Sodra

Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją patikrinti į Teisingumo ministeriją. Pasitikrino. Ir čia nieko naujo. Idėja vis dar prieštarauja Konstitucijai. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, vien savo atsiradimu ši idėja jau daro žalą valstybei ir Lietuvos, kaip investicijoms draugiškos šalies, įvaizdžiui.

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę valdantieji, žadėjo ir mokesčių pertvarką. Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Skambiai aptarta mokesčių reforma įgauna „kūną“ – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte siūloma įvesti socialinių draudimo įmokų „grindis“, „lubas“ bei „atostogas“. Tačiau nepanašu, kad nauja tvarka susilauks parlamentarų palaikymo, mat Seime esančių frakcijų seniūnų nuomonės šiuo klausimu – kaip niekada skirtingos. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte atsirado naujovės.

Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ar trigubai. Lyg ir panašu į istoriją apie skruzdes ir žiogą. Žiogas visą vasarą grojo ir nesirūpino ateitimi, o skruzdės kaupė atsargas žiemai. Žiemą skruzdės peržiemojo, o žiogui baigėsi nekaip. Bet čia panašumai ir baigiasi.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai.

Preliminarius pasiūlymus dėl antros pakopos pensijų fondų pertvarkos Vyriausybė gali pateikti jau rugsėjį, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Kad Vyriausybė ruošiasi kažką daryti, tai faktas, nes nedaryti nieko negali, kai dalis žmonių šioje vadinamoje antroje pensijų pakopos sistemoje tiesiog nesukaupia reikiamos sumos, kad galėtų išsipirkti anuitetą ir gauna vienkartinę išmoką bei visiškai neužsitikrina saugios senatvės, gaudama gerokai mažesnę „Sodros“ pensiją“, - ketvirtadienį interviu Žini...

Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė nuo spalio bazinę pensiją padidinti 10 eurų iki 130 eurų. Teigiama, kad pensijos padidės vidutiniškai 13,5 euro. Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui. „Siūlome padidinti bazinę pensiją 10 eurų nuo 120 iki 130 eurų. (...) Tokiu būdu nuo spalio tai palies visus pensijų gavėjus, išskyrus našlius - iš viso yra apie 840 tūkstančių.

Bendra statistika rodo, kad atlyginimai auga daugumai lietuvių, tačiau „Sodra“ išskyrė, kad antrąjį metų ketvirtį, kai kurie gavo net mažiau nei tokiu pat metu prieš metus. „Sodra“ pristatydama algų statistiką nurodė profesijas, kur tikimybė, kad algos didėjo bei mažėjo – didžiausia. Štai labiausiai pajamų padidėjimą turėjo pajusti tie, kurių darbo užmokestis susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Keturi iš penkių (79 proc.

Dirbantiems lietuviams per metus algos pakilo dešimtadaliu. Nors skirtumus turėjo pajusti 3 iš 5 tautiečių, žmonės skirtumų nejaučia. Specialistai aiškina, kad tai lemia kelios priežastys. Esą dalis darbuotojų vis dar gauna atlyginimus vokeliuose, o ir atlyginimai skirtingose srityse esą kyla nevienodai. Sostinėje kelius prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ darbuotojai užbaiginėja Geležinio vilko gatvės remonto darbus: kloja šaligatvius, saugumo saleles bei tiesia plentą.

„Sodros“ pateiktais duomenimis, atlyginimai ir antrą šių metų ketvirtį auga. Ir tai turėjo pajusti didžioji dalis gyventojų.  Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos.

„Sodros“ lubų įvedimas, paskatintų daugiau uždirbančius žmones likti Lietuvoje ir mokėti mokesčius čia, o tai atneštų naudos visiems šalies gyventojais, tikina ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Savo „Facebook“ paskyroje S. Skvernelis rašė: „Vakar net keli Vyriausybės mokesčių pasiūlymus vertinantys komentatoriai teigė, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. Na ne, to nebus. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime.

Kuo dirbti Lietuvoje norint pasiturinčiai gyventi? Pagalbą atsakant į šį klausimą gali suteikti „Sodros“ skelbiami 30 geriausiai apmokamų profesijų duomenys. Nors Lietuvoje virš 200 tūkst. lietuvių dirba mažiau nei už minimalią mėnesio algą (MMA) 380 Eur, yra specialybių atstovų, kurie mėgaujasi uždirbdami daugiau 3 tūkst. Eur.

Dėl Vyriausybės planuojamų mokestinių pakeitimų valdžios sektoriaus biudžeto pajamos 2018 metais sumažėtų 83 mln. eurų. Pokyčių įtaka negautos pajamoms būtų dar didesnė, tačiau ją tikimasi sumažinti 130 mln. eurų - pajamomis, gautomis geriau administruojant mokesčius, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. Numatomos mokėti išmokos už vaikus valstybei kitąmet kainuotų 195 mln.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai turi užtikrinti socialiai teisingesnę aplinką, tuo metu dabartiniai siūlymai didins šilumos kainą, o naujos „Sodros“ įmokų lubos dar didins labai daug uždirbančių žmonių pajamas. „Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba“, - komentare BNS sakė D.Grybauskaitė.

Vyriausybės inicijuojama mokesčių pertvarka Seime sulauks pritarimo, neabejoja didžiausios Seime valstiečių frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pakoreguotos mokesčių pertvarkos antrasis variantas yra priimtinesnis dėl pasiektų kompromisų. „Pokyčiai, kurie numatyti, jie bus - atrodo, kad neturėtų kilti Seime problemų su jais“, - trečiadienį po valstiečių frakcijai pristatyto mokesčių pertvarkos antrojo varianto Seime žurnalistams sakė R.Karbauskis.

Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui pirmadienį grįžus iš atostogų, kitą savaitę rengiamas pasitarimas dėl planuojamų mokesčių pakeitimų. Vyriausybė siūlo nuo kitų metų didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai, įvesti tiesiogines fiksuotas išmokas už vaikus, atsisakyti dalies mokesčių lengvatų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skeptiškai vertina ketinimus nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“, o Finansų ministerija siūlo šios idėjos neatsisakyti ir dar diskutuoti. „Didžiausias klaustukas yra dėl „Sodros“ neapmokestinamųjų pajamų dydžio“, - ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete narių diskusijoje su finansų ministru pareiškė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė.

Parlamentarai antradienį grąžino anksčiau galiojusią tvarką, kad meno kūrėjai, sportininkai, atlikėjai socialinio draudimo mokestį turės mokėti nebe nuo visų, o nuo pusės pajamų. Už tai antradienį balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė devyni.

Vilniaus apygardos teismas kalėti 10 metų ketvirtadienį nuteisė Baltarusijos pilietį Ilją Beliajevą dėl nuotakos senelio nužudymo per vestuves. Nusikaltimas įvykdytas prieš metus – 2016 metų liepą Vilniaus rajone, Juodšilių kaime, romams švenčiant vestuves. Mirtinas buvo vienintelis smūgis kumščiu. „Teismas mano, kad Nikolajus Lukaševičius mirė nuo nuteistojo veiksmų, tą parodė visi liudytojai“, – sakė nuosprendį paskelbusi teisėja Laureta Ulbienė.

Šiaulių apygardos teismas antradienį buvusią Šiaulių miesto tarybos narę Virginiją Račienę pripažino simuliavus regėjimo negalią ir už tai neteisėtai gavus išmokas. Teismas nusprendė, kad moteris „Sodrai“ turi grąžinti 16 tūkst. 964 eurus. Kalta dėl sukčiavimo pripažintai V.Račienei teismas skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jei per šį laiką moteris nenusikals, realios laisvės atėmimo bausmės ji išvengs.

„Sodros“ kiekvieną mėnesį skelbiamoje įmonių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) statistikoje dažniausiai akys krypsta į sąrašo viršų – įmones, kuriose mokami didžiausi atlyginimai. Vieni nuoširdžiai stebisi, nes kai kurie atlyginimai – tiesiog nesuvokiamo dydžio, kiti pavydi ir pyksta, treti džiaugiasi: dešimt didžiausią vidutinį darbo užmokestį balandžio mėnesį mokėjusių įmonių, kuriose dirba 270 darbuotojų, per balandį sumokėjo 1,2 mln. eurų socialinio draudimo įmokų.

Neseniai „Sodra“ pradėjo siuntinėti „vyšninius vokelius“, kurie gyventojus informuoja apie jų sukauptą stažą. Šie pradžiugina tikrai ne kiekvieną. Štai skaitytojas Edgaras (pavardė redakcijai žinoma) pasidalino savo mamos istorija. Moteris dirba vienoje Telšių siuvykloje technologe. Uždirba minimalią mėnesio algą, per metus nė karto neėmė biuletenio. Tačiau vieną mėnesį moteriai vietoj numatytos minimalios algos (380 Eur) buvo pervesta 3 centais mažiau.

Lietuvoje bus pradėtas kaupti valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondas. Jis turės užtikrinti, kad jei ištiks ekonominis sunkmetis ir „Sodros“ biudžete pritrūks pinigų, pažeidžiamos visuomenės grupės būtų apsaugotos – gautų pensijas bei išmokos. „Ankstesnių metų įvykiai rodo, kad finansiniai sunkumai gali užgriūti greitai ir netikėtai. Todėl turime būti pasirengę užtikrinti šalies ekonominį saugumą bei stabilumą.

Ne visą darbo laiką ir vienintelėje darbovietėje dirbančių žmonių „Sodros“ įmokas siūloma skaičiuoti ir mokėti nuo sumos, kuri nebūtų mažesnė už minimalią mėnesio algą (MMA), kuri dabar siekia 380 eurų. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti griežtesnę „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką daliai ne visu etatu dirbančių žmonių ir prie jos grįš rudenį.

Seime vėl sklando idėja grąžinti nuo birželio pradžios nustojusią galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui – opozicija įregistravo mažesnį tarifą numatančias pataisas, alternatyvų pasiūlymą svarsto ir valdančiųjų atstovai. Dalis valdančiųjų siūlo prie apskrito stalo dar kartą aptarti lengvatos reikalingumą, dalis žada remti 9 proc. tarifo grąžinimą nuo 2018 metų.

Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – skirtingas šio socialinio draudimo įmokos tarifas terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims. Nuo kito mėnesio neterminuotoms darbo sutartims bus taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, o terminuotoms sutartims – 3,2 proc. tarifas.

Valdžiai pristačius mokesčių reformą nukreiptą į mažiausiai pajamas gaunančiuosius, stebėtis nereikėtų, kad viduriniai klasei niekas nesikeis. Tačiau dabar ekonomistai skaičiuoja, kad net ir tie patys mažiausias pajamas gaunantys uždirbs mažiau. Kam pokyčių nelaukti? Valdžia planuoja neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti iki minimalios mėnesinės algos (MMA) 380 Eur. Kadangi NPD įtaka su didesniu atlyginimu dingsta, daugiau uždirbantieji nepajus nieko.

Dabartiniai senjorams pensijos neužtenka net maistui, tuo metu jų vaikams ir anūkams pranašaujama dar skurdesnė senatvė ir badmiriavimas. Eskpertai atviri - "Sodra" vos išsilaiko, todėl reikalauja skubių reformų, mat gali ir nebelikti iš ko mokėti pensijų. Premjeras tokias pranašystes vadina perdėtu gąsdinimu.

Mažai uždirbančius lietuvius atakuoja „Sodros“ laiškai. Visi pagal darbo sutartis dirbantys ir minimumo negaunantys gyventojai raginami trauktis iš šešėlio ir įspėjami, kad atėjus senatvei teks skursti. Nors taip valdžia ragina gyventojus reikalauti didesnio ir legalaus uždarbio, laiškus gauna ir tie kam algas moka pati valstybė. Pastarieji sako pasijutę taip tarsi iš jų „Sodra“ tyčiotųsi.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pagrindinis vyriausybės tikslas buvo pateikti subalansuotą pasiūlymą.

Vyriausybėje pristatyti mokesčių sistemos pakeitimai, kuriuos finansų ministras Vilius Šapoka skambiai pavadino „reforma“. „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad iki reformos šiems pakeitimams dar labai toli. Be to, pamiršta didžiausia mūsų valstybės mokesčių sistemos opa – „Sodra“. Ekspertas giria Vyriausybę už kai kuriuos gerus siūlymus, tačiau nevengia ir kritikos, kad pabijota reformuoti sistemą iš esmės. „Kai kurie pakeitimai tikrai geri, kryptis tinkama.

Naujovės šeimoms, besilaukiančioms kūdikių, ir jų seneliams. Lygių galimybių kontrolierė reikalauja, kad tėvams būtų leidžiama ir dirbti ir gauti pašalpas ne tik antraisiais, bet ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. O Europos Komisija ragina ne tik motinoms, bet ir tėvams įvesti privalomas 3-4 mėn. vaiko priežiūros atostogas. Šis aštuonerių mėnesių mažylis, vardu Dominykas, atėjo su mama pasportuoti.

Neįgaliųjų organizacijos reiškia palaikymą Seime inicijuotai socialinių įmonių finansavimo modelio reformai bei ragina numatyti „neįgaliojo krepšelį“ nukreipiant lėšas darbo vietos pritaikymui, o ne užmokesčio kompensacijoms ar mokestinėms socialinių įmonių lengvatoms.

Anksčiau ne kartą žadėjęs, kad pensijos ateityje didės, augant ekonomikai, premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo, kad dėl augančios ekonomikos kitąmet pensijos turėtų augti 20-25 eurais. „Pagal situaciją, jei nebus kokių kataklizmų, nuo sausio pirmos dienos vėl pensijos didės ir didės vidutiniškai 20-25 eurais“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė premjeras.

Finansų ir socialinės apsaugos ministrams susiginčijus dėl valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondo kaupimo, ministrų kabinetas galutinį sprendimą dėl šio fondo suformavimo turėtų priimti kitą savaitę. „Tai bus pirmas žingsnis, kada bus ruošiamasi iš anksto galimoms finansinėms rizikoms. Šiandien dar galutinio sprendimo nepriėmėm, bet kitą trečiadienį, matyt, bus priimtas galutinis sprendimas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Finansų ministerija žada, kad gaunantiems menkesnes algas mažės socialinio draudimo įmokos ir pajamų mokestis, o neapmokestinamasis pajamų dydis bus didinamas. Tikimasi, kad kišenės papilnėjimą pajus ne tik skurdžiausiai gyvenantys, bet ir vidurinioji klasė. Tačiau ekonomistai sako, kad džiūgauti dar anksti. Anot ekspertų, pakeitimai gali būti tik kosmetiniai, menkai atsiliepiantys gyventojų pajamoms. O ir visa mokesčių reforma kol kas nupiešta šakėmis ant vandens.

Lietuvoje netrukus ketinama pradėti kaupti valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondą - jo lėšų turėtų pakakti maždaug vienerius metus mokėti pensijas ir kitas socialines išmokas. Vyriausybė trečiadienį svarstys „Sodros“ rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatus, kuriuos parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Prognozuojama, kad dirbančiųjų skaičius ateityje tik mažės, o tai reiškia, kad mažesniam skaičiui teks išlaikyti didesnį skaičių pensininkų. Dėl to teigiama, kad pensijų sistemos reforma – neišvengiama. Šiandien anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė, kad dabartinė pensijų sistema yra netvari, nes po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln., todėl dešimčiai gyventojų teks išlaikyti nebe 3, o 6 pensininkus.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad šešėlinio verslo kultūra Lietuvoje yra atėjusi iš sovietinių laikų, kai buvo įprasta vogti iš valstybės, tačiau, anot jo, svarbiausia, kad ji nebūtų perduodama ateities kartoms. Savo ruožtu „Sodra“ pirmadienį pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad oficialiai negaudami minimalaus atlyginimo darbuotojai rizikuoja nesukaupti privalomojo darbo stažo.

Naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d., įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus. „Įsivaizduokite, kad jūsų buvimas darbovietėje būtų privalomas tik tam tikromis valandomis, o likusį laiką galėtume savarankiškai nuspręsti, kiek kurią dieną papildomai valandų būsite darbo vietoje taip, kad per savaitę iš viso susidarytų 40 darbo valandų.

Pensijos Lietuvoje ir taip nedžiugina gyventojų, tačiau „Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas gyventojas rizikuoja negauti ir pilnos pensijos, nes bus nesukaupę būtinojo stažo. Ekonomistas įvardija dvi tokios situacijos priežastis. „Sodra“ informuoja, kad jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA) ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas. „Yra 160 tūkst. žmonių, kurie kovo mėnesio duomenimis per mėnesį gaudavo mažiau nei MMA.

Gerokai patuštėjo „Sodros“ skolininkų kišenės. 30-čiai tūkstančių gyventojų nurašyta 0,91 mln. eurų nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Skolų nurašymas vyko nuo kovo 25 iki balandžio 26 dienos. Tačiau jau anksčiau pradėtos nurašinėti mažos skolos. Balandį patuštino sąskaitas „Pirmieji nedidelių – 31,50 eurų – įsiskolinimų nurašymai nuo banko sąskaitų savarankiškai mokėti turintiems asmenims buvo vykdyti nuo 2016 m. gruodžio mėn. vidurio.

Nenustebkite, jei šiomis dienomis „Sodra“ iš jūsų sąskaitos nuskaičiuos net šimtą eurų – tai gresia 30-čiai tūkstančių žmonių nesumokėjusių privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. „Sodra“ to griebiasi norėdama priversti skolininkus susimokėti kas priklauso. Dalis skolininkų esą – piktybiniai, o kai kurie nė nežino, kad turi pakratyti kišenę. Neramios dienos skolininkams.

„Sodra“, siekdama atgauti nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nuo gyventojų sąskaitų priverstinai nurašė 780 tūkst. eurų. „Sodra“, kovą pradėjusi vykdyti PSD skolų išieškojimus, iš gyventojų per mėnesį sulaukė dar 1,46 mln. eurų savanoriškai sumokėtų įmokų. „Taip, išieškojimo veiksmais yra išieškota 0,78 mln. eurų, kiti sumokėjo patys. Kiek iš jų (emigrantų - BNS), niekas nežino, nes tai yra iš tų, kurie išvykimo nedeklaravo“, - BNS sakė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.

Gyventojams negalima kelti iliuzijų, kad finansiškai orią senatvę jiems gali užtikrinti tik „Sodra“, tvirtina SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Anot jo, reikia skatinti privatų gyventojų kaupimą. „Kalbant apie „Sodros“ finansų konsolidavimo projektus, reikia kalbėti ir apie tai, kokias paskatas mes sudarome žmonėms pasirūpinti savimi patiems.

„Sodros“ administruojama Lietuvos socialinio draudimo sistema galėtų veikti efektyviau, jeigu žmonės sumokėtų visas jiems priklausančias įmokas, o išmokos būtų mokamos efektyviau sako „Sodros“ vadovo patarėja Julita Varanauskienė. „Galima pasakyti, kad socialinė draudimo sistema veiks geriau, jeigu tie, kam priklauso mokėti įmokas, jas mokės. Išmokas gaus tie, kam jas priklauso gauti.