Sodra

„Sodra“ praneša, kad nuo 2018 metų vaikus auginančių tėvų laukia naujovės. Didėja minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka, ilgėja ypač sunkiomis ligomis sergančių vaikų slaugos laikotarpis, nuo 2018 m. anūkus slaugyti ir išmokas gauti galės ir seneliai. „Visos socialinio draudimo sistemos tikslas – užtikrinti kuo patogesnes ir saugesnes sąlygas šios sistemos dalyviams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtus 2018 metų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto įstatymus, pranešė Prezidentūra Seimas gruodžio 12 dieną patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc.

Metams einant į pabaigą valdžia praskleidžia širmą, slepiančią pokyčius, laukiančius mūsų 2018-aisiais. Vienas jų – pensijų reforma. Pensijų sistemą reformuoti, žinoma, būtina. Nors didžiausia nuo atlyginimo sumokama dalis eina valstybinei pensijai, dėl senėjančios visuomenės ir mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus toli gražu negalime tikėtis, kad ji garantuos mums sočią ir užtikrintą gyvenimą ateityje.

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad pensijų sistema Lietuvoje žengia tvarios plėtros keliu ir pensijos ateityje bus apsaugotos nuo politikų valios. „Tikrai taip ir bus. Neturime kito pasirinkimo. (...) Manau, kad dabar visi šitie pakeitimai, kurie įsigalioję yra, ir anksčiau padaryti, ir įsigalios nuo sausio 1 dienos, jie tikrai susies pensijų augimą su mūsų ekonomikos augimu. Tai yra svarbiausias dalykas.

Šiandien patvirtina, kad nuo naujų metų įsigalioja nauja senatvės pensijos skaičiavimo tvarka. Žmonės kaups taškus, o būtinasis darbo stažas po truputį ilgės. Nuo kitų metų pensijų sistema bus indeksuojama, tai reiškia, kad pensijos dydis priklausys nuo šalies ekonominių rodiklių – pensija gali didėti, tačiau nemažėti.

Nuo 2018 metų pradžios keičiant pensijų apskaičiavimo tvarką, žmonių pensijos augs, joms nedarys įtakos politiniai sprendimai, teigia teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Pensininkų atskirtis, kuri kasmet auga, turėtų nebegilėti. Užtikrinsime, kad pensijos augtų kartu su darbo užmokesčio fondu, kuris bent jau per keletą metų planuoja ženkliai augti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pirmadienį pristatys planuojamus pensijų sistemos pokyčius. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius. Ministras praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad bus siūloma keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą – atsisakyti pervedimų iš „Sodros“, juos pakeičiant valstybės biudžeto bei pačių gyventojų didesnėmis įmokomis, numatant paskatų paketą tai daryti.

Medikų atstovai abejoja sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasiūlyto alkoholio vartojimo testo nauda, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo kitų metų liepos šeimos gydytojo kabinete kiekvienam pacientui bus siūloma atlikti savanorišką alkoholio vartojimo testą, atskleisiantį, ar jam nėra kilusi priklausomybės rizika.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. vaiko išlaikymo išmokas skirs, mokės ir išmokėtas sumas iš skolininkų išieškos „Sodra“. Iki šiol šias išmokas skyrė ir mokėjo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiems tėvams.

 „Sodra“ ketvirtadienį išsiuntė 84 tūkst. vadinamųjų „vyšninių vokų“ savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie rizikuoja gauti mažas pensijas, jei jų oficialios pajamos nepadidės. Tai yra ankstesnės akcijos, kuria buvo perspėti samdomi darbuotojai, tąsa. „Jeigu nepasidinis pajamų, 9 tūkst. gyventojų rizikiuoja nesukaupti net minimalaus 15 metų stažo ir išvis negauti „Sodros“ pensijos, o 57 tūkst. rizikuoja nesukaupti būtinojo stažo, kuris nuo kitų metų ilgėja. Tad apie 60 tūkst.

„Sodra“ išsiųs vadinamuosius „vyšninius vokus“ savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie per praėjusius metus nesukaupė pensijai būtino stažo. Šįkart informacija bus siunčiama tik elektronine forma. „Anksčiau siųsti „vyšniniai vokai“ buvo samdomiems darbuotojams, o šie skirti savarankiškai dirbantiesiems, pavyzdžiui, ūkininkams.

