Sodra

Daugėjant pensinio amžiaus žmonių, išvykstančių į kitas Europos Sąjungos (ES), Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybes ir Šveicariją, daugėja ir klausimų, kas atsitiks su jų Lietuvoje paskirta senatvės pensija, kurią jie gavo iki šiol; ką daryti, kad pensijos mokėjimas nebūtų sustabdytas ir kaip elgtis, norint atnaujinti pensijos mokėjimą. Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija.

 Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švietimo sistema mirusi ir niekam nereikalinga, tvirtina mokytojas Gediminas Milašius. „Mokiniai nieko neišmoksta. Ši struktūra, kurią vadinu negyva, prasidėjo maždaug Apšvietos laikais – tai buvo švietimo projektas, skirtas apšviesti tamsioms masėms“, – mano jis. G. Milašiaus nuomone, mokykloje svarbiausia disciplina: sėdėk, netriukšmauk, nekalbėk, sakyk, atsistok, laikas į pamoką, pamoka baigėsi.

Vyriausybė didelių skolų slegiamai "Sodrai" suteikė iki 1,298 mlrd. litų paskolą biudžeto deficitui finansuoti. Tam ministrų kabinetas pritarė trečiadienį posėdyje. Paskola iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų už nulines palūkanas suteikta iki 2024 metų gruodžio 20 dienos. "Sodra" prašo paskolinti dar 715,4 mln. litų refinansuoti iš valstybės gautas paskolas - dėl to ketinama svarstyti sausį.

Skirtingų rūšių pensijos, motinystės, tėvystės pašalpos, šiemet, kaip ir ankstesniais metais gyventojus gruodį pasieks kiek anksčiau nei įprastai. Kadangi įprastinės išmokų dienos sutampa su nedarbo dienomis per Kalėdas, vadovaujantis nustatyta tvarka, jos bus išmokėtos darbo dieną prieš šventes. Didžioji dalis senatvės pensijų į gavėjų sąskaitas bankuose jau pervestos praėjusią savaitę – gruodžio 10–12 dienomis.

Nuo kitų metų pradžios draudėjai turės apskaičiuoti papildomą 1 proc. įmoką darbuotojams, pensiją kaupiantiems pagal kaupimo formulę 2+1+1. Ši įmoka apskaičiuojama nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, išskaičiuojama iš apdraustojo lėšų ir pervedama į „Sodros“ biudžetą, nurodant tuos pačius įmokų kodus, kurie šiuo metu nurodomi mokant įmokas už atitinkamos kategorijos apdraustuosius.

Vyriausybė nutarė palikti milijardinį kitų metų „Sodros“ deficitą dėl to, kad 2015 metais įsivestume eurą. Tai Žinių radijo laidoje „Altualioji valanda“ sakė Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Seimas antradienį tvirtins didelių skolų slegiamos "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2014 metų biudžetus. "Sodros" kitų metų biudžetas planuojamas deficitas - 1,226 mlrd. litų. Planuojamos kitų metų "Sodros" pajamos yra 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų. Kitų metų PSFD biudžetas kaip ir ankstesniais metais bus subalansuotas - 4,717 mlrd. litų, arba beveik 4 proc. didesnis negu šiais metais.

 Refinansavus "Sodros" paskolas būtų galima sutaupyti iki 50 mln. litų ir šias lėšas skirti dėl krizės sumažintų pensijų kompensavimui, teigia valdančiųjų partijų atstovai. Tačiau valdančiosios daugumos politinė taryba pirmadienį nesutarė ar pensijos turi būti kompensuojamos dalimis, ar iš karto. Tai turės nuspręsti speciali darbo grupė, kuri pradės veiklą kitų metų pradžioje.

Naujausiais duomenimis, iki 2013 m. gruodžio 2 d. pateikusiųjų sutikimus į pensijų fondus mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis skaičius – 407,5 tūkst. Pateikusiųjų pranešimus apie pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą sustabdymą skaičius – 24 tūkst. Skaičius asmenų, kurie pensijų įmokas kaups pagal sąlygas, galiojusias iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 684,3 tūkst.

