REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol Konstitucinis teismas sprendžia, ar įmokų į II pakopos pensijų kaupimo fondus mažinimas neprieštarauja šalies Konstitucijai, trečiadienį Seime vyko diskusija apie kitą taupymo senatvei alternatyvą – III pakopos pensijų fondus. Kol kas neaišku, ar ketvirtadienį turimas svarstyti pensijų sistemos reformos įstatymo projektas vėl nebus išbrauktas iš darbotvarkės.

REKLAMA
REKLAMA

Diskusijos dalyviai akcentavo finansinį visuomenės neraštingumą ir nesirūpinimą lėšų kaupimu senatvei. Pateiktų tyrimų duomenimis, 76 procentai gyventojų pasitiki „Sodros“ pensijomis ir nesvarsto apie būtinybę taupyti papildomai.

REKLAMA

Swedbank Life Insurance“ Lietuvos filialo komercijos direktorius Ernestas Skeberis pristatė tyrimo apie kaupimo senatvei įpročius visuomenėje. Anot jo, apie pusantro milijono darbingo amžiaus, 26-60 metų žmonių, susidurs su problemomis senatvėje, jei nedelsiant nepradės galvoti apie privačius pensijų kaupimo fondus.

„Natūraliai turime likusį ketvirtadalį, kurie negalvoja, kad turi pasirūpinti valstybė, todėl ji ir kaupia investiciniuose gyvybės draudimo fonduose arba III pakopos pensijų fonduose“, – konstatavo E. Skreberis.

REKLAMA
REKLAMA

Žino, kad neužteks, bet netaupo

Tyrimo duomenimis, 85 procentai respondentų nenumanė, kiek pinigų jų aprūpinimui senatvėje skirs valstybė, tačiau 76 procentai tikisi apsieiti su „Sodros“ skiriamomis pensijomis.

„Gyventojai tikisi iš valstybės, mano kad „Sodros“ pensijos neužteks, bet nieko nedaro – sakė „Swedbank“ atstovas. – Pati reforma problemos neišspręs. Reikia, kad žmonės kauptų papildomai“.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sakė, kad ateityje „Sodroje“ pensijoms kasmet vidutiniškai pritruks 4,5 mlrd. litų. Anot viceministro, privačių kaupimo fondų diegimo siekį savo programoje numatė ir dabartinė Vyriausybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viceministro teigimu, III pakopos pensijų kaupimo fondai nepopuliarūs visoje Rytų Europoje. Anot jo, Lietuvoje tokios taupymo alternatyvos neišnaudojimo priežastimi galima laikyti įsitvirtinusius II pakopos pensijos fondus, finansinio visuomenės švietimo stoką ir investicinį gyvybės draudimą.

„Pastebime, kad reikia nemažai darbo paaiškinti, kuo skiriasi antra pakopa nuo trečios. Vakarų Europoje tai yra profesiniai fondai, o pas mus – „Sodros“ dalimi finansuojamos privačios pensijos“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

REKLAMA

Trūksta finansinės savimonės

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Juškevičienės teigimu, Lietuvoje III pensijų kaupimo pakopa vystosi, o jos dalyvių skaičius priklauso nuo investicinės aplinkos. D. Juškevičienė sakė, kad polinkį netaupyti senatvei lemia pinigų stygius, finansų rinkos nesupratimas arba nuomonė, kad „Sodros“ pensija bus pakankama.

Specialistės teigimu, nepaisant to, kad III pakopos pensijų fondai yra pigesni, žmonės renkasi investicinį gyvybės draudimą.

REKLAMA

„Didelė investavimo kaina – administraciniai mokesčiai. Manau tam tikrais atvejais tikrai yra galimybių juos sumažinti“, - sakė LB atstovė.

Anot jos, pernelyg sureikšminama trumpalaikė investicijų grąža, tačiau netikslinga remtis trumpalaikiais rodikliais, svarbu kaip atrodo investicijų strategija ilguoju laikotarpiu.

