Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma dvigubai pakelti dabar galiojančias „Sodros“ įmokų „lubas“, tačiau įmokas skaičiuoti ne nuo visų, kaip yra dabar, o nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tokia tvarka būtų taikoma tiems ūkininkams, kurie deklaruoja savo pajamas, o to nedarantys žemdirbiai „Sodros“ įmokas ir toliau mokės nuo minimalios mėnesio algos, kuri nuo sausio kils iki 400 eurų.
Jeigu Seimas tam pritartų, kitais metais ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų „lubos“ neturėtų viršyti 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) – 11 321 eurų pajamų per metus arba 943,4 eurų per mėnesį. Šiemet šios „lubos“ siekė 7 VDU – 5 660 eurų per metus 471,6 euro per mėnesį.
2019 metais „lubos“ vėl kiltų dvigubai – iki 28 VDU – 22 643 eurų pajamų per metus. Nuo 2019 metų ūkininkai būtų prilyginami savarankiškai dirbanties asmenims ir jiems visiems būtų taikoma vienoda socialinio draudimo įmokų sistema.
„Lubų“ pakėlimas reiškia, kad „Sodros“ įmokas turėtų mokėti daugiau ūkininkų, tačiau noras jas skaičiuoti ne nuo visų, o tik nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, leis ūkininkams mokėti mažesnes įmokas.
Nuo pusės apmokestinamųjų pajamų „Sodros“ įmokas siūloma mokėti ir individalių įmonių savininkams, mažųjų ar ūkinių bendrijų nariams.
Individualių įmonių savininkams, mažųjų bei ūkinių bendrijų nariams, ūkininkams bei jų partneriams ir individualia veikla užsiimantiems šalies gyventojams siūloma leisti nuo 2018 metų nemokėti socialinio draudimo įmokų vienerius metus nuo veiklos pradžios. Šia lengvata siūloma leisti pasinaudoti tik tiems ir asmenims, kurie po 2018 metų sausio 1–osios per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis.
„Sodros“ biudžete numatyta, kad 2018 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokoms skaičiuoti, sieks 808,7 euro.
Seimas spręs, ar griežtinti dirbančiųjų ne visu etatu socialinių įmokų skaičiavimo tvarką
Darbdavius norima įpareigoti ne visu etatu įdarbintų gyventojų socialinio draudimo įmokas mokėti nuo ne mažiau kaip minimalios mėnesio algos (MMA), kuri nuo sausio kils iki 400 eurų.
Išimtis siūloma taikyti tik trimis atvejais – jeigu darbuotojas būtų apdrausti pas kitą darbdavį, gautų senatvės ar netekto darbingumo pensijas arba būtų jaunesnis nei 24 metų. Dabar mokesčiai mokami nuo išmokamo atlyginimo.
Seimas antradienį svarstys Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sugriežtinti socialinio draudimo įmokų skaičiavimo tvarką tais atvejais, kai žmogus dirba ne visą dieną.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad šio pataisos palies 160 tūkst. žmonių.
„Pirmiausia norime, kad tie žmonės būtų apdrausti, ateityje turėtų draudiminį stažą ir kad už juos nereikėtų mokėti kitiems mokesčių mokėtojams“, – BNS sakė A. Sysas.
Jis atmeta galimus darbdavių priekaištus, kad įdarbinus žmones dirbti pusę dienos, juos teks drausti tarsi jie dirbtų visą dieną.
„10 tūkst. iš tų 160 tūkst. yra įmonių vadovai. Kaip įsivaizduoti tokį įmonės vadovą, kuris vadovauja darbams, darbuotojams, turi automobilius, šeimas, namus ir pragyvena už 152 eurus? Jie pasidaro pelnus sau ir kitiems mokėdami mažus atlyginimus ir vengdami mokesčių“, – aiškino parlamentaras.
Darbdaviai už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį visą darbo dieną arba ne pilnu etatu, moka „Sodros“, ligos, motinystės, sveikatos, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų socialinio draudimo įmokas.
