Sodra

Prasidėjus pajamų deklaravimui „Sodra“ suvienijo jėgas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Didžiuosiuose šalies miestuose „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose dirba ir VMI konsultantai, o VMI skyriuose konsultuoja „Sodros“ specialistai. Mat deklaravus pajamas, gali atsirasti skolų ir „Sodrai“. „Sodra“ atsako į dažniausiai iškylančius klausimus, savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir laiku sumokėti įmokas.

 Šiemet įvestų „Sodros“ įmokų „grindų“ siūloma netaikyti didesniam žmonių ratui. Jei Seimas pritartų pataisoms, jos įtvirtintų dvi naujas išimtis – „grindys“ nebūtų skaičiuojamos neįgaliems žmonėms arba dirbantiems trumpiau pagal pareigybes. Konservatorius Edmundas Pupinis, „valstietės“ Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė ir Guoda Burokienė Seime užregistravo tai numatančias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo išimtis.

Antradienį visi ministrai už uždarų durų diskutavo apie galimas struktūrines reformas, įskaitant mokesčių ir pensijų reformą. Tačiau kol kas su visuomene dalinamasi tik abstrakčiomis mintimis, o ne konkrečiais pasiūlymais.  Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje turėtų būti toliau skatinamas. Kaip vieną būdų jis mini pačių darbuotojų bei darbdavių įnašus į šiuos fondus bei galimybę atgauti dalį pajamų mokesčio.

Nuo balandžio pirmosios šalyje gali žymiai padaugėti benamių. Ir tai ne Melagių dienos pokštas. Gyvenamosios vietos nedeklaravę, prie savivaldybių prisiregistravę tūkstančiai tautiečių bus palikti tiesiog kyboti ore. Laiku nesuskubusiems nurodyti bent faktinės gyvenamosios vietos bus ribojama dalis socialinių paslaugų ir net stabdomi „Sodros“ pensijų mokėjimai.

Pirmąjį verslą pradedantiems žmonėms, „Sodra“ siūlo socialinio draudimo įmokų „atostogas“. Tiesa, taip šie žmonės netenka socialinių garantijų. „Sodra“ tikina, neva taip jaunuosius verslininkus remianti ir skatinanti pradėti individualią veiklą. Tačiau nuo prievolės mokėti pajamų mokestį – neatleidžia.

  Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų skaičius Lietuvoje per pastaruosius trejus metus augo 10 kartų sparčiau nei bendras samdomų darbuotojų skaičius, bet specialistų trūkumas ir toliau išlieka vienu opiausių iššūkių. Planuojama, kad IRT darbuotojų paklausa didės, o per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai reikės apie 13,3 tūkst. įvairių IRT specialistų. Trumpuoju laikotarpiu iššūkius galėtų padėti spręsti veiksminga perkvalifikavimo sistema, bet vien jos nepakaks.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį pasidalijo svarbiu perspėjimu. Kaip rašoma išplatintame pranešime, dėl gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimų, socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, valstybinės pensijos (pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų, mokslininkų) „Sodra“ gali skirti ir mokėti tik deklaravusiems gyvenamąją ...

Nuo metų pradžios įvestos „Sodros“ įmokų „grindys“ turėjo teigiamos įtakos, didinant žmonių socialines garantijas bei užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas versle, įsitikinęs premjeras Saulius Skvernelis. „Tos „grindys“, aišku, tai yra vienas mėnesis, jos davė didžiulį rezultatą pirmiausiai saugant žmones, antra, ženkliai pakeliant atlyginimą, trečia, skatina konkurenciją ir sudaro vienodas rinkos sąlygas versle (...) Apie 75 tūkst.

Darbdaviai dar prieš įsigaliojant naujajam „Sodros“ įmokų grindų įstatymui kalbėjo, kad neišvengiamai teks atleidinėti darbuotojus. Mat nors žmogus dirba ir ne pilnu etatu ir neuždirba minimalios algos, už jį mokesčius reikia mokėti nuo 400 eurų ribos. Tuomet „Sodra“ ramino, kad atleidimų nebus, tačiau dabartiniais duomenimis, atleidimų visgi padaugėjo.

Lietuvoje daugėja įmonių, kurios sukuriamos tam, jog pridengiant komandiruotėmis, darbuotojai galėtų būti siunčiami uždarbiauti svetur. Užsienyje lietuviai dirba už kur kas mažesnį atlygį negu vietiniai, tačiau uždirba kur kas daugiau, negu už tai gautų savo šalyje. Kai kurios Europos šalys nutarė užkirsi kelią šiai pigiai darbo jėgai. Tai atsilieps ir Lietuvai.

Dirbantiems gyventojams, kuriuos šią žiemą gripas ir peršalimo ligos paguldė į ligos patalą, priklauso ligos išmoka – atlyginimo, kurio jie neteko dėl ligos, kompensacija. Tačiau pasiimti išmoką suskubo ne visi. „Sodros“ duomenimis, kas dešimtas sirgęs apdraustasis nepateikia prašymo ligos išmokai gauti. „Suprantame, kad, galbūt, ne visi prisimena, jog norint po ligos gauti išmoką, reikia pateikti prašymą, todėl pastaraisiais metais ėmėmės iniciatyvos supaprastinti šį procesą.

Vyriausybė svarsto didinti nuo šių metų paaugusį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), galbūt susiejant jį su minimalia mėnesio alga (MMA), teigia premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, balandį bus pristatyti mokesčių sistemos pakeitimai, siūlant sujungti darbuotojų ir darbdavio „Sodros“ įmokas, įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Anot S. Skvernelio, kol kas anksti kalbėti, kiek gali didėti NPD, šiuo metu siekiantis 380 eurų.

Demografinės problemos kankinančios Lietuvą verčia analitikus, politikus sukti galvą, kaip situaciją galima pakeisti. Atlikus gyventojų apklausą, išaiškėjo penki siūlymai, kurie greitai situaciją pakeistų. Konferencijos metu išskirta, kad gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 1990 iki 2017 metų sumažėjo 850 tūkst. Pirmoji emigracijos banga buvo 1990‒2004 metais, kuomet emigravo 310 tūkst., antroji banga 2005‒2016 metais – 370 tūkst. gyventojų.

Įvertinus praeitų metų paskutinįjį ketvirtį paaiškėjo, kaip šalyje keitėsi atlyginimai. Štai dažniausiai didėjo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, nors minimalios mėnesio algos didinimas įtakos tuomet neturėjo. Tiesa, įvertinus kainų augimo poveikį, padaryta įžvalgą, kad maždaug pusės gyventojų pajamos sumažėjo.  „Sodra“ išskiria, kad ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį vidutinė alga „ant popieriaus“ per metus paaugo 8,6 proc.

Jei praeitais metais Lietuvos laukai skendo ir derliaus visiškai nebuvo, priešinga situacija „įmonių bankrotų laukuose“ – iš viso beveik trys tūkstančiai įmonių pradėjo bankrutuoti. Didžiąją dalį bankrotų iškėlė „Sodra“ Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad 2017 m. bankrutuoti pradėjo 2886 įmonės, o tai buvo net 10 proc.

Nesvarbu, kiek dienų per mėnesį dirbi – privalomojo sveikatos draudimo įmoką teks mokėti už visą mėnesį. Tokia paprasta tiesa paaiškėjo vienai moteriai pasiskundus, kad ji už keturias dienas gyvenimo Lietuvoje turėjo pakloti visą įmoką. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasklido „Sodros“ darbu pasipiktinusios moters skundas. Jos teigimu, Lietuvoje ji oficialiai gyveno keturias dienas, tačiau turėjo mokėti visą privalomojo sveikatos draudimo įmoką – 36 Eur ir dar 1,89 Eur už paslaugas.

Beveik 60 tūkstančių šalies gyventojų nuo šių metų pradžios įgijo daugiau socialinių garantijų ir gali būti labiau užtikrinti dėl savo stažo senatvės pensijai, o taip pat ir kitų socialinio draudimo išmokų. Nuo metų pradžios įsigaliojo minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas („grindys“) – kai darbdaviai yra įpareigoti už darbuotojus mokėti įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), net jeigu mokamas mažesnis atlyginimas.

„Sodros“ puslapyje nuo šiol galima sužinoti ne tik, kokį vidutiniškai atlyginimą moka 3 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės Lietuvoje, bet ir, ar nedirbate bankrutuojančioje įmonėje. Kaip naujienų portalą tv3.lt informuoja „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, tokia rubrika puslapyje atsirado dėl to, kad „Sodra“ administruoja Garantinį fondą, iš kurio mokamos kompensacijos žmonėms, kurių darbdavys bankrutavo ir nesumokėjo atlyginimų bei kitų priklausančių išmokų.

Nuo šiol Vilniaus ir Klaipėdos apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau - VMI) padaliniuose gyventojus konsultuos ir „Sodra“, o šių miestų „Sodros“ klientų aptarnavimo centruose dirbs ir VMI specialistai. Šiuo projektu siekiama efektyviau įgyvendinti vieno langelio principą, kad mokėtojai svarbią ir naudingą informaciją gautų greičiau ir paprasčiau, nevykdami į dviejų įstaigų padalinius, įsikūrusius skirtingose miesto dalyse.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais.

Oficialiai dar nepaskelbta, bet valdantieji jau neslepia: Sodros pervedimai į antros pakopos pensijų fondus, vadinamieji „du procentai“ – bus naikinami. Kas bus daroma su kitais „2+2” – dar svarstoma, kalbama apie galimas alternatyvas. Dėl Sodros 2 procentų, kurie nuo 2020 metų turėjo tapti 3,5 procentais, jokių alternatyvų nėra – tik naikinti.

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, atsirastų mokesčio laiptai. Atlyginimo dalis, viršijanti 1267 eurus „į rankas“ būtų apmokestinama 16 proc. dydžio GPM, 1892 eurus – 17 proc. GPM, 2508 eurus – 20 proc. dydžio GPM.

Pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet. Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais „Sodros“ įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų – 92,5 mln. eurų daugiau nei planuota ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.

Mokesčių reformos tęsinio įstatymus Seimas priims iki liepos, o jie įsigaliotų nuo 2019 metų, žada premjeras. Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad Vyriausybė neteiks jokių siūlymų, susijusių su mokesčių didinimu. “Kalbėjome, kad pagal laiką yra noras teisinę bazę sutvarkyti iki liepos pirmos dienos“, – trečiadienį žurnalistams Seime po „valstiečių“ frakcijos vadovybės ir parlamentinių komitetų pirmininkų pasitarimo sakė S. Skvernelis.

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio draudimo išmokas reikia žinoti susirgus ar slaugant vaikus. Užpildykite neterminuotą prašymą ligos išmokai Prašymą galima užpildyti tiesiog dabar. Nebūtina laukti, kol susirgsite ir kreipsitės į gydytoją.

Naujus mokesčių pakeitimus ruošianti Vyriausybė ketina sujungti darbdavio ir darbuotojų įmoka „Sodrai“ bei mažinti darbo apmokestinimą, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Mes dabar baigiame ruošti savo pasiūlymus dėl mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų. Labai aišku, kad mes konsoliduosime darbuotojų ir darbdavių socialinės apsaugos įmokas“, – per Amerikos prekybos rūmų verslo pietus ketvirtadienį Vilniuje kalbėjo V. Šapoka.

Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik kosmetinių pakeitimų. Tačiau šiais metais laukiama dviejų didžiulių pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas portalui tv3.lt sako, kad siūloma reforma komitete turėtų nugulti arba šio mėnesio pabaigoje, arba kito pradžioje.

„Sodra“ išplatino pranešimą, kuriame įspėja, jog plinta melagingi pranešimai prisistatant „Sodros“ atstovais. Tad dėmesį reikėtų atkreipti į laiško siuntėjo elektroninio pašto adresą. Informuojama, kad „Sodra“ sulaukė gyventojų pranešimų dėl elektroninių laiškų, kuriuos jie gavo nuo siuntėjo SODRA sodrapranesimas [eta] gmail.com.

Nuo metų pradžios darbdaviams pradėtos taikyti socialinio draudimo įmokų „grindys“ – ypač svarbios darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą. Tai žingsnis, užtikrinantis jų socialines garantijas, nurodo „Sodra“. Pranešime spaudai rašoma, kad darbuotojai ir toliau galės dirbti puse etato, bet gali tikėtis, kad jų oficiali alga pasieks bent minimalų atlygį, o socialinio draudimo išmokos bei pensija bus didesnė.

Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė nevienareikšmiai – vieni piktinosi, kad didės darbo sąnaudos, o dėl to reikės atleisti dalį darbuotojų ar apskritai uždaryti verslą, kiti sveikino už tai, kad gerės socialinės garantijos, mažės nesąžiningos konkurencijos galimybės.

Ne vienerius metus besitęsiančios diskusijos dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ šiemet vėl turėtų kelti aistras Seime, kur nestinga tiek joms pritariančių, tiek skeptiškai vertinančių parlamentarų. Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad „lubos“ paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus.

Lietuvos pensijų sistemos analizę Europos Komisijai (EK) rengiantis Danijos pensijų sistemų ekspertas sako, jog Lietuvoje pirminės antrosios pakopos sistemos kaupėjai turėtų būti perkelti į dabartinę sistemą arba sugrįžti į „Sodrą“, nes kitu atveju jie nesukaups pakankamai lėšų senatvei. „Aš į tai žiūriu su nerimu, nes jie (pirminiai antros pakopos kaupėjai – BNS) negaus pilnos naudos iš viešosios ir iš privačios sistemos.

Ar norėtumėte uždirbti tūkstantį eurų? Turbūt, taip, nes, anot statistikos, daugumai lietuvių tai yra rožinė svajonė. Kad dauguma tautiečių skursta, visi žino kone atmintinai, tačiau šiandien TV3 žinios pasidomėjo, kiek yra lietuvių, kuriems skųstis tikrai nereikėtų - uždirbančių bent tūkstantį eurų. Netrukus sužinosite, kokių specialybių atstovai uždirba keturženklę sumą, koks jų amžius ir kiek vyrai uždirba daugiau už moteris.

Ministro pirmininko vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį nusprendė kurti uždarą ryšių tinklą svarbiausioms valstybės institucijoms. „Net jeigu ir neturėtumėme interneto, net jeigu ir krizė, nukirto mums kabelius, likęs valstybės sektorius turi likti funkcionalus ir veikti. Šiais laikais be ryšių tu nieko nepadarysi“, – BNS sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza po posėdžio Valstybės saugumo departamente.

Po Naujųjų dėl padidėjusių įmokų „Sodrai“ minimumo neuždirbantiems į nepatogią padėtį pakliuvo smulkus verslas, nevyriausybinės organizacijos ir specifines paslaugas teikiančios stambios įmonės. Tiesa, daliai nevyriausybininkų valdžia dėl permainų padidino finansavimą, o štai verslininkai problemą sprendžia kitaip – atleidžia arba planuoja atleisti dešimtis, o vietomis net šimtus darbuotojų. Tai vaikų dienos centras Marijampolės rajone.

Daug uždirbusiems ir vaikų priežiūros atostogų išėjusiems tėvams – Konstitucinio Teismo antausis. Daugiau mokesčių mokėjusiems tėvams galima mokėti ir ženkliai mažesnes nei jų buvusios algos išmokas už vaiko priežiūrą. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad taikomos motinystės išmokų lubos Konstitucijai neprieštarauja. Tėvai dabar jau grasina, kad kreipsis į Strasbūro teismą. Pauliaus Markevičiaus sūnui Lukui jau pusantrų.

Šiemet įvestų „Sodros“ įmokų „grindų“ konservatorė Gintarė Skaistė siūlo netaikyti pelno nesiekiančioms organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbančios parlamentarės teigimu, tai numatančias įstatymo išimtis ji užregistravo neiįgalius vaikus auginančių šeimų forumo ir pelno nesiekiančių organizacijų, pavyzdžiui, „Maisto banko“ arba vaikų dienos centrų, prašymu.

Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ar viengungių mokesčio (tikėkimės!). Tačiau jokiu būdu nereiškia, kad nebus plečiamas mokesčių mokėtojų ratas ar apmokestinami nauji objektai.

„Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) taikymo. Taip nutinka dėl to, kad apmokestinant vaiko priežiūros išmokas gyventojų pajamų mokesčiu taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis.

„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja – tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną.

 Finansų ministerija susikaupusią „Sodros“ 3,7 mlrd. eurų skolą nuo šių metų pradžios perkėlė į valstybės iždą, kaip numatyta Vyriausybės programoje. Pastaraisiais metais „Sodros“ biudžetas buvo subalansuotas. Skolos perkėlimas į valstybės biudžetą leis aiškiau matyti „Sodros“ finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius, teigiama Finansų ministerijos pranešime. Taip pat sumažės finansų administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln.

„Sodra“ pradėjo mokėti indeksuotas pensijas. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę pasieks daugelį gavėjų, kuriems pensijos pervedamos į banko sąskaitas. Iki šio mėnesio 26 dienos didesnių pensijų sulauks ir visi kiti, kuriems jos pristatomos į namus. Nuo šių metų pradžios indeksuotos visos pensijos – ne tik senatvės, bet ir netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių, o indeksuotos išankstinės pensijos bus mokamos nuo vasario.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi sunerimęs vilnietis Tautvydas, kuris, kaip teigė žurnalistams, susidūrė su neįtikėtinais pokyčiais, susijusiais su išmokomis dėl vaiko ligos. Tuo tarpu „Sodros“ atstovai įsitikinę, kad nuo šių metų situacija dėl išmokų akivaizdžiai pagerėjusi.  Paini situacija poliklinikoje Tautvydas pasakojo, kad neseniai susidūrė su „Sodros“ išmokų sistema, sergant vaikui. „Taip gavosi, kad susirgo mūsų vaikas. Pirmosios ligos metu prisidėjo dar vėjaraupiai.

Nuo sausio pasikeitus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiui, tikėtasi, kad didesnės pajamos pasieks visus tėvus. Vis dėlto daugiau tikėtis gali tik žemiausias pajamas uždirbantieji. Dar prieš 2018 metus „Sodra“ pranešė, kad keičiasi minimalios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos. „Nuo 2018 m. minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 6 bazinės socialinės išmokos.

Kėdainių rajono meras prieš pat Kalėdas panoro susitikti su emigrantais, grįžusiais šventėms į Kėdainius. Pakvietė juos į savivaldybę, tačiau metė akibrokštą – pats susitikime taip ir nedalyvavo... O ir susitikti su rajono galva panoro vos du jauni kėdainiečiai, kurių emigrantais vadinti jau negalima – jie, ne vienerius metus laimės ieškoję užsienyje, apsisprendė grįžti į gimtąjį kraštą ir bandyti kurtis čia.

Nepaisant šiemet apie 30 eurų didėsiančių senatvės pensijų, nuogąstaujama, kad mažiausias pensijas gaunančių žmonių finansinė padėtis išliks sunki, o socialinė atskirtis toliau didės. Anot rinkos dalyvių, nuo šių metų startuosianti nauja pensijų apskaičiavimo tvarka, taikant apskaitos vienetų (taškų) metodą, didelės įtakos pensijų dydžiui tikriausiai neturės.

Nuo sausio beveik 7 proc. augs našlių pensijos, tačiau ateityje jų didinti neketinama. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad 22,46 euro pensiją (tokia ji yra nuo sausio) norima pakeisti vienišų žmonių išmoka, kurią gautų ne tik našliai, bet visi vieniši asmenys.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) nuo liepos vadovaujanti Edita Janušienė teigia, kad mokesčių administratoriai visų pirma turėtų būti verslo konsultantai ir patarėjai, todėl dar daugiau galių suteikti VMI nebūtina. E. Janušienė pabrėžia, kad viešumas yra labai svarbus instrumentas, siekiant sėkmingai kovoti su mokesčių nemokėjimu, tačiau taip pat pripažino, kad dabar visuomenę pasiekia per mažai informacijos apie VMI veiklą ir tyrimų rezultatus, todėl tam planuojama skirti daugiau dėmesio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino pranešimą apie tai, kas kitais metais laukia Lietuvos gyventojų. 2018-uosius Lietuvos gyventojai pasitiks didėsiančiomis pajamomis, įvairiomis išmokomis, pensijomis, vadinamieji „vaiko pinigai“ bus mokami visiems Lietuvos vaikams, šeimoms bus patogiau slaugyti sergančius vaikus, bent jau taip rašoma išplatintame pranešime.