Sodra

Daug naudingų sprendimų valdžia gali priimti atsižvelgdama į tai, kad dauguma žmonių elgiasi taip, kaip tą daro kiti – veikia vadinamasis bandos sindromas. Vakarų pasaulyje daug dėmesio sulaukė stumtelėjimo teorija (angl. nudge theory), kuri aiškina, kaip sprendimus šalyje priimantiems asmenims pakreipti žmonių elgesį palankia linkme nenaudojant prievartinių veiksmų ir nemažinant vartotojo pasirinkimo galimybių.

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių mokesčių, ar žmonių pervedimo į „Sodrą“. Be visa to baiminamasi, kad užmojai kirs per šalies biudžetą.

Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai. Vidaus sandoriai Lietuvoje veikia valdžiai priklausanti įmonių grupė, gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsakymus ji gauna ne per konkursus, o tik todėl, kad yra artimai susijusi su politikais.

„Sodra“ šią savaitę žada pradėti skolų išieškojimą iš daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, kurie nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir nepateikė duomenų, jog šią prievolę įvykdė užsienyje. „Šią savaitę artimiausiomis dienomis pradėsime etapais išieškojimą. Pradėsime nuo tų, kurie skolingi už 2 mėnesius“, - žurnalistams sakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, šiemet daugiau kaip 26 tūkst. skolininkų deklaravo, kad yra išvykę į užsienį, 20 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nuo kitų metų panaikinti Vaikų išlaikymo fondą. Ministro Lino Kukuraičio teigimu, fondo funkcijas – išieškoti alimentus iš jų nemokančių tėvų – geriau atliktų „Sodra“. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Vyriausybei įstatymų pakeitimo projektus dėl Vaikų išlaikymo fondo funkcijų perdavimo „Sodrai“. Surinkti duomenys ir skaičiavimai rodo, kad taip būtų efektyviau ir mažiau kainuotų tokia veikla“, – pirmadienį žurnalistams pranešė ...

Valdžiai planuojant pertvarkyti antros pakopos pensijų kaupimą, pensijų anuitetus ateityje galėtų mokėti „Sodra“, sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka. „Anuitetus (dabar - BNS) turi mokėti gyvybės draudimo bendrovės. Tai gana brangi paslauga. Rinka neišvystyta, neišplėtota. Jeigu yra konkurencija, tai ji kainuoja tiesiog reklamos išlaidas, tai žinoma sumažina anuitetų dydį.

Paviešinti įmonių atlyginimų vidurkiai sukėlė tikrą priešpriešą tarp darbuotojų ir darbdavių. Vieni tikina, kad tai visiškai nieko nepakeitė, tačiau šalia yra ir kita nuomonė – darbuotojai aktyviai domisi skelbiamais duomenimis ir jais tikrai pasinaudos renkantis darbą. „Sodra“ yra paviešinusi ir sausio, ir vasario mėnesio atlyginimus.

Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį. Tai seniai reikalinga reforma, kuriai pritaria beveik visi specialistai nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų. Todėl labai svarbu tai atlikti teisingai ir nenukrypti nuo tikslo. Ir svarbiausia – įmokų sujungimas neturi virsti mokesčių didinimu.

Nors garsiai skelbta, kad pensijos didės, tokios džiugios naujienos pasiekė ne visus. Kad būtų pensijos padidintos, kai kuriems teko jas sumažinti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 52 metų telšiškis Justinas (redakcijai pavardė žinoma). Jis – jau penktus metus pensijoje. Gauna profesinės ligos ir neįgalumo pensiją. Vyras kaip ir visi jau džiaugėsi, kad pensijos didės, tačiau nustebo, kai neįgalumo pensija buvo pakelta 18 Eur, o profesinės ligos tiek pat sumažinta.

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimybę ant darbuotojo pečių perkelti visas socialinio draudimo įmokas. Ministerija aiškina, kad dirbantieji nuo to nenuskurs nei centu, o mokesčių sistema taps aiškesnė. Ekspertai sveikina tokią idėją, bet priduria, jog ji atveria galimybę „pasipinigauti“ keliant mokesčius.

Praėjusią savaitę „Sodra“ per kredito įstaigas pervedė šiuo būdu išmokėti numatytas pensijų kompensacijas. Per išmokas pristatančias įstaigas pensininkai jas gavo kartu su pensijomis – įprastu metu. Su šiuo mokėjimu kompensuojamas sumas gavo ir prašymus išmokėti pensijų kompensacijas jau pateikę kompensacijų nesulaukusių pensininkų turto paveldėtojai. To dar nepadarę turto paveldėtojai, pagal įstatymą, turi kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti prašymą bei pristatyti paveldėjimo dokumentus.

Emigracijos mastai Lietuvoje nemažėja. Priešingai, jie tik auga, rodo oficialiai skeliama statistika. Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius - beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika. 2016 metais dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių - iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.

Valdžia nepamiršta savo pirminių kalbų ir vis dar yra užsimojusi pertvarkyti antrąją pensijų pakopą. Tuo tarpu investicinės bendrovės rodo, kad fondų grąža auga. Ši priešprieša žmones palieka nežinomybėje. Visai neseniai premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad antros pakopos pensijų fondai išliks, tačiau ketinama leisti į „Sodrą“ sugrįžti žmonėms, kurių pajamos per mažos, kad jie sukauptų pakankamai lėšų senatvei.

Vyriausybė pripažįsta, kad dauguma privačių antros pakopos pensijų fondų dalyvių sočios senatvės nesulauks. Todėl ruošiamasi dar kartą keisti pensijų kaupimo būdą. Kol kas neaišku, kaip tai bus daroma. Tačiau vienas iš variantų – leisti antros pakopos pensijos fondų dalyviams iš naujo pasirinkti kaupimo būdą. Pensijų sistemos pertvarka žadama 2018 metais.

Antros pakopos pensijų fondai išliks, tačiau ketinama leisti į „Sodrą“ sugrįžti žmonėms, kurių pajamos per mažos, kad jie sukauptų pakankamai lėšų senatvei, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad mes nekalbame ir negalvojame likviduoti, uždaryti žmonėms galimybę kaupti privačiai, kaupti savo lėšomis. Ir antra pakopa ji kaip buvo, taip ir liks.

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. Per krizę Sodrai itin trūko lėšų. A.Kubiliaus vyriausybė įmokas į pensijų fondus mažino trimis „užėjimais“ – dėl to įmokos kaupimui buvo sumažintos nuo 5,5 iki 1,5 procento.

Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras. Vilnius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

Pensijų kaupimo antros pakopos fonduose atsisakančių gyventojų lėšos turėtų būti grąžintos „Sodrai“, o apskaičiuota jų senatvės pensija turėtų būti tokia, lyg jie nebūtų kaupę pensijų privačiai, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sako, kad gyventojai ir verslas bus skatinami aktyviau kaupti pensijas privačiai, o valstybės parama jiems priklausys nuo šalies finansinių galimybių.

Premjeras sako, kad siūlymas nutraukti „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus yra pagrįstas ir svarstytinas. Saulius Skvernelis taip pat pabrėžia, kad savo lėšomis prie pensijų kaupimo antros pakopos fonduose neprisidedantys gyventojai turėtų grįžti į „Sodrą“. „Aš vertinu kaip tikrai pagrįstą reikalavimą, dėl to ir minėjau, kad antros pakopos kaupimo pensijų sistema bus peržiūrėta“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis, atsakydamas į klausimą kaip vertina Lietuvos p...

Mūsų valdžia, norėdama įtikinti, kad didėjantys mokesčiai yra normalu, puošia juos gražiais pavadinimais, kaip, pavyzdžiui, „Solidarumo“ mokestis. Valdžia nuolat lygina mūsų šalį su užsienio valstybėmis. Jie noriai pasakoja, kiek ten kainuoja koks nors prabangus daiktas, kurio dažnam net nereikia. Tačiau valdžia vengia lyginti mūsų atlyginimus ir pensijas su kitomis valstybėmis.

Kol Vyriausybė gąsdina lietuvius naujais mokesčiais, politikai ragina susirūpinti senais. Dalis Seimo narių ėmė piktintis ūkininkų lengvatomis. Esą dabar turtingi ūkininkai uždirba šimtus tūkstančių ar net milijonus, o moka daug mažiau mokesčių nei kiti. Lietuvos ūkininkai iš viso gali naudotis 25-iomis mokesčių lengvatomis. Žemdirbiai ir gyvulių augintojai moka mažesnius pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčius.

Šildymo sezonas, o kartu ir šimtą eurų siekiančios sąskaitos artėja prie pabaigos. Tačiau valdančiųjų kalbos nieko gera nežada. Prisižadėję įvesti socialiai teisingus mokesčius, valdantieji net ir Vyriausybės veiksmų plane apie tai dabar rašo labai aptakiai. Vienintelis pokytis, kuris kilus visuomenės pasipiktinimui buvo atidėtas, gali įvykti dar šių metų liepą – tai PVM šildymui naikinimas.

Finansų ministerija šiemet ketina peržiūrėti mokestines lengvatas, pritaikyti kompleksines priemones, kurios padėtų sumažinti mokesčius mažiausiai uždirbantiems, taip pat ketinama pasiūlyti vienerių metų mokestines „atostogas“ pradedančiam verslui.

Mažiausiai senatvės pensijai kaupiantiems gyventojams ketinama pasiūlyti prisidėti daugiau prie savo pensijos kaupimo arba sugrįžti į „Sodrą“, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Antros pakopos pensijų sistema tikrai netobula, yra vietų, kur efektyvumą reikėtų padidinti. Negali būti kalbų apie naikinimą. Neefektyviausia vieta yra ta, kur gaunamas tik 2 proc. pervedimas, kur pasirinko labai minimaliai. Tie žmonės labai rizikuoja, kad nesukaups reikalingos sumos senatvei.

„Sodra“ paviešino, kiek vidutiniškai tautiečiai uždirba bet kurioje šalies darbovietėje. Sumos išties stebina – jos svyruoja nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų per mėnesį. Seimo narę Aušrą Maldeikienę labiausiai šokiravo atlyginimai Lietuvos darželiuose.

„Sodra“, visą vasarį laukusi emigrantų duomenų apie kitose valstybėse sumokėtą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, kol kas nesuspėjo įvertinti visų paraiškų, tad mokesčio išieškojimas atidedamas iki kovo pabaigos, sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius. Sausį kilus gyventojų, daugiausia - migrantų, nerimui dėl masinių įspėjimų apie nesumokėtą PSD „Sodros“ vadovybė buvo nusprendusi išieškojimą atidėti bent mėnesiui.

Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė paskolins dar 550,7 mln. eurų, kurie bus skirti pinigų srautų subalansavimui ir ankstesnių paskolų grąžinimui. „Valstybinė paskolų komisija tokio dydžio paskolai pritaria. Šios paskolos palūkanos bus nulinės. Pats tikslas yra pinigų srautų subalansavimas ir skolinių įsipareigojimų padengimas“, - Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Dar praeitais metais buvus tik kalboms, šiandien tai virto realybe. Kiekviena Lietuvoje veikianti įmonė, turinti daugiau nei tris darbuotojus, privalo nurodyti, koks vidutinis jų mokamas atlyginimas neatskaičius mokesčių.  Tokia nuostata buvo įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Tai reiškia, kad įvedus bet kurios įmonės juridinio asmens kodą – kaip ant delno gulės atsakymas, kiek maždaug ten mokama. Ši informacija viešai prieinama visiems, „Sodros“ puslapyje.

Oriai senatvei - 246 eurai. Tokią senatvės pensiją dabartinė sistema žada ateities pensininkams po 30 metų – vidutinį atlyginimą gaunančiai šiandieninei dirbančiųjų kartai. Vienintelis būdas turėti pakankamai lėšų senatvei yra kaupti patiems. Ateities pensijų prognozės dabartiniams dirbantiesiems nieko gero nežada: remiantis dabartine sistema ir esamais draudžiamųjų pajamų, minimalios algos ir kt.

Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė ketina paskolinti dar 550,7 mln. eurų, kurie būtų skirti pinigų srautų subalansavimui ir ankstesnių paskolų grąžinimui. Finansų ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą. Dokumente nurodoma, kad vasario pradžioje į Finansų ministeriją dėl paskolos kreipusis „Sodra“ pateikė 2017 metų pinigų srautų prognozę, pagal kurią fondo išlaidos bus 550,7 mln. eurų didesnės nei įplaukos.

Į tv3.lt naujienų portalo redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri informavo apie problemas, su kuriomis susiduria laukdama už nedarbingumo laikotarpį skiriamų ligos išmokos. Išmokos jau laukia ilgiau, nei mėnesį „Gruodžio pradžioje patekau į automobilio avariją, po kurios man buvo daromos operacijos, kelias savaites gulėjau ligoninėje. Po to vyko reabilitacijos procesas ir sausio pirmomis dienomis buvo paskirtas nedarbingumo laikotarpis.

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.

Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis per pastaruosius trejus metus nepakito. Nors per metus pagerėjo gyventojų elgsena ruošiantis senatvei, daugiau žmonių ėmė taupyti, tačiau sumenko jų žinios apie pensijų sistemą, krito ir pasitikėjimas ja, rodo trečią kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis. „Šių metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje labai sumažėjo gyventojų tikėjimas, jog valstybė pasirūpins jų pensija.

Kilus ažiotažui dėl masinių įspėjimų apie nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad mėnesį bus laukiama reikiamų dokumentų arba įmokų, tik tuomet bus pradėtas skolų išieškojimas. Anot M.Sinkevičiaus, „Sodra“ sausio pabaigoje informavo 20 tūkst. žmonių, kad nesumokėjus jų susikaupusių 11-12 mėnesių skolų už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. „Kol neįvertinsime visų 20 tūkst.

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko skambučių ir paraiškų laviną, o sąskaitą jau papildė milijoninės sumos. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų.

Vakar „Sodrai“ paskelbus, kad iš nespėjusių sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola bus išieškota priverstiniu būdu, daugybė žmonių pasipiktino vos ne paskutinę akimirką pranešta naujiena. Tuo tarpu „Sodra“ informuoja, kad nespėjus susitvarkyti dokumentų, pinigai bus tiesiog nurašomi nuo sąskaitų. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis teigia, kad komunikacija su skolininkais prasidėjo dar praeitais metais pavasarį, o gruodį jau taikyti pirmieji išieškojimai.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

20 tūkstančių asmenų susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas vėluoja 11-12 mėnesių. Ši skola – 5,7 milijonai eurų – vasario pradžioje bus išieškota priverstiniu būdu, jei skolininkai jos nepadengs iki sausio 31 dienos. „Tai – tik dalis asmenų, turinčių savarankiškai mokėti PSD įmokas, tačiau šios prievolės nevykdantys.

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą. Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos.

Su šešėline ekonomika kovojančios šalies institucijos per dvi savaites turėtų parengti tolimesnius šių metų planus bei įvertinti trūkstamas priemones, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Duotos yra dvi savaitės kiekvienai institucijai pristatyti konkrečius pagal savo kompetenciją veiklos planus, kur bus darbai, terminai - pagrindinis terminas yra šių metų gruodžio 31 diena - ir rezultatai.

  Naujoji valdžia siūlo nedidinti „Sodros“ įmokų autoriams ir taikyti iki šių metų jiems buvusias mokesčių lengvatas - įmokas skaičiuoti nuo pusės gautų pajamų. Be to, šiomis įmokomis ketinama neapmokestinti pajamų, gaunamų pagal autorines licencijų sutartis.

Nors nuo šių metų motinystės išmokų „lubos“ nebetaikomos, tačiau vilnietė Veslava Puidokienė visgi vėl sulaukė „lubų“. Ir tai, sako moteris, laukia visų, kurios būdamos motinystės atostogose laukiasi kito vaiko. V. Puidokienė teigia, kad taip „Sodra“ pelnosi iš mamyčių, o moteris dėl to praranda per 2300 eurų. „Tai aktualu visoms gerai uždirbančioms mamoms, kurios turės pametinukus ir 2017 m. sausį – 2018 m. kovą pildys prašymą motinystės išmokai gauti.

„Sodra“ turi nutraukti 2,9 mln. eurų vertės jos klientų informavimo ir konsultavimo elektroninių paslaugų sistemos (ADIS) priežiūros ir vystymo konkursą, nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Pasak VPT, rengdama konkursą, „Sodra“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Nustatyta, kad pasiūlymus konkurse pateikė trys neįvardijami tiekėjai.

Bankrotų skaičiuos šalyje auga dar nuo užpernai. Ir, panašu, kad tendencijos nesikeičia, nes pernai bankrotai pradėti 28 proc. daugiau įmonių. 2016 m. bankrutuoti pradėjo 2565 įmonės. Iš jų 83% su finansiniais, atsiskaitymo ir kitas sunkumais susidūrė kur kas anksčiau, skaičiuoja kredito biuras „Creditinfo“. Jis palygino, kokius kredito reitingus bankrutuojančios įmonės turėjo likus pusmečiui ir seniau iki pasitraukimo iš rinkos.

Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ pateikia naujausius turimus duomenis apie pareigas, kuriose dirba daugiausia Lietuvos gyventojų bei algas. Duomenys atspindi 2016 m. lapkričio mėnesio situaciją. Pagal statistiką matyti, kad daugiausia žmonių dirba parduotuvių pardavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais bei įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovais. Iš viso susidaro beveik 165 tūkst. gyventojų.

Pasirodo, dalis dešimtmečius sugebėjo maustyti „Sodrą" vos dėl keliasdešimties eurų per mėnesį siekiančios našlio pensijos. Skaičiuojama, kad „Sodrai" vien Panevėžio apskrities našlių skola siekia per 60 tūks. Eurų. Garbaus amžiaus sulaukusi panevėžietė Ona be vyro našliauja jau 18-tus metus. Prieš pat pensiją infarkto ištiktą vyrą palaidojusi moteris, tikina, nė negalvojo tekėti dar kartą.

Pensiją privačiuose antros pakopos fonduose kaupiantys žmonės vidutiniškai šiuo metu turi prikaupę po du tūkstančius eurų, – rodo šiandien paskelbti Lietuvos banko duomenys. Premjeras sako, kad vargu, ar visiems pavyks prikaupti tiek, kad užsitikrintų orią senatvę. Todėl svarstoma sudaryti galimybę privačių fondų dalyviams grįžti į Sodrą.

Premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad nuo šių metų padidintos „Sodros“ įmokos savarankiškai dirbantiems žmonėms artimiausioje ateityje gali paskatinti emigraciją, tačiau ateityje, anot jo, tai žmonėms bus naudinga, nes didins jų socialines garantijas.