Sodra

Po Naujųjų metų netikėtai paplito žinia, kad tyliai ramiai padidėjo mokesčiai į „Sodrą“ verslo liudijimus turintiems asmenims. Kol politikai kraipo galvas, kaip čia taip nutiko, „Sodra“ paaiškina, kad su didesniais mokesčiais ateis ir didesnė nauda. O be to, keičiasi sąlygos ir dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymėjimus.  „Pokyčiai yra susiję su įgyvendinamu naujuoju socialiniu modeliu.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Nuo sausio duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių įmonių darbo užmokesčio vidurkį bus skelbiami viešai. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Visą dieną svarstę, parlamentarai ketvirtadienį pagaliau priėmė 2017 metų valstybės biudžetą, kurio išlaidos pajamas viršys apie 0,5 mlrd. eurų. Už balsavo 77 Seimo nariai, prieš - 27, o susilaikė 14. Seimas apsvarstė daugiau negu pusšimtį pasiūlymų dėl papildomų lėšų skyrimo, bet nė vieno netenkino, nes jiems nepritarė Vyriausybė. Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - 0,1 punkto mažiau nei ankstesnės Vyriausybės parengtame pirmajame projekte.

Valstiečių pažadai kitais metais didinti pensijas 40 eurų tirpsta lyg kalėdinis sniegas. Pasirodo, pensijos augs perpus mažiau – 20 eurų, iš jų - 15 eurų pensininkams pridėjo ankstesnė valdžia. Opozicija aiškina, esą valstiečiai rinkiminius pažadus pamiršo vos tik išsidaliję postus, o už juos balsavę rinkėjai liko ant ledo. Tuo tarpu senjorai vis tiek viliasi pažadėtų pinigų ir sotesnių naujų metų.

Seimas vos pradėjęs darbą imasi mokesčių srities. Jau dėliojami projektai, svarstoma, kuriuos praeitos Vyriausybės sprendimus iki 2017 m. pakeisti. Tačiau ne vien brangesnis alkoholis ar cigaretės laukia, pastebėta, kad ir atsisakoma idėjų, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Tuo tarpu Seime teigiama, kad praeitos Vyriausybės sprendimai mokesčių nemažina ir su dabartine programa nedera.

  Vidutinę senatvės pensiją nuo kitų metų pradžios planuojama didinti apie 20 eurų - 5 eurais daugiau nei buvo numatyta anksčiau, numato patobulintas 2017 metų „Sodros“ biudžeto projektas. Apie Seimo rinkimus laimėjusių „valstiečių“ pažadą iki liepos pensijas padidinti 40 eurų projekte nekalbama.   Pensijų didinimui nuo sausio 1 dienos reikės apie 167,4 mln. eurų.

„Sodra“ ragina niekur nedirbančius bei valstybės lėšomis nedraudžiamus asmenis nedelsti ir pasitikrinti, ar jie nėra įsiskolinę už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Tai padaryti galima čia – www.sodra.lt/pasitikrink. „Reikėtų labai rimtai sureaguoti į susidariusią skolą ir nedelsiant ją padengti, – ragina „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

Gruodžio mėnesį „Sodra“ išmoka paskutines kompensacijas už krizės metu sumažintas pensijas. Tam skirta beveik 51 mln. eurų, o ši suma bus padalyta apie 415 tūkstančių kompensacijų gavėjų. Kompensacijas, kaip ir visas kitas periodines „Sodros“ išmokas, ketinama išmokėti iki Kalėdų. Primename, kad šios kompensacijos neįskaičiuojamos į pajamas socialinei paramai skaičiuoti, t.y., dėl to pensininkai, kurie turi į ją teisę, dėl kompensacijų jos nepraras.

