smulkieji verslininkai

Artėjant rugsėjo 13 d., kai įsigalios nauji ribojimai, su jais nesutinkantys smulkieji verslininkai teigia, kad teks nutraukti veiklą. Anot jų, valdžios sprendimas prieštarauja konstitucijai, tad išeitis yra tik viena, toliau veiklą vystyti internete. Tuo metu smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovė tikino, kad panašūs pareiškimai yra pavieniai. Tačiau siuntų pristatymo įmonės jau skaičiuoja augančius užsakymus.

Dalis smulkiųjų verslininkų regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavusios po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Pasak jo, verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas, rašo delfi.lt.

Turgūs išgyveno masinį kasos aparatų diegimą, tačiau valdžia sugalvojo naują priemonę, kaip mažinti šešėlinę ekonomiką šalies turgavietėse – skaitmeninius apskaitos žurnalus. Turgaviečių atstovai ginasi, kad „šešėlis“ turguose nėra toks didelis, o naujovė smarkiai apsunkins garbaus amžiaus prekeivių kasdienybę. Seimo Kaimo reikalų komitete buvo nagrinėjamas parlamentinės kontrolės klausimas dėl centralizuotos turgaviečių veiklos apskaitos sistemos ir turgaviečių ateities.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesutinka, kad būtų sumažinta apyvartos riba, kurią peržengę verslo liudijimų turėtojai, nebegalėtų mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio ir todėl jiems tektų registruoti kitą verslo formą. Komitete dirbantys parlamentarai taip pat pasipriešino Vyriausybės norui pelną apmokestinti daugiau gyventojų, užsiimančių individualia veikla pagal pažymą.

Mokslo metams įsibėgėjus, dar ne visos ugdymo įstaigos turi higienos pasus. Dėl įvairių nustatytų pažeidimų šie veiklai vykdyti privalomi dokumentai uostamiestyje neišduoti 6 įstaigoms. Tokia situacija itin pykdo smulkiuosius verslininkus. Anot jų, versle taikomi kur kas griežtesni reikalavimai bei sankcijos. Be higienos pasų vargu ar šie galėtų vykdyti veiką. Uostamiestyje 6 ugdymo įstaigos vis dar neturi higienos paso.

Smulkiųjų verslininkų ryžtas investuoti į plėtrą tendencingai auga – net 88 proc. verslo atstovų pasinaudotų išoriniu finansavimu tam, kad plėstų savo veiklą. Tai atskleidė bendrovės „Spinter“ atlikto tyrimo, kurio metu apklausta 300 įmonių vadovų, rezultatai. Šis skaičius praėjusių metų sausį siekė 83 proc., o 2013 m. sudarė 71 proc. Pasak „Invegos“ vadovo Audriaus Zabotkos, artimiausiais metais daugiau lėšų verslininkai turėtų skirti inovacijoms, technologiniam pranašumui užsitikrinti.

Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai perka iš smulkiųjų šalies gamintojų ir prekybininkų, yra galimybė pasiderėti dėl kainos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Šią priežastį įvardijo daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų. Antra dažniausiai minėta priežastis, kurią nurodė 50 proc. apklausos dalyvių – smulkieji vietos gamintojai ir prekybininkai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius verslininkams nesutinka išnuomoti sklypo tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo suteiktos buvusiems turgaus savininkams. Žemės ūkio veikla garsėjantis, o stambių pramonės įmonių stokojantis Prienų rajonas artimiausiu metu rizikuoja prarasti apie 200 darbo vietų, kurias Prienų turguje patys susikuria žemdirbiai ir smulkieji amatininkai, verslininkai.

Dėl euro įvedimo atnaujinama valstybinių įstaigų įranga nesukėlė didelių nesklandumų smulkiesiems verslininkams. Daugelis jų verslo liudijimus išsiėmė dar prieš Naujuosius. Paprastai smulkiųjų verslininkų antplūdžio metų pradžioje sulaukianti Mokesčių inspekcija šiemet dirba ramiai. Iki vidurdienio Klaipėdos skyriuje verslo liudijimus išsiėmė vos per 30 žmonių. Tačiau kai kuriems į Mokesčių inspekciją užsukusiems po gruodžio 31-osios vidurdienio teko nusivilti.