„Sodros“ duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje nuolat daugėja dirbančių pensininkų. Vien šiemet dirbančių pensininkų skaičius išaugo nuo 62,1 tūkstančio sausio mėnesį iki 63,7 tūkst. spalį, nors bendras pensijų gavėjų skaičius sumažėjo nuo 601 tūkst. iki 598,8 tūkst. 2009 metų gruodį, kai tik buvo pradėta vesti dirbančių pensininkų statistika, jų buvo 57,7 tūkstančio. 2010 metais dirbančių senjorų sumažėjo – sausį jų buvo 55,2 tūkst.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad sumažintos pensijos bus kompensuojamos iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų viršplaninių pajamų. Tuo tarpu finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tai priklausys nuo finansinės šalies padėties. „Mes kompensavimo mechanizme numatysime, kad būtų ir valstybės biudžeto viršplaninės pajamos, ir „Sodros“ biudžeto viršplaninės pajamos“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiai siūlo išnagrinėti galimybes ir sukurti pensijų didinimo strategiją. „Tvarkiečių“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas BNS sakė šį klausimą kelsiąs pirmadienį per centro kairės koalicijos politinę tarybą. Pasak R.Pakso, reikėtų suformuoti darbo grupę, kuri išanalizuotų pensijų didinimo galimybes ir parengtų planą, po kiek, per kokį laiką būtų galima didinti senatvės pensijas.

Ar esate paskaičiavę, kelerių metų būdami išeisite į pensiją? Iki 2012-ųjų metų Lietuvoje pensinis moterų amžius buvo 60 metų, o vyrų – 62 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2012 m. pensinis amžius pradėtas didinti: jis kasmet moterims ilginamas 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą.

Ketvirtadienį „Sodra“, gavusi galutinius duomenis iš pensijų fondų, suskaičiavo, kiek gyventojų kokį pensijos kaupimo būdą pasirinko. Kartu paaiškėjo ir tarp kokių gyventojų grupių vienas ar kitas pasirinkimas buvo populiariausias. Iš viso gyventojai yra sudarę per 1,115 mln. pensijos kaupimo sutarčių. 686,8 tūkst. gyventojų liko kaupti senąja tvarka – į jų sąskaitas pensijų fonduose kitąmet bus pervedami 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė plenariniame posėdyje pristatė patobulintą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1114 (2), kuriuo Seimui siūloma patvirtinti kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą – daugiau kaip 9 mlrd. 974 mln. litų sieksiančias pajamas ir 11 mlrd. 200 mln. litų išlaidas (planuojamas metų rezultatas – išlaidos viršija pajamas apie 1 mlrd. 226 mln.

Seimas iš naujo pradėjo svarstyti patikslintą kitų metų "Sodros" biudžeto projektą. Vyriausybė, tikslindama projektą, 400 tūkst. litų sumažino "Sodros" deficitą, tačiau neatsižvelgė į parlamentarų priekaištus dėl Darbo biržos finansavimo iš "Sodros", taip pat į tai, kad "Sodros" pervedimams į antros pakopos pensijų fondus lėšos skiriamos ne iš valstybės biudžeto, o iš "Sodros". Kitais metais planuojamos "Sodros" pajamos yra 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų.

Iki gruodžio 2 dienos gyventojai, dalyvavę II-osios pakopos pensijų kaupime, turėjo apsispręsti, kaip savo senatvei kaups toliau? Pensijų kaupimo bendrovės apie gautas gyventojų paraiškas turėjo pranešti per 3 darbo dienas, tad ketvirtadienį „Sodra“ susumavo ir pranešė galutinius rezultatus, kaip gyventojai rinkosi kaupti pensiją ateityje. Spręsdami dėl tolesnio pensijų kaupimo gyventojai aktyviausi buvo baigiantis apsisprendimo terminams.

Europos pensijų krizė savaime nepraeis. Vyriausybės turi stengtis labiau, o gyventojai – priimti pokyčius. Šiuo metu Europa patiria tarsi sulėtintą sprogimą, kurį sukėlė visų laikų nuspėjamiausia socioekonominė uždelsto veikimo bomba.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija teigia, kad pensijų sistemos reformos rezultatus reikėtų vertinti tik optimistiškai – pasibaigus pasirinkimo laikotarpiui, kaupti prisidedant savo lėšomis ir gaunant valstybės paskatinimą yra pasirinkę beveik 35 proc. – 385,9 tūkst. gyventojų. Asociacijos skaičiavimais, tai reiškia, kad jau kitąmet šie žmonės į savo pensijų kaupimą investuos daugiau kaip 100 mln. litų.

„Sodra“ ketvirtadienį žada paskelbti galutinius duomenis, kiek žmonių pasirinko papildomai kaupti pensijas. Pensijų kaupimo bendrovės apie gyventojų prašymus turi pranešti per 3 darbo dienas. Gruodžio 2 dienos „Sodros“ negalutiniais duomenimis, papildomai kaupti pensijas nusprendė apie 386 tūkst. gyventojų, o apie 705 tūkst. ir toliau kaups tik bazinę pensiją. Apie 22 tūkst. žmonių sustabdė savo dalyvavimą antros pakopos pensijų fonduose.

Išmaniųjų telefonų savininkai jau gali naudotis analogų Lietuvoje neturinčia mobiliąja pinigine Paysera. Ją sukūrė pirmoji Lietuvoje elektroninių pinigų įstaiga „EVP International“ ir profesionalia „Lemon Labs“ mobilių produktų kūrimo komanda. „Mobilieji mokėjimai jau yra mūsų kasdienybė. Mes dar labiau plečiame tokių mokėjimų galimybes, nes manome, kad ateityje odinių ar kitokių įprastų piniginių su grynaisiais nebeliks – pakaks išmaniojo įrenginio.

Vyriausybė pirmadienį pritarė patikslintam 2014 metų „Sodros“ biudžeto projektui, kuriame numatytas dar 400 tūkst. litų mažesnis deficitas nei pradiniame projekte. „Vyriausybė pritarė biudžeto projektui, kuris labai panašus, kaip anksčiau. Ženklių pakeitimų neįvyko projekte, į Seimą eina su 1,2 mlrd. litų deficitu, kaip ir buvo planuota buvusiame projekte. Tai yra maži techniniai pataisymai, kurie nesudaro reikšmės - maždaug 400 tūkst.

Kokiu būdu kaupti pensiją – atsakingas ir ilgalaikis sprendimas, tad svarbu turėti kuo daugiau informacijos ir apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“. Į klausimus apie kaupimą prisidedant savo lėšomis atsako finansininkė Rita Nogė: – Kuo ypatingas šis (II+ pakopa) kaupimo būdas ir kokią savo pajamų dalį naudoja pensijos kaupėjas?  –Žmonės, kurie pasirinks naująjį pensijų kaupimo modelį, kai kaupiama papildomai prisimokant savo lėšomis ir gaunama valstybės parama, nuo 2014 metų į asmeninę ...

Apsispręsti dėl pensijos kaupimo būdo ateityje gyventojai turi iki lapkričio pabaigos. Kadangi paskutinė mėnesio diena šeštadienis yra nedarbo diena, pagal teisės aktus galutinis terminas apsisprendimui yra pirmadienis.

Pasaka apie tai, kaip nesukaupsime pensijų privačiame fonde ir liksime prie suskilusios geldos. Tfu! Kiauro biudžeto! Absoliuti dauguma žmonių uždirba nepakankamai, kad jiems apsimokėtų kaupti privačiai. Nes jų „Sodros“ pensija pernelyg sumažės, o fondo lėšų neužteks nuolatinės pensijos priedui. Per 10 metų „Sodros“ pensija padidėjo pustrečio karto, o fondų lėšos? Liaudies išmintis sako, kad visų pirštai į save lenkti. Tad nieko nuostabaus, kad pirma galvojame apie save.

Svarstant, kaip kaupti pensiją savo senatvei, daugeliui iškyla klausimų –kuo ypatingas vienas ar kitas kaupimo būdas? Šiuo metu dirbantieji Lietuvoje gali kaupti pensijas trimis būdais – „Sodroje“, t.y. mokėdami socialinio draudimo mokesčius, „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose bei kaupti savarankiškai, tam skirdami dalį savo gaunamų pajamų.

Gyventojams vis dar kyla nemažai klausimų apie pensijų kaupimą ateityje. Pateikiame klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda skambinantieji į „Sodros“ informacijos centrą numeriu 1883. Kas ir dėl ko turi apsispręsti? Iki lapkričio 30 d. gyventojai, sudarę pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m. balandžio 1 d., gali rinktis: 1) sustabdyti kaupimą – nebepervedinėti dalies įmokų į pensijų fondą; 2) kaupti papildomai – į pensijų fondą kas mėnesį pervesti 1 proc. atlyginimo (nuo 2016 m. – 2 proc.

Rami ir finansiškai saugi senatvė – kiekvieno dirbančio žmogaus svajonė. Iki lapkričio 30 d. Lietuvos gyventojai, dalyvaujantys papildomame pensijų kaupime, turi apsispręsti ir pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups savo senatvės pensiją. Tačiau ne vienam šis sprendimas atrodo painus ir sudėtingas.

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai pensijai. Iki lapkričio 30 d. tie, kurie jau dalyvavo pensijų kaupimo sistemoje, turėjo pasirinkti, kaip dalyvauti joje toliau. Tam galimi trys variantai: I variantas: stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo 2014 m. likti tik „Sodros“ sistemoje.

 Asmenims, besiverčiantiems individualia veikla, nebereikės teikti metinio pranešimo „Sodrai“ apie jų kas mėnesį gautas pajamas iš tokios veiklos. Prievolė deklaruoti „Sodrai“ metines pajamas, gautas iš individualios veiklos, atsirado 2013 metais po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, antradienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. Iki tol individualia veikla užsiimantys asmenys pajamas už praėjusius metus deklaruodavo tik Mokesčių inspekcijoje.

Iki lapkričio 30 d. kiekvienas antrosios pensijų pakopos dalyvis turi pasirinkti tolesnį pensijos kaupimo būdą. Pensijų ekspertas Teodoras Medaiskis sako, kad, renkantis būdą, vienas iš kriterijų – ar žmogus pasiryžęs dalį atlyginimo primokėti pats, kad gautų valstybės subsidiją.

Ateities finansų požiūriu Lietuvos gyventojus labiausiai neramina būsimos pensijos dydis, taip teigė 59 proc. bendrovės „Aviva Lietuva“ apklausoje dalyvavusių respondentų. Apklaustieji taip pat susirūpinę dėl vaikų studijų finansavimo, atostogų ir išlaidų šventėms. 23 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad labiausiai jiems nerimą kelia jų finansinės galimybės vaikų studijoms, išlaidos šventėms buvo aktualiausios 11 proc.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė pataisoms, kuriomis siūloma iki 2016 metų nuo "Sodros" įmokų atleisti individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų narius. Tokį sprendimą komitetas priėmė, trečiadienį apsvarstęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurias Seimas toliau svarstys kitą savaitę. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlė nustatyti terminą, iki kada naujoms bendrijoms būtų taikoma tokia mokestinė lengvata.

 Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos šiemet ir toliau didėja. Šiemet per dešimt mėnesių jos buvo dešimtadaliu didesnės, nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Per šių metų sausį – spalį į „Sodros“ biudžetą surinkta 7 mlrd. 972,6 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų). Tai 735,2 mln. Lt arba 10,2 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 92,7 proc. (7 mlrd. 394,9 mln.

Nemažai gyventojų dar neapsisprendė, kaip pensiją kaups ateityje. Tačiau vis daugiau jų pasinaudoja galimybe sužinoti, kiek mažės jų „Sodros“ senatvės pensija kaupiant privačiuose fonduose. Spalio pabaigoje „Sodros“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 44 proc. dirbančiųjų nėra apsisprendę, kaip kaups pensiją. Neapsisprendusiųjų daugiausia yra tarp jaunesnių, mažesnes pajamas gaunančių ir mažesniuose miestuose ar gyvenvietėse gyvenančių respondentų.

Valdantieji dar kartą renkasi į koalicijos tarybą aptarti kitų metų biudžeto reikalų. Pagrindinis klausimas – jau kitais metais pradėti vykdyti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą kompensuoti per krizę sumažintas senatvės pensijas. Partneriai siūlo didinti kitų metų deficitą ir daugiau skolintis. Vyriausybė tuo tarpu yra pavedusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pasiūlymus dėl kompensavimo pateikti iki kitų metų gegužės, tikintis kompensavimą pradėti 2015 metais.

Joana Lapėnienė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Neprimokėtų atlyginimų suma gali siekti milijardą litų, o Seime – svarstymai didinti sumažintas bedarbių išmokas.

Zenonas Gipiškis, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Gyventojams liko beveik mėnuo apsispręsti, kaip toliau kaupti pensiją. Dalyvaujantieji papildomame pensijų kaupime iki lapkričio 30 d. turi apsispręsti dėl pensijos kaupimo privačiuose pensijų fonduose ir pasirinkti vieną iš trijų variantų. Gyventojai turi pasirinkti vieną iš trijų variantų. Pirmas pasirinkimas – nekeisti esamos situacijos.

Nuo lapkričio 1 dienos darbdaviai, priimdami į darbą darbuotojus, turės pateikti „Sodrai“ duomenis apie darbuotojų profesijas. Darbdaviai taip pat turės pateikti duomenis apie jau dirbančių darbuotojų profesijas. Tam numatytas keturių mėnesių laikotarpis – iki 2014 metų kovo 1 dienos. Surinkta informacija bus naudojama rengiant specialistų kvalifikacijų žemėlapį. Šį žemėlapį rengia Švietimo ir mokslo ministerija su Ūkio ministerija.

Devynių mėnesių centrinės valdžios deficitas, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, buvo mažesnis 1 mlrd. 412 mln. litų ir sudarė 1,4 proc. BVP (2012 m. devynių mėnesių deficitas buvo 2,7 proc.), rodo Finansų ministerijos duomenys. Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad devynių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 24 mlrd. 306,5 mln. litų, išlaidos – 25 mlrd. 8,3 mln. litų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų devynis mėnesius sudarė 948,2 mln. litų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvos pensininkų laukia sunki ir skurdi ateitis, jei politikai nesiryš kompleksinei valstybės biudžeto ir socialinio draudimo reformai, tikina naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekonomikos ekspertai. „Sistema pasmerkta mirti. Klausimas – nuo ko, paralyžiaus ar infarkto, neišlaikys privatūs pensijų fondai ar „Sodra“. Todėl būsimų pensininkų perspektyvos po dešimties metų labai abejotinos.

Per devynis 2013 metų mėnesius, antros pakopos pensijų fondai su gyventojais pasirašė daugiau kaip 39,1 tūkst. naujų sutarčių, nors per tą patį laikotarpį praėjusiais metais šis skaičius buvo perpus mažesnis – 18,6 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, vis didėjantį žmonių pasitikėjimą antros pakopos pensijų fondais įvardija kaip gero visos pensijų kaupimo sistemos funkcionavimo požymį.

Seimo nariai antradienį po pateikimo priėmė svarstyti kitų metų "Sodros" biudžetą ir toliau dėl jo diskutuos lapkričio 26-ąją. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako, kad 2014 metais pagrindiniai "Sodros" įmokų tarifai nesikeis: "Keičiasi tik įmokos dalies, pervedamos į pensijų kaupimo bendroves, tarifas - jis mažėja nuo 2,5 proc. iki 2 proc.". Pasak jos, kitų metų prognozuojamos "Sodros" išlaidos gali būti maždaug 0,7 proc. mažesnės, o pajamos planuojamos 0,5 proc.

Jeigu Lietuvoje tik pasigirdo pavieniai vyriausybės patarėjų siūlymai dalinai ar visiškai panaikinti lėšų kaupimą II-os pakopos pensijų fonduose, o sukauptas lėšas grąžinti į Sodros biudžetą, tai kitose Europos šalyse tą jau spėjo padaryti ne viena vyriausybė. Visai neseniai tokio pobūdžio sprendimai buvo priimti ir Rusijoje.

 Būtiną 32 tūkstančių litų kartelę pensijai iš privačių fondų gauti kol kas pasiekė tik 120 žmonių iš daugiau nei vieno milijono. Valdžios pastangos sugrąžinti gyventojus į „Sodrą“ rugsėjo pabaigoje baigėsi triuškinančia nesėkme, todėl būsimiems pensininkams ji pratęsė apsisprendimo terminą iki lapkričio pabaigos. Privačių pensijų fondų šalininkai kritikuoja valdžią, bet irgi nepasiūlo recepto, kaip reikėtų apsaugoti milijardus litų nuo fondų bankrotų.

Ramūnas Stankevičius Atvirai tyčiotis iš milijono kaupiančiųjų – tuo šiuo metu užsiima grupelė Seimo narių, vadovaujamų Ministro Pirmininko patarėjo S.Jakeliūno, siūlančių dar kartą reformuoti šiuo metu reformuojamą privataus pensijų kaupimo sistemą.   Ta pati grupelė Seimo narių surengė konferenciją, kurią galima būtų pavadinti konferencija privataus kaupimo „sunaikinimo“ klausimais.

Beveik trečdalį milijono – tiek konsultacijų telefonu klientams jau suteikė prieš metus pradėjęs veikti „Sodros“ Informacijos centras. Per šį laiką konsultantai ir sulaukė netikėtų klausimų: kada geriau pastoti, ar nebus sustabdytos išmokos laimėjus milijoną, taip pat keistų sveikinimų meilės dienos proga, patarimų nekelti ragelio žaibuojant. Nuo praėjusio spalio gyventojai į „Sodros“ informacijos centrą iš viso skambino 324 tūkst. kartų. Visų konsultacijų trukmė – 13,8 tūkst.

Gyventojai, uždirbantys iki 2 tūkst. litų, turėtų pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Anot jos, jie turėtų grįžti į "Sodros" sistemą.  „Reikia vieną kartą labai aiškiai paprastai Lietuvos žmonės pasakyti, kad jeigu jie gauna pajamas iki 2 tūkst.

Pasiteiravus, ar viešojoje erdvėje kurį laiką sklandančios kalbos, jog netolimoje ateityje „Sodros“ biudžetas primins itin skylėtą rėtį ir nebebus, pirmiausia, iš ko mokėti pensijas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai suskubo nuraminti ir užtikrino, kad viskas nėra tik juoda ir balta. „Nuo šių metų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos išaugo dešimtadaliu.