Sodra

Vienoje iš nedaugelio šalyje išlikusių valdiškų sanatorijų „Pušyno kelias“ – nerimo nuotaikos. Viltys pakeisti įstaigos statusą ir gauti reikalingą finansavimą, stringa Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos stalčiuose. Yra įtarimų, kad kažkam kvepia sklypas geroje vietoje. Portalas balsas.lt gavo 111 sanatorijos darbuotojų pasirašytą laišką Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei ir dar daugeliui didelių viršininkų.

 Absoliuti dauguma, arba 80 proc., Lietuvos gyventojų sako nerimaujantys, kad sulaukus užtarnauto poilsio pensijoje jiems neužteks gaunamų pajamų ir gyvenimo lygis suprastės. Tai rodo „Aviva Lietuvos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Tik 15 proc. mūsų tyrimo respondentų teigia, kad jiems pensijoje gaunamų pajamų iš „Sodros“ turėtų užtekti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė nepritaria „Sodros“ funkcijų perdavimui bendrai valstybės mokesčių surinkimo ir finansinės priežiūros institucijai, kurią steigti siūlo Ūkio ministerija. „Šiai dienai „Sodros“ įmokų surenkamumas praktiškai 3 proc. viršija Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamas įmokas, tai kokybiškai „Sodra“ kur kas yra atrodanti geriau“, - trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministrė.

 Indrė MIKELIONYTĖ Neskaičiuok svetimų pinigų, bet savus – tiesiog būtina. Šįsyk raginame suskaičiuoti ne tuos, kurie pūpso jūsų piniginėje, o tuos, kurie galėtų ten būti, bet jų nėra. Kieeeeek? Neseniai startavo skaičiuoklė, atskleidžianti, apie ką dažniausiai net nepagalvojame, – kiek mes sumokame mokesčių. Skaičiuoklėje www.mokumokescius.lt savo atlyginimą į rankas įvedęs žmogus pamato, kiek mokesčių sumokama nuo jo atlyginimo per mėnesį ir per metus.

Per ekonominį sunkmetį sumažintos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bus pradėtos kompensuoti jau šį rudenį. Daugumai kompensacijos dalimis bus išmokėto per dvejus metus, kai kuriems teks palaukti naujo kompensavimo mechanizmo. Kadangi „Sodros“ pajamos ago daugiau nei paprastai, tikima, kad parengtas pensijų kompensavimo planas bus nuosekliai vykdomas. Liepos 1 d. duomenimis, „Sodros“ pajamos viršijo daugiau nei 130 mln. litų.

Minimali mėnesio alga (MMA) gali didėti ir šiemet, ir 2015 metais, teigia Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Planuojama, kad ji (MMA - BNS) galėtų kilti dviem etapais - dviem pakėlimais. Dar turime pasiskaičiuoti, nuo kada“, - antradienį BNS teigė L.Graužinienė.

Šiandien vidurdienį spaudos konferenciją surengusi šalies vadovė sakė, vienas svarbiausių antrosios kadencijos tikslų - užtikrinti socialinę žmonių gerovę ir kelti gyvenimo kokybę.   Tokią retoriką, pasak ekonomisto G. Nausėdos, lemia makroekonominė situacija, kuri dabar yra kitokia, nei buvo praėjusios prezidentės kadencijos metu. „2009-aisias metai Lietuvos ekonomika susitraukė 15 proc., tuo metu buvo iškilęs pavojus dėl galimo valstybės bankroto.

Žinių radijas Šiandien vidurdienį spaudos konferenciją surengusi šalies vadovė sakė, vienas svarbiausių antrosios kadencijos tikslų - užtikrinti socialinę žmonių gerovę ir kelti gyvenimo kokybę.   Tokią retoriką, pasak ekonomisto G. Nausėdos, lemia makroekonominė situacija, kuri dabar yra kitokia, nei buvo praėjusios prezidentės kadencijos metu. „2009-aisias metai Lietuvos ekonomika susitraukė 15 proc., tuo metu buvo iškilęs pavojus dėl galimo valstybės bankroto.

Šį pavasarį LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas pastebėjo gerą pastarojo meto tendenciją: studijas jaunimas renkasi vis tikslingiau, labiau apgalvotai. Į pirmą vietą vis dažniau iškyla blaivus klausimas: kiek uždirbsiu, kai baigsiu, ir tai neretai lemia specialybės pasirinkimą. Tad šiandien - šiek tiek apie ateitį - ir apie pinigus. Klausimą apie ateities atlygį turbūt sau uždavėte ir jūs, ir veikiausiai dar gerokai prieš pildydami šiųmetį stojamąjį prašymą.

Šių metų penkių mėnesių centrinės valdžios deficitas sudarė 1,355 mlrd. litų ir buvo 337,6 mlrd. litų arba 0,3 proc. BVP mažesnis nei tą patį praėjusių metų laikotarpį, rodo Finansų ministerijos duomenys. Penkių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 13,537 mlrd. litų, išlaidos – 14,521 mlrd. litų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-kovą sudarė 0,370 mlrd. litų. Pirmuosius penkis mėnesius 48,8 proc. centrinės valdžios pajamų sudarė mokesčiai, 41,0 proc. – socialinės įmokos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) svarbiausius statistinius duomenis pradėjo teikti ne tik litais, bet ir bendra Europos valiuta. Atnaujintame „Sodros“ statistinių duomenų portale http://atvira.sodra.lt skelbiama informacija apie biudžeto pajamas ir išlaidas, pensijų, pašalpų ir kitų išmokų vidutinius dydžius, jų gavėjų skaičių, vidutines draudžiamąsias pajamas, apdraustųjų skaičių, draudėjus, jų įsiskolinimą ir kt.

Apie Lietuvos darbo rinką sklinda labai įdomios kalbos: nors specialistai tvirtina, kad darbo vietų yra, žmonės pasakoja, jog darbdaviai kelia didžiulius reikalavimus, absoliučią pirmenybę teikia pažįstamiems asmenims, o ir algas siūlo kuo mažesnes. O kur dar darbdavių tvirtinimai, kad Lietuvoje nėra specialistų.

 Per pastaruosius pora mėnesių labiausiai išaugo pasitikėjimas prezidento institucija, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama apklausa. Jos duomenimis, 57,9 proc. respondentų pareiškė pasitikį prezidento institucija, balandį tokių buvo 49,3 procento. Nepasitikį ja tvirtino 14,1 proc. apklaustųjų, prieš pora mėnesių tokių buvo 22,4 procento. Prezidento institucija - antroji, kuria labiausiai pasitiki gyventojai.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos statistikai skaičiuoja, kad Lietuvoje mokesčių našta mažiausia visoje Bendrijoje. Ekonomistai sako, kad tai nereiškia, kad mes mažiausiai mokame mokesčių. Investuotojų forumas siūlo keisti mokesčių sistemą – tarkim, „Sodros“ įmokų surinkimą perduoti Mokesčių inspekcijai. Taip pat mažinti Nekilnojamojo turto mokestį, tačiau jį taikyti plačiau. Į remonto dirbtuves, ekonomistų teigimu, jau reikia visai Lietuvos mokesčių sistemai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo draudėjų skola Valstybinio socialinio draudimo fondui. Tačiau skolingų draudėjų skaičius nežymiai padidėjo. Balandžio 1 d. duomenimis, draudėjų skola pradelstais mokėjimo terminais buvo 431,7 mln. Lt. Tai yra 2,4 mln. Lt mažiau nei buvo metų pradžioje. Skolingų draudėjų skaičius per pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 2,5 tūkst. – nuo 97,2 tūkst. iki 99,7 tūkst. 62 proc. (235,4 mln.

Nuo šiol teikiant daugelį elektroninių prašymų pensijoms ir pašalpoms jų papildomai nereikia pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai bus galima padaryti tiesiog prisijungus prie Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS), adresu www.gyventojai.sodra.lt . „Kvalifikuotas parašas daugeliu atvejų nemokamas ir juo aktyviai naudojasi draudėjai. Tačiau tarp gyventojų jis nebuvo labai paplitęs, tad teikiant kai kuriuos prašymus kildavo keblumų.

Praėjusiais metais 100 didžiausių įmonių, įstaigų ir organizacijų į Valstybinio socialinio draudimo fondą sumokėjo 88,1 mln. Lt socialinio draudimo įmokų daugiau nei 2012 m. Šie 100 draudėjų pernai iš viso sumokėjo 2,236 mlrd. Lt visų rūšių socialinio draudimo įmokų.

Nei įvesti naujų mokesčių, nei ilginti pensinio amžiaus Lietuva kol kas neketina, tvirtina premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius, komentuodamas Europos Komisijos (EK) rekomendacijas dėl biudžeto, užimtumo ir kitų struktūrinių reformų. „Šiandien nesiūlysime jokių naujų mokesčių įvesti, nes ekonomika auga, didėja apyvarta, tiek ir mažmeninė (prekyba – BNS) didėja, statybos sektorius atsigauna.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos sausį – balandį toliau didėjo, o biudžeto deficitas mažėjo, rodo išankstiniai duomenys. Į „Sodros“ biudžetą per keturis šių metų mėnesius surinkta 3 mlrd. 63 mln. Lt įplaukų. Tai yra 7,9 proc. (223 mln. Lt) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir 3,1 proc. (93,5 mln. Lt) daugiau nei buvo planuota priimant šių metų biudžeto rodiklių įstatymą. 96,7 proc. (1 mlrd. 387,9 mln.

 Per krizę sumažintų pensijų kompensavimas ir lėšų poreikis vers grįžti prie diskusijų dėl nekilnojamojo turto, automobilių bei progresinių mokesčių, sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. „Be mokesčių keitimo mes čia galime burti kavos tirščiais, bet nieko neišspręsime. Jeigu norime įvykdyti įsipareigojimus, tai turime kalbėti apie mokesčius“, - ketvirtadienį pareiškė A.Sysas, Seime svarstant įstatymo projektą dėl senatvės ir invalidumo pensijų kompensavimo.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), gavus pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Vilniaus skyriaus vyresniosios specialistės galimo kyšininkavimo. Balandžio 12 d. minėta valstybės tarnautoja buvo sulaikyta, kai pasiūliusi suklastoti dokumentus apie darbo stažą pensijai gauti, iš asmens pareikalavo ir paėmė 2 000 litų kyšį.

Seimas pradėjo svarstyti per krizę sumažintų senatvės ir invalidumo pensijų kompensavimo tvarką. Numatoma, kad išmokos bus pradėtos mokėti šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti atitinkamą įstatymo projektą. Jį parlamentarai svarstys skubos tvarka ir toliau diskutuos gegužės 15 dieną. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, per keturis šių metų mėnesius „Sodra“ turi apie 60 mln. litų viršplaninių pajamų.

Pinigai.Valdžiai pažadėjus kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, sukčiai bemat sumojo, kaip iš tokių pažadų pasipelnyti. Apsimetę „Sodros“ ar socialiniais darbuotojais, jie ėmė atakuoti garbaus amžiaus gyventojus, siekdami išvilioti pinigus, asmens duomenis. Panevėžio apskrities VPK atstovė viešiesiems ryšiams Regina Bučinskienė pranešė, kad praėjusį antradienį nuo tokių asmenų nukentėjo Panevėžio rajono, Krekenavos, 87 metų gyventoja.

Nusikaltėliai ieško naujų būdų apgauti patiklius gyventojus ir išvilioti iš jų asmens duomenis ir pinigus. Šįkart apsimetę „Sodros“ darbuotojais jie siūlėsi „pervesti“ neprimokėtą pensijos dalį. Antradienio pavakarį į „Sodros“ informacijos centrą paskambinusi gyventoja pranešė, kad pas jos 88 metų mamą Krekenavoje (Panevėžio r.), Laisvės gatvėje apsilankė nepažįstama jauna moteris.

Žinių radijas Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis sako, kad Vyriausybės sprendimas sumažintas pensijas kompensuoti iš „Sodros“ lėšų yra racionalus, jei iš tikrųjų galios tik šiais. metais. „Finansavimas, kiek supratau iš ministrės kalbų, iš „Sodros“ yra numatytas tik šiemet. Dar kitais metais – iš valstybės biudžeto lėšų. Toks sprendimas yra suprantamas, nes šiemet biudžete tam nėra numatytų lėšų. Galbūt tai ir būtų racionalus sprendimas.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sumažintų pensijų kompensavimui Lietuva nesiskolins, kad prieš euro įvedimą nepadidintų šalies fiskalinio deficito. Taip interviu LRT radijui sako premjeras Algirdas Butkevičius. Pensijos bus kompensuojamos iš „Sodros“ viršplaninių lėšų. „Reikia įvertinti, kad „Sodra“ turi, procentaliai žiūrint, didesnes viršplanines lėšas, ir mes tikrai nesiruošiam skolintis pensijų kompensavimo išmokėjimui, ir tikrai nebus didinamas fiskalinis deficitas.

Karolina STAŽYTĖ Šiuo metu Tauragėje veikia daugiau nei pusė šimto kirpyklų bei grožio salonų. Nors pasiūla, atrodytų, viršija paklausą, viena po kitos duris atveria naujos grožio oazės. Netrūksta ir baigusiųjų kirpėjų mokslus. Tačiau daugelis jaunų šio amato specialisčių taip ir nepasirodo nė vienoje iš meistrams vietas paruošusių kirpyklų, o žirklėmis darbuojasi namuose.

 Labiausiai Lietuvoje pasitikima ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai patikimos institucijos, visuomenės vertinimu, yra Seimas ir partijos, rodo apklausa. Iš „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiamų „Vilmorus“ balandį vykdytos apklausos rezultatų matyti, jog per mėnesį šiek tiek augo pasitikėjimas ir mažėjo nepasitikėjimas beveik visomis institucijomis. Šiek tiek suprastėjo tik užtikrintai pirmoje vietoje esančių ugniagesių gelbėtojų vertinimas - pasitikėjimas sumažėjo nuo 92,2 proc.

Premjerui Algirdui Butkevičiui prakalbus apie pensijų kompensavimą dar šiemet iš viršplaninių „Sodros“ pajamų, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, šiais metais kompensavimui prireiks apie 90 milijonų litų. Pažymėjus, kad dar dabar nėra aišku, ar „Sodros“ biudžete bus tiek viršplaninių pajamų, ministrė atsakė: „Jų turi būti, ir jų bus.“ „Mes taip sutarėme, kad šiais metais kompensavimo veiksmus atliksime iš „Sodros“ lėšų, nes pirmąjį ketvirtį turėjome 30 mln.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos metų pradžioje toliau didėjo, o išlaidos nežymiai sumažėjo. Dėl to pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas mažesnis deficitas nei prieš metus, rodo išankstiniai duomenys. Į „Sodros“ biudžetą šį metų ketvirtį surinkta 2 mlrd. 210,7 mln. Lt įplaukų (be sveikatos draudimo įmokų). Tai yra 7,7 proc. (158,0 mln. Lt) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir 2,9 proc. (62,7 mln.

Nuo gegužės atsisakoma socialinio draudimo pažymėjimų – jų nebereikės pateikti įsidarbinant, tad jie nebebus išduodami „Sodros“ skyriuose, rašoma pranešime spaudai. Dėl to priimant į darbą ar teikiant „Sodrai“ kitus socialinio draudimo pranešimus nebebus privaloma nurodyti asmens socialinio draudimo numerio, užteks asmens kodo. Neturintiems Lietuvoje suteikto asmens kodo ši tvarka negalioja: jų asmens socialinio draudimo numeris pranešimuose turi būti nurodomas kaip ir anksčiau.

Nuolat girdint apie augančias Socialinio draudimo fondo skolas, kurios jau viršija 10,5 milijardo litu, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė apibūdino realią „Sodros“ situaciją. Radijui „Laisvoji banga“ ministrė sakė, kad keletą šių metų mėnesių Sodrai pavyko surinkti daugiau lėšų, nei planuota: „Surenkama 30- čia milijonų litų daugiau, nei planuota. Jeigu tokios tendencijos laikysis ir kitais mėnesiais, „Sodros“ surenkamumas tikrai bus geras.

Žinių radijas Po dviejų metų tuščių pažadų Seimo narius nustebino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos noras dar papildomai išleisti 3,2 mln. Lt „Sodros” reformai. Norima vykdyti projektus, tyrimus, kurie įvertintų įstaigos būklę. Reikia veikti Anot „Swedbank” ekonomisto Nerijaus Mačiulio reikia kuo greičiau rengti įstatymo pataisas dėl „Sodros“ reformos, o ne analizuoti situaciją pasaulyje ir Lietuvoje.

Kai kurie Lietuvos gydytojai per mėnesį uždirba daugiau nei 40 tūkst. litų per mėnesį, teigia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Seime pristatydamas siūlymą įvesti privalomą gydytojų interesų deklaravimą. „Štai traumatologas - 44 tūkst. 657 litai, angiochirurgas - 39 tūkst. 274 litai. Traumatologas-ortopedas gali padaryti 40 operacijų per metus ir gauti 44 tūkst. litų per mėnesį. Kolegos, čia didelis sąrašas, kuriame yra atlyginimai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos per sausį ir vasarį buvo didžiausios nuo pat 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonomikos krizės, rodo išankstiniai duomenys. Į „Sodros“ biudžetą per du pirmuosius šių metų mėnesius surinkta 1 mlrd. 415,3 mln. Lt įplaukų (be sveikatos draudimo įmokų). Tai yra 8,7 proc. (113,7 mln. Lt) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir 3,1 proc. (43,1 mln. Lt) daugiau nei buvo planuota priimant šių metų biudžeto rodiklių įstatymą.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas Į pajamų „Sodrai“ ieškančios ministerijos taikinį pateko prie savo nedidelių pensijų papildomai lėšų prisiduriantys ūkininkaujantys senjorai.   Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nusprendė padaryti rokiruotę – dalį ūkininkų, o iš tikrųjų – žemės savininkų, ketinama atleisti nuo valstybinio socialinio draudimo mokesčių, o stambiems, pramoninius ūkius turintiems ūkininkams mokesčius siūloma padidinti apie penkis kartus.

„Jei žmogus ilgai nepagyja, jis gali likti be duonos kąsnio, nes praėjus kuriam laikui „Sodra“ nustoja mokėti ligos pašalpą“, – tokią beveik neįtikėtiną žinią portalo balsas.lt žurnalistams pranešė vilnietė Julija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Kodėl? Dar suprastume, jei darbdavys vienaip ar kitaip leistų suvokti, kad darbuotojai ligoniai jam nereikalingi. Įstatymai atleisti neleidžia, bet juk „susitarti“ galima visaip.

Kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose pernai padaugėjo beveik 50 tūkst. ir dalyvių skaičius pasiekė 1,12 mln. 2013 m. rekordiškai per pastaruosius aštuonerius metus augo III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto fondai įsitvirtina tarp didžiausių Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų pagal turtą.

 Valstybė skatina pensijos kaupimą. Jeigu jūs mokate gyventojų pajamų mokestį (GMP), tai kaupdami pensiją pensijų fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje, galima atsiimti iki ketvirčio sumokėto GMP. Tokiu būdu gyventojas gali padidinti savo investicijų grąžą. Jei žmogus nekaupia savo pensijos kitokiai būdais, o tik Valstybinio socialinio draudimo sistemoje, senatvėje išmokos, priklausomai nuo demografinių situacijų, sudarys apie 35-40 proc. buvusio atlyginimo.

 Vis daugiau gyventojų su „Sodra“ susijusius klausimus sprendžia internetu. „Sodros“ duomenimis, tokių žmonių skaičius pernai perkopė pusę milijono. Viena populiariausių „Sodros“ elektroninių paslaugų gyventojams – prašymų skirti pašalpą teikimas. Praėjusiais metais per „Sodros“ Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) pateikta 493 tūkst. šių prašymų, t.y. 59 proc. visų prašymų skirti pašalpą. Palyginti su 2012 m., elektroninių prašymų gauta 37 proc. daugiau.

Praėję pensijų kaupimo metai buvo išskirtiniai – pokyčiai pensijų sistemoje ne tik paskatino II pakopos pensijų fondų dalyvius prie kaupimo papildomai prisidėti savo lėšomis, tačiau ir prisijungti naujus, iki tol kaupime iš viso nedalyvavusius, asmenis. 2013 m. sudaryta per 55 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių – 2,4 karto daugiau nei 2012 m. Nuo šių metų 400 tūkst. žmonių savo II pakopos pensiją kaupia papildomai prisidėdami savo lėšomis.

 Per 2013 m. į Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetą surinkta daugiau lėšų nei 2012 m. Pernai valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojai į biudžetą pervedė 9 mlrd. 845,5 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų). Tai yra 9,9 proc. (883,4 mln. Lt) daugiau nei per 2012 m. 9 mlrd. 161,3 mln. Lt arba 93,1 proc. visų biudžeto įplaukų sudarė draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos. Palyginti su 2012 m., šių įmokų suma padidėjo 7,9 proc. arba 666,7 mln. Lt.

II pakopos pensijų fonduose kaupiančių gyventojų pensijų sąskaitos dėl sėkmingos fondų investicinės veiklos ir „Sodros“ įmokų per 2013 m. pasipildė 625 mln. litų. Gausėjo ir papildomai III pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų turtas. II pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia daugiau nei 1,117 mln. Lietuvos gyventojų, investicinių vienetų vertės padidėjo vidutiniškai 4,28 proc.

Pradėjus kaupti duomenis apie darbuotojų profesijas, darbdaviai per du mėnesius jau parinko profesijų kodus apie 252,6 tūkst. dirbančiųjų. Tai yra apie 20 proc. visų apdraustųjų. Dažniausiai darbdavių buvo nurodoma parduotuvių pardavėjų profesija. Taip pat profesijų žemėlapyje turėtų atsirasti nemažai vadovų, krovinių transporto priemonių vairuotojų, buhalterių bei reklamos ir rinkodaros specialistų. Per du paskutinius 2013 m. mėnesius „Sodra“ gavo 62,6 tūkst.

Pensijų kompensavimo darbo grupė kol kas nepriėmė jokių sprendimų dėl kompensavimo tvarkos. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, posėdyje tik susidėlioti veiklos principai, o sprendimus planuojama priimti vasario viduryje. Finansų ministras žada, kad tvarka, kaip bus kompensuojamos pensijos, turėtų būti parengta iki kovo 1 dienos. „Mes aptarėme darbo eigą, nusimatėme darbo grafikus ir aptarėme pagrindinius principus, kaip mes toje darbo grupėje dirbsime.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė negali paaiškinti, kaip žada padidinti minimalią algą iki 1509 litų. „Aš nesiruošiu čia įrodinėti, pateikinėti skaičiavimų bei kalbėti ekonominiais terminais, nes Lietuvos žmonėms tai neįdomu ir nesuprantama“, – LRT laidoje „Dėmesio centre“ teigė politikė. Įvedus eurą Lietuvoje, Seimo pirmininkė L. Graužinienė reikalauja minimalią mėnesinę algą didinti iki 1,5 tūkstančio litų.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Valdantieji ir net opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, jog švediškas gerovės valstybės modelis yra bene pagrindinis Lietuvos siekis. Tačiau ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad apie švedišką gerovę nė svajoti nėra ko, mat ši kainuoja per brangiai, be to, Lietuvoje egzistuoja ir stiprios interesų grupės, kurioms toks valstybės modelis – nepalankus. „Švediško gerovės valstybės modelio siekis yra suformuluojamas nežinant viso paveikslo.

Aštuoni iš dešimties gyventojų, turėję reikalų „Sodroje“, institucijos ir jos darbuotojų darbą vertina teigiamai, parodė praėjusį gruodį atliktas visuomenės tyrimas. „Neretai „Sodra“ vertinama pagal socialinio draudimo išmokų ir įmokų dydžius. Tačiau jie nustatomi įstatymais, kuriuos mes tiesiog įgyvendiname. Taigi, tyrimu siekėme išsiaiškinti, kaip vertinama ne socialinio draudimo sistema apskritai, o „Sodros“ ir jos darbuotojų darbas“, – sako Mindaugas Sinkevičius, „Sodros“ direktorius.

Seimas iki 2015 metų nuo "Sodros" įmokų atleido individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų narius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė Ekonomikos komiteto posėdyje anksčiau yra teigusi neturinti statistikos, kiek mažosiose bendrijose dirba socialiai apdraustų žmonių ir kiek nemoka "Sodros" įmokų. Pasak jos, dabar jose dirba apie 3 tūkst. žmonių.