Vidutinė pensija Lietuvoje siekia apie 270 eurų. Pensininkai iš tokios sumos sako sunkiai pragyvenantys. Tam, kad dabar dirbantys galėtų senatvėje gyventi oriau, prieš daugiau nei dešimtmetį sukurta antroji pensijų pakopa. Visiems norintiems SODRA į privačius pensijų fondus perveda 2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Dar 2 proc. dabar gali pridėti patys gyventojai, tokiu atveju dar 2 nuošimčius nuo vidutinės algos perveda valstybė. SODRA į privačius pensijų fondus kasmet perveda apie 160 mln.

Septynioliktosios Vyriausybės prioritetas – šeimos puoselėjimas ir pagalba jai, sakė paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Seime Vyriausybės programą. „Mūsų prioritetas – šeimos puoselėjimas. Iš tiesų numatytos konkrečios priemonės kurti šeimai palankią aplinką, sudaryti galimybes derinti darbo ir šeimos pareigas. Sprendžiamos kompleksiškai vaikų globos ir įvaikinimo problemos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Socialdemokratų partijos koalicinės Vyriausybės programoje nebeliko konkrečių siūlymų dėl planuojamos mokesčių pertvarkos, taip pat atsargiai kalbama apie galimus pensijų kaupimo sistemos pakeitimus.

Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma iki 2017 metų liepos 1-osios atidėti kai kurių socialinio modelio, kurio dalis yra Darbo kodeksas, įstatymų įsigaliojimą - tai leistų sutaupyti apie 80 mln. eurų.  Už tai, kad Seimas priimtų sprendimą dėl dalies darbo rinkos ir „Sodros“ reformos nuostatų įsigaliojimo ne nuo 2017 metų sausio, o nuo liepos, balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 19 parlamentarų. Prie pataisų Seimas grįš gruodžio 13-ąją, kai gaus komitetų išvadas.

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas). Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.

Valdantieji siūlys atšaukti socialiniame modelyje numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir valdžios įsipareigojimą kasmet po 1 procentinį punktą mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“. Tai BNS patvirtino parlamentinių Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų vadovai socialdemokratas Algirdas Sysas ir „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Socialdemokratų partijos koalicinės Vyriausybės programos projekte, kuris šiuo metu dar derinamas, pasisakoma už socialinės rinkos ekonomiką, kurioje nėra vietos lupikavimui ir monopolijų dominavimui, žmogaus ir gamtos išteklių eikvojimui.

Vyriausybė, parengusi 2017 metų valstybės biudžetą su didesniu struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu, kūrybiškai interpretuoja fiskalinę drausmę, sako valstybės kontrolierius. Arūno Dulkio žodžiais, antradienį skelbiamoje Valstybės kontrolės išvadoje kitų metų biudžetui „dega raudona šviesa“. „Dabar Lietuva turi tarsi du veidus.

Kandidatas užimti premjero postą Saulius Skvernelis sako, kad ministerijų pertvarka galėtų neapsiriboti dalies jų iškėlimu į Kauną – taip pat svarstoma Vilniuje veikiančias ministerija sukelti į vieną pastatą. Tai, anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato vadovauti Vyriausybei, leistų sutaupyti lėšų – būtų atsisakoma dalies darbuotojų, taip pat būtų galima atsisakyti brangių pastatų, kurių vertę lemia jų vieta ir paveldosauginės savybės, bet ne praktiškumas ir patogumas.

 Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė ketina paskolinti dar 89,782 mln. eurų, kurie bus panaudoti grąžinti anksčiau gautas paskolas. Vyriausybė kitą trečiadienį turėtų pritarti Finansų ministerijos siūlymui suteikti už nulines palūkanas „Sodrai“ paskolą skoliniams įsipareigojimams dengti. Fondas ją turėtų grąžinti iki 2018 metų lapkričio 30 dienos. Gavusi lėšas, „Sodra“ grąžins „Swedbank“ ir DNB suteiktas paskolas - atitinkamai 17,377 mln. eurų ir 72,405 mln. eurų.

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje  gali būti svarstytini.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) planuojama pensijų sistemos reforma tiesiogiai palies daugiau kaip 1,2 mln. antros pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiančių šalies gyventojų. Planuojamoms permainoms pritariantis ekonomistas Romas Lazutka prognozuoja, kad nutraukus fondų finansavimą valstybės lėšomis, privačiai kaupiančių pensijai gyventojų dalis pastebimai sumažės.

Kas nutiks su jūsų kaupiama pensija? Rinkimus laimėję valstiečiai ir žalieji turi planą naikinti antrąją pensijų sistemos pakopą. Joje pinigus senatvei dabar kaupia daugiau kaip milijonas žmonių. Jie sunerimę: kas bus su jau sukauptais pinigais? Valstiečiai įsitikinę, kad „Sodra“ pensijų turi nebefinansuoti ir už tai siūlo saldainį – 40-čia eurų didesnes pensijas jau netrukus. 85-erių vilnietė Algimiera šitaip krepšį iš parduotuvės tempia kartą per savaitę.

Lietuvoje bankroto procesas pirmąjį šių metų pusmetį buvo pradėtas 1289 įmonėms - 33,4 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-birželio mėnesiais. Pirmąjį pusmetį daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (30,3 proc.), statybos (13,1 proc.) bei apdirbamosios gamybos veiklos (11,1 proc.) įmonėse, pranešė Statistikos departamentas.

Pirmą kartą susidūrusiems su negalia, jų artimiesiems arba tiesiogiai neįgaliesiems padedantiems specialistams nuo šiol gauti paslaugas ir visą reikalingą informaciją bus lengviau – Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC) daugelį paslaugų pradeda teikti internetu. Apie tai kaip atnaujintas internetinis puslapis (www.tpnc.lt) bei jame integruotos elektroninės paslaugos gali palengvinti gyvenimą, papasakoti sutiko šio centro direktorė Ilona Ogurcova.

Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė ketina paskolinti dar 89,782 mln. eurų. Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad paskola už nulines palūkanas būtų skirta „Sodros“ skoliniams įsipareigojimams dengti, fondas ją turėtų grąžinti iki 2018 metų lapkričio 30 dienos. Gautas lėšas „Sodra“ ketina skirti „Swedbank“ ir DNB banko suteiktoms paskoloms, kurių vertė yra atitinkamai 17,377 mln. eurų ir 72,405 mln. eurų, grąžinti.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

Matant pirmaujančias partijas rinkimuose vis atidžiau žvelgiama į jų siūlomas programas. SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda apžvelgdamas rinkimų rezultatus pastebi, kad partijos, kurios žadėjo didžiausius minimalius mėnesio atlyginimus, į Seimą nepateko. Tad galima tikėtis natūralaus ekonomikai atlyginimų augimų.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetui ir teiks jį Seimui. „Kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte užprogramuotas tolesnis išmokų augimas. Draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojama pensija, augs 31 euru – iki 476 eurų, o bazinė pensija – 4 eurais – iki 116 eurų“, – pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pagal Socialinio modelio pakete priimtą Socialinio draudimo pensijų įstatymą bus indeksuojamos pensijos.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Taryba pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymo projektui. Jį dar turės patvirtinti Seimas ir Vyriausybė, tačiau jei projektas liks nepakeistas, jame bus net kelios didelės naujienos. „Svarbiausia žinia ta, kad po dešimties metų pertraukos „Sodros“ 2017 m. biudžetas planuojamas nedeficitinis: biudžeto balanso rodiklis bus teigiamas, 62,6 mln. eurų.

Pagal patvirtintą naująjį socialinį modelį, nuo 2018 metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Naujasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ne tik perkėlė bazinės pensijos mokėjimą iš Sodros į Valstybės biudžetą, bet ir prailgino pensijai gauti būtinąjį socialinio draudimo stažą. Dabartiniu metu būtinasis stažas yra 30 metų, o pagal naująjį įstatymą jis bus palaipsniui ilginamas iki 35-erių metų.