Birutė neteko sesers. Abi moterys gyveno Anglijoje. Birutės sesuo, kuriai buvo vos 40 metų, užgeso jos akyse. „Ji mirė ant mano rankų. Galvojau, plyš iš skausmo širdis“, – „TV pagalbos“ narei Sandrai Žutautienei pasakojo Birutė. Lietuvės šermenys vyko Anglijoje, palaikai – kremuoti, urna atiduoda velionės gyvenimo draugui. Praėjus pusei metų Birutė sužinojo, kad sesers pelenai yra Lietuvoje. Jų parvežimą organizavo brolis Mindaugas. Norėjo, kad sesers urna būtų palaidota savoje šalyje.

Beveik 4000 eurų per mėnesį. Tiek vidutiniškai uždirba geriausiai apmokama specialybė. Į geriausiai uždirbančiųjų sąrašą patenka profesijos, kurių atstovai gauna daugiau nei 1230 eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia 30 profesijų, kurių atstovai uždirba didžiausias algas. Tačiau profesijos šiame sąraše retai kada keičiasi, veikiau keičiasi jų pozicijos.

Parlamentarai ketvirtadienį antrą kartą aptars 2018 metų biudžeto projektą, kuris nelabai skiriasi nuo pirminio varianto. Siekiant pakelti medikų ir valstybės tarnautojų algas bei išplėsti socialinę paramą savivaldybėms, biudžeto išlaidos padidintos 55 mln. eurų. Medikų atlyginimams didinti kitais metais papildomai skirta 11 mln eurų, valstybės tarnautojų atlyginimams - 10 mln. eurų, dar 5 mln. eurų numatyta žemės ūkio melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui.

Socialinio draudimo įmokas kitais metais mokės daugiau žemdirbių, bet daliai jų mokesčiai sumažės – Seimas leido juos skaičiuoti ne nuo visų, o tik nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Seimas taip pat įtvirtino „Sodros“ įmokų „atostogas“ – individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir dirbantieji individualiai vienerius metus nuo veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.

Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių kitąmet planuoja perteklinius viešuosius finansus, tačiau pagal per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį vis dar atsilieka nuo Estijos ir yra greta Latvijos, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos biudžetų vertinimo ataskaitos.

Vyriausybė siūlo nukentėjusių asmenų valstybines pensijas didinti ne 20 proc., o 7 procentais. Trečiadienį ministrų kabineto patvirtintoje išvadoje sakoma, kad atsižvelgiant į ribotas valstybės biudžeto galimybes, 2018 metų valstybės biudžeto projekte nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms padidinti numatoma skirti 2,45 mln. eurų, todėl jas ir siūloma didinti 7 procentais. Didinti šias pensijas 20 proc. siūlo Seimo Laisvės kovų komisija. „Čia viskas yra susiję su finansinėmis galimybėmis.

Ne visą mėnesį pagal verslo liudijimą dirbantiems žmonėms Seimas linkęs vėl leisti primokėti socialinio draudimo įmokų, kad jiems būtų skaičiuojamas viso mėnesio darbo stažas. Dabar jis susietas tik su žmogaus pajamomis. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai, o dėl jos apsispręs gruodį. Siūloma tvarka galiojo iki šių metų vasaros.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė 2018 metų nedeficitinio „Sodros“ biudžeto projektui. Galutinis balsavimas numatomas gruodžio 12 dieną. Už tai balsavo 71 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 21 parlamentaras. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad kai kurios „Sodros“ įmokos ir išmokos nėra subalansuotos, o tai, pasak jo, neleidžia didinti pensijų. „Ligos ir motinystės draudimo išmokos viršija pajamas 124 mln. eurų, motinystės išmokos – 33 mln.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siekiama ateityje šiek tiek sumažinti daliai ūkininkų socialinio draudimo mokesčius, kuriuos jie moka norėdami gauti pensiją, ligos, motinystės išmokas, sveikatos draudimą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma dvigubai pakelti dabar galiojančias „Sodros“ įmokų „lubas“, tačiau įmokas skaičiuoti ne nuo visų, kaip yra dabar, o nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

 Statistika ir toliau rodo, kad vidutiniškai gyventojų pajamos Lietuvoje auga labiau nei kainos. Tačiau faktas, kad jos ne visiems auga vienodu tempu. „Sodra“ informuoja, kiek ir kam augo pajamos pastaruoju metu. „Sodros“ analitikai skaičiuoja, kad didesnį negu 10 proc. pajamų augimą turėjo pajusti maždaug keturi iš dešimties šalies dirbančiųjų. Statistika rodo samdomą darbą dirbančiųjų, kad ir keliose darbovietėse, vidutines pajamas neatskaičius mokesčių.

Darbo kodekso naujovė – socialinės garantijos vienoje įmonėje daug metų praleidusiems ir atleistiems darbuotojams jau įgyvendinama realybėje. “Sodra” pirmiesiems 60-čiai gavėjų, kurie iš darbo buvo atleisti liepos mėnesį, išmokėjo daugiau nei 14 tūkstančių eurų iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) nesiims aiškintis, ar medikai pagrįstai išdavė Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pažymą apie jo sveikatos būklę, kurią jis pateikė Konstituciniam Teismui. Tarnybos vadovė Nora Ribokienė BNS teigė, kad VASPVT galėtų atlikti patikrinimą, ar teismui bei Seimo komisijai pateiktos pažymos išduotos pagrįstai, tačiau tą darytų tik gavusi teismo, Sveikatos ministerijos ar teisėsaugos pavedimą.

Seimo narys Kęstutis Pūkas teigia blogai besijaučiantis ir todėl į darbą grįžti negalintis. „Aš turiu konstitucinę teisę sirgti, kaip ir visi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė į šeimos kliniką atvykęs K. Pūkas. Klinikoje „Signata“, išdavusioje K. Pūkui nedarbingumo pažymą, ketvirtadienį medikų ir „Sodros“ konsultacinė komisija aiškinasi, kaip K. Pūkas stengiasi pasveikti ar laikosi režimo, kokia jo sveikatos būklė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad „Sodra“ turi vertinti situaciją, kilus abejonių, ar medikai pagrįstai išdavė nedarbingumo pažymėjimą seksualiniu priekabiavimu įtariamam parlamentarui Kęstučiui Pūkui. Jis gina medikus sakydamas, kad ligos simuliavimas yra paties žmogaus sąžinės reikalas. „Nemanau, kad medikai turėtų prisiimti visą atsakomybę už nesąžiningus žmones, kurie bando piktnaudžiauti sistema.

Vyriausybė trečiadienį paprieštaravo konservatorės Monikos Navickienės siūlymui, kad vaiko priežiūros atostogų galėtų išeiti seneliai. Tokia iniciatyva šiuo metu svarstoma Seime. Pagal šias pataisas į vaiko priežiūros išmokas pretenduoti galėtų dirbantys seneliai.

Lapkritį ir gruodį Lietuvos teismų darbuotojai gali likti be algų, nes jų nėra iš ko mokėti, sako teismų atstovai. „Spalio mėnesiui užteks darbo užmokesčiui, bet lapkričiui – ne“, – sako Nacionalinės teismų administracijos vadovė Reda Molienė. Ji tikino, kad darbuotojams pranešama, kad reikės laukti darbo užmokesčio iki kitų metų sausio, kol bus kitų metų asignavimai bus paskirstyti teismams. Anot Teismų administracijos atstovų, lėšų pritrūko dėl pernelyg mažo teismų finansavimo.

Per 3 metus neįtikėtinai išaugo ligonių gretos. Specialistai tai sieja, ne tik su pašlijusia žmonių sveikata, bet ir su padidėjusios ligos išmokos dirbantiesiems didinimu. Per 9 šių metų mėnesius susirgusiems darbuotojams jau išmokėta 207 milijonai eurų. Tačiau socialinio draudimo įmokų suma – 105 milijonai eurų.

„Sodros“ skaičiavimais, šiais metais trūkumas tarp socialinio draudimo įmokų ir ligos išmokų yra 100 milijonų eurų. Taip esą galėjo nutikti prieš 3 metus padidinus ligos išmokas dirbantiesiems. Pasigirsta siūlymų, jog sergančius darbininkus turi išlaikyti darbdaviai. Pastarieji atkerta, jog įmonei nuostolingų ligonių jie neišlaikys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino pranešimą, kuriame nurodo, kas ir kada gali kreiptis dėl kompensacijų.  Kaip rašoma pranešime, dirbusiųjų pensininkų, kuriems dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo ekonominės krizės metu buvo sumažinta socialinio draudimo senatvės pensija ar valstybinė pensija, turto paveldėtojai turi teisę kreiptis į „Sodrą“ dėl sumažintos šių pensijų dalies kompensavimo.

Seimas svarstys liberalo Simono Gentvilo inicijuotas pataisas, kad popierinis susirašinėjimas šalyje būtų keičiamas elektroniniu. Pagal projektus, susirašinėjimas juridinio asmens elektroninio pašto adresu būtų prilygintas raštiškam, o savo elektroninio pašto adresą deklaruodami gyvenamąją vietą privalėtų pateikti ir gyventojai. Šiuo metu deklaruojant gyvenamąją vietą irgi reikia pateikti kontaktinius duomenis, tačiau tiesioginio įpareigojimo nurodyti elektroninį paštą nėra.

Kai kuriems politikams ir ekspertams raginant valdžią įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, taip mažinant emigraciją ir kuriant gerai apmokamas darbo vietas, premjeras sako, jog Vyriausybė šį pasiūlymą ateityje galėtų svarstyti. „Kalbant apie ateitį, mes esame pasiryžę diskutuoti, nes principas pats yra mums priimtinas. Galbūt galima būtų diskutuoti apie pačių „lubų“ dydį“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė Saulius Skvernelis.

Dalis dirbančiųjų „Sodrai“ sumoka daugiau, nei iš jos gauna – visoms socialinio draudimo išmokoms taikomos „lubos“, bet tokie apribojimai įstatymuose nenumatyti socialinio draudimo įmokoms. Nors Seimo narė Aušrinė Armonaitė siūlo imtis spręsti „Sodros“ „lubų“ problemą, ekonomistai mano, kad jokie pokyčiai neišspręs esminių sistemos klaidų. Šiuo metu socialinių įmokų „lubos“ nustatytos tik individualia veikla besiverčiantiems gyventojams ir ūkininkams.

Norint įvykdyti medikų reikalavimą ir nedelsiant 30 – 50 proc. pakelti jiems atlyginimus, reikėtų didinti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Tas kėlimas galimas tik iš tam tikro pajamų šaltinio. Kalbame apie Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), prognozuojame didesnį jo surinkimą. (...) Kai matysime, kiek tų mokesčių įkris, bus galima gal kalbėti ir apie didesnį kėlimą. Šiandien kita alternatyva, kalbant apie reikalavimą nedelsiant 30 proc.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

„Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai kuriuos reikšmingus trūkumus. Pavyzdžiui, tai, kad ligos socialinio draudimo išmokos beveik dukart didesnės negu įmokos. Tai reiškia, kad gyventojų įmokų dalis, skirta ligos socialiniam draudimui, nepadengia šios rūšies draudimo išlaidų. Ligos draudimui – kad susirgus būtų mokama 80 proc.

Ne paslaptis, kad Lietuvos kurortų kainos ne tik baigia susilyginti su užsienio šalių, bet kai kur net ir lenkia. Vargu, ar minimalų atlyginimą gaunantys lietuviai išsiverstų, jeigu neegzistuotų pigių kelionių agentūros arba vietinio turizmo galimybės. Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą.

Kiekvienam Lietuvos pensininkui Kalėdų proga po 100 eurų. Seime keli parlamentarai registravo siūlymą kiekvienam Lietuvos senjorui išmokėti po tokį priedą prie pensijos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tokios dovanos valstybei kainuotų apie 50 milijonų eurų, tad idėjos autoriai siūlo pinigus surinkti verslą apkrovus naujais mokesčiais. Nors dovanotam arkliui, anot liaudies išminties, į dantis nežiūrima, net ir tokie siūlymai kai kuriems senjorams neįtinka.

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma. Biudžeto pajamų ir ekonomikos augimas (BVP kitąmet augs 2,9 proc.!) yra puiki galimybė subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tuo nepasinaudota. Valdžia elgiasi net kiek nekorektiškai girdamasis apie subalansavimą.

Kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio „vyšninio voko“, alga nuo gegužės perkopė minimalaus mėnesio atlyginimo dydį. „Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 proc. o „Sodra“ per keturis mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų. Gegužę „Sodra“ išsiuntė 138 tūkst. laiškų žmonėms, 2016 metais gavusiems minimalią ar mažesnę algą ir dėl to nesukaupusiems vienerių metų stažo.

Seimui ketvirtadienį pristatomi 2018 metų valstybės ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai. Premjeras Saulius Skvernelis yra pareiškęs, kad valstybės kitų metų biudžetas yra istorinis, nes jis pirmą kartą suplanuotas nedeficitinis, taip pat pirmą kartą istorijoje krašto gynybai bus skirta 2 proc. BVP. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, kitais metais daugiau pajamų gaus apie 600 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, nes bus didinamos pensijos.

Seime registruoti 2018 metų pertekliniai valstybės ir „Sodros“ bei subalansuotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai. Projektai Seimo nariams bus pristatyti ketvirtadienį. Premjeras Saulius Skvernelis yra pareiškęs, kad valstybės kitų metų biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Pirmą kartą jis bus suplanuotas nedeficitinis. 2018 metų biudžeto projekte numatytas valdžios sektoriaus balanso perviršis sieks 0,6 proc.

Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro. Didėja ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos – netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių ir kitos, kurių dydis priklauso nuo bazinės pensijos. Nepadidėjo tik našlių pensijos.

Palankesnę nedarbo išmokos skyrimo tvarką parlamentarai patvirtino dar birželio mėnesį. Pagal patvirtintas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, bedarbiams Lietuvoje pašalpos bus mokamos ilgiau - 9 mėnesius: 1-3 nedarbo mėnesį išmoka siektų 50 proc. buvusio atlyginimo, 3-6 mėnesį - 40 proc., o 6-9 mėnesį – 30 proc.

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes.

„Sodroje" kaupti pensiją, kurie dabar gauna minimalią algą, gali tekti visiems. Net ir tiems, kurie uždirba vos daugiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atleisti mažiausias algas gaunančius nuo dalies įmokų „Sodrai". Tokiu būdu minimali alga šiems žmonėms į rankas padidėtų 11 eurų. Ekonomistai piktinasi, kad dėl tokios naujovės didžiausia našta ir vėl gultų ant viduriniosios klasės. Lentjūvėje Vilkaviškio rajone gyvenantis Algirdas už darbą gauna minimalią algą – 380 eurų.

Artėja laikas, kai iki ilgai kauptos pensijos gavimo teks laukti ne 30 m., o 35 m. Palaipsniui didinamas ne tik pensinis amžius, bet ir būtinasis darbo stažas senatvės pensijai gauti, be to keičiama ir pensijų sandara. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad šie pokyčiai buvo būtini, o ekonomistai ragina kone pulsuojančiu pūliniu tapusią socialinio draudimo sistemą pertvarkyti iš esmės.

Molėtų notarė pripažinta kalta dėl valstybei nesumokėtų mokesčių, jai teks atlyginti padarytą žalą. Bylą išnagrinėjęs Molėtų rajono apylinkės teismas atmetė teisiamosios 65-erių teisininkės F.V. prašymą atleisti ją nuo bausmės pagal laidavimą, jai skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant 2 metams, taip pat ji įpareigota atlyginti žalą „Sodrai“ – beveik 22 tūkst. eurų.

Šiais metais įmonių mokami atlyginimai buvo ištraukti iš po paslapties skraistės. Iš skelbiamos statistikos matyti ne tik, kas moka daugiausia, bet ir kiek moka daugiausia darbuotojų įdarbinusios įmonės. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ paviešina visų įmonių turinčių daugiau nei 3 darbuotojus mokamus vidutinius atlyginimus.