Kaupti pensiją apsimoka, jei daug uždirbi arba esi jaunas. Tokios nuomonės laikosi ekspertai.
Teodoras Medaiskis
Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras, buvęs darbo grupės, rengusios pensijų reformą su galimybe papildomai kaupti, narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras (1992–1993 m.)
– Kokiems žmonėms ir kodėl naudinga kaupti II pakopos pensijų fonduose? Ar dabar pasiūlyta sistema, kai nusprendusieji mokėti papildomas 2 procentų dydžio įmokas, sulauks papildomo įnašo iš valstybės biudžeto, skatina joje kaupti?
– Nemanau, kad šiandien galima pagrįstai pasakyti, kuris pasirinkimas bus naudingesnis žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Pasilikdamas tik „Sodros“ sistemoje žmogus labiau pasitiki ateities darbo rinkos plėtra,kad didės dirbančių žmonių uždarbis, nuo kurio ir priklauso pensijų lėšos, taip pat pasikliauna valstybės prievole garantuoti priimtiną pensijų dydį. Tas, kuris nusprendžia kaupti ir pensijų fonduose, linkęs manyti, kad sėkmingesnės bus finansų rinkos, investicinė fondų valdytojų veikla ir panašiai.
Valstybės subsidijos skatina dalyvauti kaupti pensiją, tačiau, jei valstybės įmoka būtų numatyta visiems, tai labiau skatintų rūpintis savo senatve. Jei žmogus labiau pasitiki „Sodra“ ir norėtų papildomai mokėti į ją, jis taip pat turėtų gauti valstybės įmoką. Rekomenduočiau likviduoti šią II pakopos pensijų fondams sukurtą privilegiją. Tai neturėtų būti itin brangu, nes vargu ar smarkiai padidins pasiryžtančių papildomai mokėti savo senatvei žmonių skaičių.
Kita vertus, nauda ne visada vien pinigais išmatuojama. Pavyzdžiui, vidutinį darbo užmokestį gavęs žmogus, kuris 2004-aisiais pradėjo kaupti II pakopos fondeje, o 2013-aisiais išeis į pensiją, kas mėnesį gaus maždaug 32 litais mažesnę pensiją negu būtų gavęs iš „Sodros“, o indeksuojant pensijas tas praradimas dar didės. Bet fonduose jis yra sukaupęs apie 7 tūkst. litų. Tai buvo jam naudinga dalyvauti kaupime ar ne?
Tikėtina, kad kaupimo dalyvis, išėjęs į pensiją gaus daugiau už nedalyvavusįjį, bet ilgainiui dėl to, kad „Sodros“ pensija indeksuojama, o anuitetinės kaupimo išmokos pastovios, nedalyvavęs II pakopoje asmuo gali pradėti gauti daugiau.
– Kam rekomenduotumėte, o kam nerekomenduotumėte kaupti pensiją II pakopos pensijų fonduose?
– Esant dabartinei tvarkai besąlygiškai verta dalyvauti tiems, kurių sukauptas draudžiamųjų pajamų koeficientas jau pasiekė „lubas“ (šiuo metu jis yra 5), jei jie ir toliau tikisi gauti apie 8 tūkst. litų per mėnesį atlyginimą. Šie žmonės dėl tų „lubų“ nepraras nė lito „Sodros“ pensijos, o fonduose sukaups papildomai. Kitiems reikia palyginti prarandamą „Sodros“ pensijos dalį su suma, kurią gali sukaupti pensijų fonduose. Tačiau tai priklauso nuo būsimos politinės ir ekonominės raidos, kurios patikimai prognozuoti negalima, ir nuo kitų dalykų.
Nenorėčiau sutikti su nuomone, kad pagal reformoje numatytą tvarką kaupimas II pakopos fonduose skirtas tik turtingiesiems. 1000 litų uždirbantis žmogus turėtų papildomai atidėti per mėnesį 10 litų sumą, o už tai gautų didesnę 20 litų įmoką iš valstybės. Todėl „Sodros“ pensijos jis prarastų palyginti nedaug, o kaupiama suma, lyginant su dabartine, padidėtų daugiau kaip du kartus.
– Kai kurie oponentai priekaištauja, kad dalis pinigų nubyrės fondams.
– Fondų valdytojų veikla negali nieko nekainuoti. Kaupimo bendrovių atskaitymų nuo pensijų įmokų ir turto viršutines ribas nustato įstatymai, o dėl konkurencijos jos priverstos mažinti įkainius. Pavyzdžiui, jau dabar nė vienas fondas neprašo įstatymų nustatyto maksimalaus 10 proc. atskaitymo nuo įmokos, o kai kurie netaiko tokio atskaitymo. Kita vertus, pensijų fondus prižiūri Lietuvos bankas, kurio valioje siūlyti sumažinti atskaitymus, jei analizė rodytų, kad jie neracionalūs.
Saulius Racevičius
Buvęs investicijų valdymo asociacijos prezidentas, finansų analitikas
Finansų analitikas Saulius Racevičius Fotodiena/Robertas Dačkus (nuotr. Fotodiena.lt)
– Kaip vertinate dabartinius pensijų kaupimo sistemos pakeitimus? Kokiems žmonėms ir kodėl naudinga kaupti pensiją II pakopos pensijų fonduose?
– Sakyčiau, kad pensijų kaupimo sistemai kenkia ne patys pakeitimai, netgi ne krizės metu sumažinti atskaitymai į pensijų fondus. Labiausiai sistemos patikimumui kenkia pakeitimų dažnumas.
Pagal nustatytas žaidimo taisykles veikiantys pensijų fondų valdytojai prie jų prisitaiko ir yra labai blogai, jei naujai atėjusi valdžia vėl ima kritikuoti ir keisti sąlygas. Kai kurie pakeitimai, sakyčiau, netgi visai įdomūs, pavyzdžiui, mintis sujungti II ir faktiškai neveikiančią savanorišką III pensijų pakopą, kuri nesivysto. Tiesa, šios modifikacijos nebuvo pakankamai aptartos fondų valdytojų, bet ten dviejų vienodų nuomonių turbūt irgi nebūtų. Pačios modifikalcijos gal tikrai neblogos, blogai yra tai, kad dažnai norima modifikuoti.
Blogai, kad nuo 2006–007 metų jau atsirado didelis noras sistemą kaitalioti, buvo labai daug kritikos, formuotas neigiamas politinis fonas, skatintas nepasitikėjimas. Jei po poros metų ateis į valdžią kas nors kitas ir vėl ims ką nors stipriai keisti ar bent deklaruoti, kad tuoj viską radikaliai pertvarkys – bus blogai. Kaupimui ir taupymui svarbiausia yra stabilumas, tad dažnos reformos tikrai neigiamai atsiliepia. Visų pakeitimų šioje srityje nauda ar žala išryškėja ne per metus ir ne per dvejus.
Kalbant apie tai, kam naudinga kaupti pensiją II pakopos fonduose, nelabai kas keičiasi nuo 2003 metų, kuomet buvo priimtas pats įstatymas ir įdiegta sistema. Labiausiai apsimoka kaupti tiems, kas pradeda dirbti, kam pensija po kelių dešimčių metų.
– Kiek pajamų gaunant rekomenduotumėte būtinai kaupti ir kam tai nebūtina?
– Kaip jau ir anksčiau skaičiuota, gaunant daugiau nei 6 000 litų per mėnesį kaupti dėl vadinamųjų „Sodros“ lubų tikrai apsimoka. Tokį arba didesnį atlyginimą gaunantis žmogus turi galimybę sukaupti solidžią pensiją.
Tiesa, nepasakyčiau, kad ir tas, kuris uždirba minimumą, neturėtų galimybių sutaupyti, jei, kaip jau minėjau, yra dar jaunas, tik įsiliejantis į darbo rinką. Jei tai žmogus, kuriam daugiau nei 50 metų, jo pajamos nedidelės ir kokių nors permainų šioje srityje nenusimato, žinoma, kad kaupti jam nenaudinga.
– Ar tikrai fondai pralobs dėl naujų pakeitimų?
– Tokie teiginiai man juokingi, tokie kritikai turbūt ausų neplauna. Kas yra pensijų fondas? Tai visiškai skaidri, integruota valstybinio socialinio draudimo sistemos dalis. Žaidimų taisykles jiems, kaip, beje, ir „Sodrai“ nustato valstybė, pinigus perveda valstybė, priežiūrą vykdo valstybė. Fondas pinigų neturi – visi jo administruojami vienetai priklauso ne operatoriui, o tiems, kas juose kaupia. Tai nėra piktas dėdė ar pikta teta, kurie pasiima pinigus nuosavybės teise.