Šiandien Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kartu su LVŽS sąrašo lyderiu Sauliumi Skverneliu pristatė partijos rinkimų programą ir kandidatus į Vyriausybės narius. Partijai laimėjus rinkimus premjero postą užimtų buvęs vidaus reikalų ministras S. Skvernelis. „Tikiuosi, kad rinkėjų valia lems, jog mūsų frakciją Seime bus didžiausia bei taps naujos skaidrios valdančiosios koalicijos ašimi.

Nuo šiol norint gauti ligos pašalpą pakaks pateikti vienintelį prašymą, kuriuo vadovaujantis kaskart žmogui susirgus jam priklausanti ligos ar slaugos pašalpa bus skiriama automatiškai. Iki šiol prašymą skirti ligos pašalpą žmonės turėjo teikti už kiekvieną nedarbingumo laikotarpį. „Klientų patogumui sukūrėme neterminuotą prašymą skirti ligos pašalpą. Nuo šiol už visus nedarbingumo ar šeimos nario slaugos laikotarpius ligos pašalpą žmonės gaus užpildę vienintelį prašymą.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Nepaisant to, kad „Sodra“ skęsta skolose, o tiek dalis politikų, tiek ekonomistai pabrėžia, kad šią sistemą reikia pertvarkyti, didžioji dauguma šalies gyventojų tikisi ateityje kokybiškai gyventi iš „Sodros“. Net 83 proc. gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

Lietuviai prašyme atleisti iš darbo dažniausiai nurodo priežastį „savo noru.“ Tačiau šis noras ne visuomet būna darbuotojo. Taip teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Sodros“ duomenimis pernai metais darbuotojo pareiškimu, tai yra, „savo noru“ arba „pačiam prašant“, iš darbo išėjo apie 410 tūkst. darbuotojų, kai iš viso buvo nutraukta beveik 600 tūkst. darbo sutarčių, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - tačiau nėra aišku, kas iš tikro slepiasi už šios formuluotės.

Lietuvos gyventojams labai rūpi mokesčiai. Pagal paskutinį 2015 m. Eurobarometro tyrimą, mokesčiai yra tarp trijų klausimų, svarbiausių Lietuvos piliečiams (kiti du yra nedarbas ir augančios kainos). Apie mokesčius bus daug kalbama per rinkimus. Svarbu, kad būtų laikomasi dviejų esminių principų. Pirma, prieš ginčijantis, kad mokesčiai yra per maži, įsitikinti, ar iš tikro žinote, kiek mokesčių sumoka žmogus.

Labiausiai žmonės pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai – partijomis, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama visuomenės nuomonės apklausa. Ugniagesiais gelbėtojais pasitiki 91,9 proc. apklaustųjų, antroje vietoje – policija, kuria pasitiki 59,7 proc. apklaustųjų, toliau – kariuomenė (57 proc.), švietimas (49,7 proc.), „Sodra“ (51,7 proc.), Bažnyčia (54 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (44,4 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė paskutinius socialinio modelio įstatymus, numatančius daug diskusijų sukėlusią pensijų sistemos ir „Sodros“ reformą. „Prezidentė pasirašė dar 18 įstatymų“, - BNS patvirtino šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Pasak jos pasirašydama šiuos įstatymus, prezidentė baigė socialinio modelio įstatymų analizę. Įstatymai numato, kad bus keičiamas pensijų skaičiavimas - jas sudarys bendroji ir individuali dalys.

Nuo 2010 metų nebeveikianti ir uždaroma Ignalinos atominės elektrinė (IAE) turės vertinti Prancūzijos statybų milžinės „Eurovia“ antrinės įmonės „Eurovia Lietuva“ pasiūlymą labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno įrengimo konkursui. Panevėžio apygardos teismas liepos pradžioje patenkino „Eurovia Lietuvos“ ieškinį ir panaikino IAE sprendimą atmesti bendrovės ir jos partnerių - įmonių „Ekobana“ ir „Vilstata“ - paraišką kapinyno bei inžinerinių statinių projektavimo ir statybos konkurse.