„Jei pamatai, kad tavo fondas ženkliai krito, bėgi į kitą įmonę. Taip neturėtų būti“, – sakė Lietuvos banko atstovė.

Lietuvos bankas pernai numatė vykdyti finansinio švietimo iniciatyvas, parengti koncepciją, kuri suvienodintų investicinių produktų reguliavimą, numatyti informacijos gaires visiems investiciniams produktams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Užtektų vieno lapo susipažinti: kokie investavimo tikslai, kokia rizika taikoma“, – teigė D. Juškevičienė.

To paties Lietuvos banko skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Škarnulis pristatė gyvenimo ciklo strategijos idėją. Tokio taupymo esmė – pasirinkus vieną iš 100 tūkstančių strategijų, sulig artėjančiu pensiniu amžiumi vis labiau mažinti investicijų riziką.

„Vyresnio amžiaus investuotojams svarbu ne turto prieaugis, bet jo apsauga“, – sakė A. Škarnulis.

Gyvenimo ciklo fondo galimybės, taikomos III pensijų kaupimo pakopai, leistų turtą efektyviai paskirstyti tarp dviejų fondų „rizikingo“ ir nerizikingo“ priklausomai nuo investuotojo amžiaus.

REKLAMA

Reikia profesinių pensijų kaupimo fondų

Šarūnas Ruzgys „DNB investicijų valdymas“ generalinis direktorius, diskusijoje atstovavęs dar ir Lietuvos bankų asociacijai, Investicinių ir pensijų fondų asociacijai, sakė, kad Lietuvoje turi atsirasti normalūs profesiniai pensijų kaupimo fondai. Anot jo, reikia įtraukti darbdavius ir tobulinti sistemą.

Š. Ruzgio teigimu, priežiūra, taikoma investiciniam gyvybės draudimui ir III pakopos pensijų fondams, turėtų būti suvienodinta, kad klientai galėtų geriau juos atskirti.

Grynieji III pakopos pensijų fondai, veikiantys pagal papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, užsiima tik investavimu. Tuo tarpu investicinis gyvybės draudimas, turi ir draudiminę, ir investicinę dalį, o investuotojas pats gali valdyti savo lėšas: rinktis riziką ir profilį. Tačiau lėšas atsiimant iki sutarties pabaigos, reikia mokėti papildomai, o neretai nustatyta privaloma mėnesio įmoka tampa prievole.

REKLAMA

Darbdaviai sutaupytų

Anot Š. Ruzgio, III pakopos pensijų fondus galima prilyginti profesiniams. Įmonės, sutaupytų 31 procentą mokesčių, nes galėtų pervesti iki 25 procentų darbuotojų mokesčių.

Vis dėlto, darbdaviai gali būti nusiteikę skeptiškai: darbuotojas lėšas gali pasiimti bet kada, net nesulaukęs pensinio amžiaus. Sumokėta suma, patekusi į fondą, iškart tampa jo nuosavybe, todėl sunku išsaugoti lėšas iki pat senatvės. Sudėtinga ir teisiškai nustatyti pinigų paskirstymą: kiek lėšų sukaupė darbuotojas, kokia yra jo kvalifikacija ir kiek metų jis dirbo toje įmonėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip vieną iš priežasčių, kodėl daugelis dirbančiųjų atsisako kaupti III pakopos pensijų fonduose, Š. Ruzgys nurodo vizualiai sumažėjusią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri realiai nepasikeitė. Be to, norėdami anksčiau atgauti investuotus pinigus, turi sumoketi 15 procentų, tačiau tai yra atidėtas pajamų mokestis.

Didžiausią III pakopos pensijų kaupimo fondų rinkos dalį užima SEB. Pensijų sistema: II pakopa pensijų kaupimo fondų turtas 4 372 015 381 litų, jame dalyvauja 1 062 754 gyventojų. III pakopą renkasi 27 140 žmonių, o į gyvybės draudimą investuoja 249 254 dirbančiųjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų