau – nuo 67,42 mln. litų.

SEB banko duomenimis, sprendimo dėl pensijų kaupimo būdo gyventojai priimti neskuba – praėjus mėnesiui nuo pensijų įstatymo pakeitimo datos tik 1 proc. iš daugiau kaip 255 tūkst. antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių SEB banko klientų jau pakeitė pasirinktą senatvės pensijos kaupimo būdą. Keturi iš penkių (83 proc.