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela sako, kad pašalinti korupciją iš gydymo įstaigų sudėtinga dėl visuomenės pakantumo kyšiams. „Kartais aš jaučiu, kad visi supranta, jog tai yra problema, bet visi taip pat mano, kad jie negali nieko padaryti, nes galvoja: kas nutiktų, jei, pavyzdžiui, labai garsus profesorius, kuris vienintelis daro kurių nors organų transplantacijas, būtų pagautas su kyšiu - kas tada gydytų?“, - ketvirtadienio vakarą vykusioje diskusijoje apie korupciją sveikatos ap...

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas grąžinti Darbo kodeksą Seimui, kad šis pataisytų daugiausiai prieštaravimų sulaukusius sprendimus, yra trumparegiškas požiūris, tvirtina Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė. „Reikia keistis, nes mes nesulauksime investicijų, nes investuotojai visada lygina visas šalis, skaičiuoja kiek atostogų, kiek nedarbo dienų ir visą tai pamatuoja.

Vadinamosios VP grupės smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius turi papildomai sumokėti valstybei 287,4 tūkst. eurų mokesčių ir baudų už 2008-2012 metus, nusprendė teismas. Verslininko prašymo atlikti papildomą nuodugnų VP grupės įmonių bei akcininkų mokestinį patikrinimą teismas netenkino.

Nuo kitų metų turėtų būti viešai skelbiami vidutiniai darbuotojų atlyginimai. Verslo konfederacija tokią prievolę vertina skeptiškai – esą vidutinis atlygis nieko nepasako apie tai, kiek uždirba konkretus darbuotojas. O apibendrinti skaičiai neturi jokios naudos nei darbdaviui, nei dirbančiajam. Tuo tarpu Seimo nariai atšauna, kad žmonėms bus sveika žinoti vidurkį ir jį palyginti su kitose įmonėse dirbančių darbuotojų atlyginimais.

Seimas ketvirtadienį baigė pavasario sesiją, po kurios parlamento rūmai ištuštės iki rudens. Vienas pagrindinių pasibaigusios sesijos darbų - paskutinėmis jos dienomis priimtas daug diskusijų sukėlęs darbo santykius liberalizuojantis naujasis Darbo kodeksas, „Sodros“ ir pensijų sistemos reforma. Darbo kodekse supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, sutrumpintos atostogos, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė.

Seimas trečiadienį pritarė socialinio draudimo reformai, numatančiai „Sodros“ įmokų lubas, naują pensijų skaičiavimo būdą, didėjantį savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą, didėjančias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas ir kitas naujoves.

„Sodros“ reforma, kuria numatyta nustatyti socialinių įmokų lubas, greitų rezultatų neduos, nes pirmaisiais metais lubos išliks aukštos, sako Investuotojų forumo vadovė. Pasak Rūtos Skyrienės, dėl lubų įvedimo atlyginimų augimo įmonėse galima tikėtis tuomet, kai šios sumažės iki 60 vidutinių atlyginimų per metus. Seimas trečiadienį nutarė, kad pirmaisiais metais (2017-aisiais) „Sodros“ lubos siektų 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) - apie 7,48 tūkst.

Seimas trečiadienį galutinai leido nuo 2017 metų pradėti socialinio draudimo sistemos reformą, numatančią „Sodros“ įmokų lubas ir bazinės pensijos finansavimą iš valstybės biudžeto.  Už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 3, o susilaikė šeši parlamentarai. Taip pat pritarta ir naujai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijai: už balsavo 72 Seimo nariai, prieš 19, susilaikė 13 parlamentarų.

Seime antradienį priimto naujojo Darbo kodekso, kuris, jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, įsigalios nuo 2017 metų pradžios, svarbiausi pakeitimai. Darbo sutartys (BUS) Naujajame Darbo kodekse numatytos devynių rūšių darbo sutartys - neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo.