širdies ligos

Mes žinome, kad dantų skausmui gali būti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, atsiradusios ertmės, padidėjęs jautrumas ir kt., Tačiau paaiškėjo, kad ne visi dantų skausmai yra susiję vien tik su dantų problemomis. Dėl kitų ligų dantys gali sukelti dantų skausmą, todėl gali atrodyti, kad reikia apsilankyti pas odontologą. Bet, deja, tai ne visada padės. Brightside.me praneša, kad dantų skausmas nebūtinai turi būti susijęs su dantimis.

Pakeitę maistą, kurį valgote, galite sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Į mitybos racioną įtraukti maisto produktų, mažinančių kenksmingų cholesterolį pernešančių dalelių kiekį, kurios prisideda prie arterijų užsikimšimo, yra geriausias būdas išvengti liūdnų pasekmių, rašoma health.harvard.edu. Skirtingi maisto produktai gali įvairiais būdais sumažinti cholesterolį.

Sergamumo arterine hiperenzija statistika – grėsminga. Ekonomiškai stipriose šalyse ja serga trečdalis suaugusių asmenų. Dėl populiacijos senėjimo, nejudrios gyvensenos ir nutukimo arterinės hiperenzijos paplitimas didėja ir Lietuvoje. LMSU profesorė Jurgita Plisienė teigia, kad ši liga itin paplitusi, o žmonėms dažnai nepavyksta nustatyti jos simptomų.

Širdies smūgis yra rimta ir gyvybei pavojų kelianti liga, todėl reikia nedelsiant atkreipti dėmesį į tai pranešančius ženklus. Jei tai patyrėte pats ar jūsų mylimas žmogus, tai gali būti bauginanti ir griaunanti patirtis visiems, rašo mirror.co.uk. Širdies priepuolis, mediciniškai vadinamas miokardo infarktu, yra tada, kai blokuojamas kraujo tiekimas širdžiai, o tai gali rimtai pažeisti širdies raumenį ir tapti mirtinu. Štai keletas simptomų, kurie gali pranešti, apie galimą širdies smūgį.

Širdis yra vienas iš svarbiausių organų kūne, todėl svarbu, kad ji būtų sveika. Tačiau dažniausiai sunku pasakyti ar viskas yra gerai neapsilankius pas gydytojus, rašoma thesun.co.uk. Taigi, norėdama padėti mums, „Bright Side“ atskleidė paprastą triuką, kuris, pasak jų, gali pasakyti, kokia sveika mūsų širdis – ir tai užtrunka vos 30 sekundžių. Norėdami pradėti, turite pasiimti dubenį, kuriame tilptų abi rankos.

Aitriųjų paprikų valgymas gali būti naudingas jūsų sveikatai. Neseniai atliktame tyrime buvo nagrinėjamas šių daržovių poveikis organizmui, kurio metu buvo nustatytas teigiamas poveikis širdžiai, rašo dailystar.co.uk. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie aštriu maistu mėgaujasi daugiau nei keturis kartus per savaitę, sumažėjo mirties rizika susijusi su širdies ir kraujotakos ligomis.

Tėklės šeima džiaugiasi – po ilgo gydymo ir reabilitacijos jie galės sutikti gražiausias metų šventes kartu. Spalio pabaigoje garbaus amžiaus moterį ištiko infarktas, dėl kurio ji buvo atvežta į Kauno klinikas ir ten praleido beveik mėnesį laiko, rašoma pranešime spaudai. Pasak Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies nepakankamumo chirurgijos sektoriaus vadovo, gydytojo širdies chirurgo dr.

Mes visi esame patyrę staigų, duriantį skausmą krūtinėje, kuris tiesiog atima kvapą. Nors jis trunka vos kelias sekundes, to pakanka, kad jus atitrauktų nuo veiklos ir sukeltų didelį stresą. Šis skausmas labai dažnai pasitaiko vaikams ir jauniems žmonėms, tačiau apie tai kalbama nepakankamai, rašoma brightside.me. Tai skausmas, esantis krūtinėje ir atsirandantis širdies priekyje. Paprastai tai pasireiškia vaikams ir jauniems žmonėms, vyresniems šis jausmas gali pasireikšti tik kur kas rečiau.

Gruzdintos bulvytės yra labai mėgstamas patiekalas, kuris gruzdinamas riebaluose, o papildomą skonį joms suteikia nemažas kiekis druskos. Tiesą sakant, turėtumėte vengti šio greito maisto arba bent jau nevalgyti jo kiekvieną dieną. Mėgaujantis šiomis bulvytėmis kasdien galite sulaukti nepageidaujamų sveikatos problemų, rašoma foodprevent.com. Priaugsite nepageidaujamo svorio Gruzdintose bulvytėse gausu angliavandenių, kas iš tiesų nėra blogas dalykas.

Lašišoje ir tunuose esantys Omega-3 žuvų taukai sumažina širdies ligų riziką ir aštuoniais procentais sumažina mirtinų širdies priepuolių riziką, tačiau jis neturi įtakos insultams, rodo naujas tyrimas, rašoma dailymail.co.uk. Klinikiniai tyrimai išanalizavo Harvardo TH Chano visuomenės sveikatos mokyklą ir Brighamo bei moterų ligoninę JAV atskleidę ryšį po papildų bandymo ir palyginę juos su placebu. Be to, didesnės omega-3 žuvų taukų dozės dar labiau sumažino širdies ligų riziką.

Lietuvoje kasmet dešimtys tūkstančių žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pasaulinės širdies dienos proga gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai visiems priminė, kad šias mirtinas ligas galima sustabdyti, jei laiku bus pakeistas gyvenimo būdas, atsisakyta nesveiko maisto ir žalingų įpročių. „Svarbu yra informuoti visuomenę, kad vis tik širdies kraujagyslių ligos lieka numeris vienas žudikas, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) vis dar pasiglemžia daugiausiai gyvybių šalyje. Tačiau Rugsėjo 29-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, medikai primena, kad nuosekli profilaktika ir viso labo tinkami kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti šių ligų.

Prieširdžių virpėjimas dažniausiai pasitaikanti širdies liga. Nors prieširdžių virpėjimas – vyresnio amžiaus žmonių liga, jis vis dažniau ima varginti jaunesnius, darbingus žmones. Tam įtaką daro ir greitas šiuolaikinio gyvenimo ritmas. Gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Audrius Aidietis teigia, kad prieširdžių virpėjimas – pats dažniausias širdies sutrikimas.

Sakoma, kad obuolys per dieną apsaugo nuo dažno apsilankymo pas gydytoją – tyrimai rodo, kad šis senas posakis yra tiesa, rašoma dailymail.co.uk. Tyrėjai iš Edith Cowan universiteto, Australijos, stebėjo daugiau kaip 53 000 žmonių maitinimosi įpročius ir stebėjo juos 23 metus. Jie nustatė, kad tie, kurie suvalgydavo mažiausiai 500 mg flavonoidų – obuoliuose randamų junginių – per dieną, turi mažesnę tikimybę mirti nuo vėžio ar širdies ligų.

Trečiadienį vėl kaisime nuo tropinio karščio – termometro stulpeliai žada šokti net iki 35 laipsnių karščio. Tokiu karštu oru pasitaiko skęstančiųjų ir sustreikavus širdžiai. Kaip elgtis tokiu atveju ir ką derėtų žinoti apie savo širdį TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbasi su kardiologu profesoriumi Pranu Šerpyčiu. Dažnai girdime, kad žmonės po darbų, sukaitę, lipa į vandenį ir staiga jiems pasidaro bloga, jie pradeda skęsti.

Širdies ir kraujagyslių ligos lieka pagrindine lietuvių mirties priežastimi. Tačiau geras reguliarus seksas gali sumažinti kraujo spaudimą taip pat sėkmingai, kaip kai kurie vaistai, rodo naujausias tyrimas. JAV mokslininkų tyrime dalyvavusių savanorių kraujospūdis kitą dieną po sekso krito iki 13 proc. Panašų efektą galima pasiekti geriant vaistus. „Kuo malonesnis orgazmas, tuo žemesni kraujospūdžio rodikliai pastebėti kitą dieną“, – praneša Džordžijos universiteto tyrėjai.

Dažnas klaidingai mano, kad visos širdies ligos turi aiškius ir suprantamus simptomus. Apie širdies ligas bei sutrikimus gali pranešti ne tik skausmas krūtinės srityje, bet ir simptomai, kurie jaučiami su širdimi iš pažiūros nesijusiuose organuose. Nereikėtų ignoruoti šio fakto ir širdimi bei jos veikla pradėti rūpintis kuo anksčiau. Stresas, per greitas gyvenimo tempas, amžius ir genetika gali daryti didžiulę įtaką įvairaus pobūdžio širdies ligoms.

Naujas tyrimas parodė, kad vos 10 greito ėjimo minučių per dieną gali sumažinti širdies ligų riziką vyresniems nei 60-ties metų žmonėms, rašoma dailymail.co.uk. Tyrėjai teigia, kad vos truputį daugiau vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo per dieną dėka sumažėja kraujyje esančių biologinių žymenų, nurodančių uždegimą, kraujo krešulius ir cholesterolį, t.y., visus tuos dalykus, kurie didina širdies kraujagyslių ligų pavojų.

Šiandien Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – trečiadienį netikėtai Klaipėdoje mirė šokių kolektyvo „Žuvėdra“ narys, žinomas šokėjas Vilius Ignatavičius. Vyras, kuriam buvo vos 31-eri, netikėtai mirė per futbolo varžybas. Teigiama, kad trečiadienį vykusių futbolo varžybų metu Vilių Ignatavičių ištiko staigus insultas. Kardiologų teigimu, nors ir sunku nustatyti tikrąsias susirgimų širdies ligomis jaunėjimo priežastis, tačiau viena iš jų yra aiški – tai greitėjantis gyvenimo tempas.

Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui. Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vyresnio amžiaus žmones, asmenis, sergančius širdies ir kraujagyslių, kepenų ar inkstų ligomis. Tačiau labiausiai tvankus karštis padidina širdies ir kraujagyslių ligomis besiskundžiančių žmonių gretas.

Ligas praneša patys įvairiausi simptomai. Jei jie greitai atpažįstami, galima išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Priešingai, nei yra manoma, širdies ligos nepasireiškia staiga. Tiesa ta, jog apie šias labai rimtas ir kartais mirtinas ligas praneša patys įvairiausi simptomai. Jei jie greitai atpažįstami, galima išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Štai 14 širdies ligų simptomų, kurių jokiu būdu nevalia ignoruoti.

 Neseniai atliktų mokslinių tyrimų išvadose teigiama, jog žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, širdies smūgio riziką sumažinti gali vartodami daugiau jogurto. Jei per savaitę suvalgysite 2 jogurto porcijas, moterys įvairių širdies ligų riziką sumažins net 30%, o vyrai – 19%. Mokslininkai tiki, jog taip yra dėl jogurte esančio kalcio, itin reikalingo žmonėms, turintiems tikimybę susirgti širdies ligomis, bei dėka natūralaus rūgimo proceso metu susidarančių medžiagų.

Ar mokėtumėte suprasti, jog sutriko jūsų širdies veikla? Kai kurie simptomai gali pasirodyti net ne krūtinėje ir juos tikrai nėra lengva iššifruoti. „Jei nesate įsitikinę vienokių ar kitokių sutrikimų atsiradimo priežastimis, būtinai pasirodykite gydytojui“, - teigė Penn State Hershey širdies ir kraujagyslių instituto Širdies kateterizacijos laboratorijos direktorius Charlesas Chambersas.

Kaip teigia Amerikos širdies asociacijos atstovai, kas 34 sekundes Jungtinėse Amerikos valstijose žmones ištinka širdies priepuolis. Daugelis žmonių jį išgyvena, vėliau grįžta į darbą, mėgaujasi normaliu gyvenimu. Vis dėlto, ne visada situacija gali baigtis be komplikacijų. Bent akimirką uždelsus, infarktas gali baigtis mirtimi.

Jau kelintus metus iš eilės statistika nekinta - Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, didžiausias mirtingumas yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų.  Jei norite užtverti kelią šioms ligoms ir apsaugoti savo širdį, būtinai pasirūpinkite ja dar iki tol, kol pasieksite kritinį momentą. Tam jums padės ne dešimtis eurų kainuojantys maisto papildai ar vitaminai, o sveiki ir natūralūs produktai.

Sūris turi ne kokią reputaciją. Daugelis jį laiko nesveiku maisto produktu, tačiau mokslininkai teigia, jog kasdienis sūrio vartojimas sumažina riziką susirgti širdies ligomis.

Mitybos specialistai ir medikai sako, kad gerti reikia kuo daugiau vandens. Tai nekvestionuojama tiesa. Geriamas vanduo šalina toksinus iš organizmo, valo odą, net padeda sulieknėti.  Womenshealthmag.com skelbia, kad vartojamas vanduo kiekvieną dieną ir vakarais padeda apsisaugoti net nuo grėsmingų ligų.

Kasmet JAV daugiau nei 700 tūkst. žmonių patiria širdies smūgį, o beveik 400 tūkst. piliečių miršta susirgę išeminėmis širdies ligomis. Daugelio gydytojų tikslas – padėti pacientams išvengti įvairių su širdimi susijusių susirgimų, tačiau jei to padaryti nepavyksta, geriausia, kas gali nutikti žmogui, tai jis ligą pastebi dar labai ankstyvoje jos stadijoje, todėl tampa nesudėtinga ją išgydyti. Užtenka pakeisti kai kuriuos gyvenimo būdo įpročius, imtis ankstyvojo gydymo.

Kardiologai sako, jog kraujagyslių ir širdies ligos vis dar išlieka karštu tašku, pasiglemžiančiu daugiausiai gyvybių. Gydytojai pastebi, jog dažnas ignoruoja pirmuosius ligų simptomus. Tačiau kai kurie susirgimai itin klastingi ir vis dažniau smogia netikėtai. Interviu su Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūniene.   „Įkrauk savo širdį“ Širdies diena skirta ne parodyti kokias mes technologijas turime, o kad skatintume vieni kitus gyventi sveikai.

Besirūpinant sveikata, sporto ir sveikos mitybos, nepakanka. Padėti veiksmingai apsisaugoti nuo širdies ligų, streso pasekmių ir kitų negalavimų, pasirodo, gali ir aktyvus socialinis gyvenimas bei bendravimas. Psichologė Indrė Kazlauskaitė pasakoja apie glaudų ryšį tarp socialinio gyvenimo ir sveikatos. „Kiekvienas iš mūsų yra sociali būtybė, kuriai bendravimas su kitais yra vienas iš esminių poreikių.

Kad sergamumas širdies ligomis mūsų šalyje nemažėja, girdime nuolat. Blogiausia, kad ši situacija nesikeičia jau dešimtmetį. Higienos instituto duomenis, ir 2004 m., ir 2013 m. 54–56 proc. visų mirčių Lietuvoje sudarė mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir pagal šiuos skaičius esame vieni pirmaujančių Europoje. Nerimą kelia ir tai, kad širdies ligomis serga vis jaunesni žmonės.

Augalinės kilmės riebalų vartojimas vietoj gyvulinės kilmės riebalų (pavyzdžiui, sviestas) nesumažina širdies ligų rizikos. Tokios išvados paskelbtos remiantis nauju moksliniu tyrimu, metančiu iššūkį oficialioms šiuolaikinių dietų gairėms, kurios rekomenduoja savo mitybos racione atsisakyti sočiųjų riebalų.

Daugiau „gerojo“ (didelio tankio) cholesterolio ir mažiau „blogojo“ (mažo tankio) cholesterolio – sveikesnė širdis. Bet šioje praktikoje yra ir išimčių. Ankstyvoji kraujotakos ligų diagnostika tapo efektyvesnė pradėjus naudoti išplėstinį cholesterolio tyrimą - lipidogramą. Ji atliekama paimant kraują iš venos ir parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir kitų kraujo riebalų – trigliceridų koncentraciją.

Įprasta manyti, kad širdies ir kraujagyslių susirgimai – tai dažniausiai vyrų ligos. Tačiau ir moterys serga hipertonija, aritmija, stenokardija. Be to, jos pripranta prie padidėjusio kraujospūdžio ar širdies ydos ir vėžio (dabar dar ir AIDS) bijo daug labiau. Remdamiesi statistika, galime sakyti, jog baisiausias moterims pieno liaukų vėžys buvo 1-os iš 28-ių mirčių kaltininkas, o širdies susirgimai – 1-os iš 2-jų.

Žinome, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligas sukelia pernelyg aukštas „blogojo“ cholesterolio lygis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis, bet pravartu susirūpinti ir, rodos, nežymiais veiksniais, dėl kurių dar labiau paūmėja minėtosios ligos. Nepastebimas stresas Stresas, kurio net patys nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiški psichologinė perkrova, mano Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai.

Pagalvokime, kas atsitinka vandens telkiniui, kuriame nejuda vanduo? Teisingai, vanduo ima gesti, skleisti nemalonų kvapą ir „sužaliuoja“. Taip pat ir žmogus – ilgai sėdėdamas vienoje vietoje jis ima sirgti, nes nejudant kraujui, nejuda energija. „Sėdint kūnas juda mažai, dažnai pečiai palinksta į priekį, juosmuo išgaubiamas, nugaros ir pilvo preso raumenys nedirba ir kenčia visa mūsų sistema.

„Niekas be širdies nefunkcionuoja“, – teigia gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Vytė Valerija Maneikienė. Gegužės 7-ąją, Širdies nepakankamumo dieną, Vilniuje įsikūrusio Medicinos diagnostikos ir gydymo centro specialistė nori atkreipti dėmesį į šią sudėtingą lėtinę būseną, kuri linkusi progresuoti ir kuri reikalauja nuolatinio gydymo, medikų priežiūros bei vaistų režimo.

Paskutiniai Sveikatos ministerijos duomenys atskleidžia, kad per pastaruosius penkerius metus sergančiųjų su kraujospūdžiu susijusiomis ligomis skaičius nuolat augo. Šiandien skaičiuojama, kad daugiau nei 20 proc. šalies gyventojų susiduria su kraujospūdžio problemomis. Hipertenzija – tai didelė visuomenės sveikatos bėda, lemianti daugybę kitų rimtų susirgimų ir pasireiškianti vis jaunesniame amžiuje.

Penktadienį vakare Alytuje mirė širdies ligomis sirgęs vyras. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad penktadienį 21.21 val. gautas Alytaus greitosios medicinos pagalbos pareigūnų iškvietimas. Nuvykus nurodytu adresu buvo gaivinamas 1962 metais gimęs vyras. Širdies ligomis sirgęs vyras mirė. Išorinių kūno sužalojimų nepastebėta.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė lietuvių mirštamumo priežastis. Negana to, pagal sergamumą šiomis ligomis pirmaujame visoje Europos Sąjungoje. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog šią liūdną statistiką būtų galima pakeisti, jei suvartotume daugiau kalio. Maždaug pusė Lietuvoje įvykstančių mirčių įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tuo metu visame pasaulyje tokios ligos vidutiniškai nulemia tik beveik 30 proc. mirčių.

Kardiologai tvirtina, kad daugumai netekčių būtų galima užkirsti kelią, jeigu žmonės reguliariai tikrintųsi, ir tai galima daryti nemokamai. Tačiau, pavyzdžiui, jau dešimtmetį veikiančia nemokama prevencine kardiologine programa pasinaudojo mažiau nei pusė potencialių ligonių. Dauguma esą neturi laiko arba apie tokią galimybę tiesiog nežino, tačiau medikai tvirtina, kad žmonės tiesiog tingi rūpintis savo sveikata ir laukia tol, kol padėti jau nebeįmanoma.

Informacijos apie teisingą burnos higieną, rodos, yra apstu, tačiau lietuvių dantų ligų rodikliai - vieni prasčiausių Europoje. Ypač dažnai registruojami vaikų susirgimai. Tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusės vaikų iki trejų metų dantys yra pažeisti ėduonies. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad tik 4-5 procentai Lietuvos vaikų iki šešerių metų turi ėduonies nepažeistus dantis. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse daugiau kaip pusė šalies vaikų dantys visiškai sveiki.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulinio lygio kardiologai Vilniuje tarėsi, ką daryti, kad pagerėtų sergančiųjų širdies ligomis gydymas ir priežiūra. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti susirgimą, naudojant pažangius, bet ne per brangius metodus. Taip pat siekiant, kad pagalba būtų prieinama visoje Lietuvoje, siūloma steigti 15 specializuotų širdies nepakankamumo ir aritmijos priežiūros kabinetų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pastaruoju metu pastebima, kad tradiciniai rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba – ne visai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų, taigi daugiau dėmesio skiriama psichologiniams rizikos veiksniams. Vienas iš tokių veiksnių – žmogaus asmenybės tipas.

JAV mokslininkai nustatė, kad depresija jaunoms ir vidutinio amžiaus moterims kelia dvigubai didesnį priešlaikinės mirties pavojų, nei šia liga nesergančioms jų bendraamžėms. Emorio universiteto (Atlanta) tyrėjų teigimu, iki 55 metų amžiaus grupės moterys yra labiau linkusios į depresiją, ir tai gali būti vienas iš paslėptų rizikos faktorių, padedantis paaiškinti, kodėl moterys po širdies priepuolių miršta „neproporcingai“ dažniau, nei vyrai.

1942-aisiais žmonės vidutiniškai miegodavo po 8 valandas, o štai dabar šis vidurkis nukrito iki 6,8 valandos. Gydytojai rekomenduoja miegui skirti nuo 7 iki 9 valandų. Beveik 40 % amerikiečių miega mažiau nei 7 valandas, apie 70 milijonų Amerikos gyventojų turi miego sutrikimų. Visi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, tačiau dažnai nepastebime, kiek dalykų pakrypsta į blogąją pusę, jei miegui skiriate nepakankamai laiko.

O kiek cukraus yra per daug? Pasaulio sveikatos organizacija anksčiau rekomendavo, kad iš cukraus gautos kalorijos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 % per dieną suvartojamų kalorijų. Dabar šį kiekį siūloma sumažinti iki 5 %. Sveikam suaugusiam žmogui tai sudarytų maždaug 25 g arba 6 šaukštelius cukraus (palyginimui, vienoje skardinėje kokakolos yra 39 g cukraus). Žinoma, šaukštelis cukraus kavos puodeliui ar porcija ledų tikrai jūsų nenužudys – viskas turėtų būti su saiku.

Nepaisydama pavojaus sveikatai Brittoni iš Toledo (Ohajas) niekaip negali atsisakyti savo silpnybės – valgyti akių šešėlius, rašo metro.co.uk. Kaip sako 22-ejų mergina, tai lyg savęs nuspalvinimas mėgstama spalva iš vidaus. Šio delikateso moteris kasdien suvartoja apie 15 vienetų ir labiausiai mėgsta pilką, baltą ir rudą spalvas. Kaip teigia Brittani, nuo tada, kai ši silpnybė pasireiškė, ji jau suvalgė apie 10 tūkst. šešėlių pakuočių.

Spalio 29-ąją pasaulis mini Pasaulinę insulto dieną. Insultas kyla sutrikus kraujotakai, o šią dažnai sutrikdo širdies ligos. Deja, apie jų grėsmę labiausiai įspėjami vyrai, mat plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad širdies ligos daugiausiai kankina juos. Tuo tarpu dauguma moterų klaidingai mano, kad didesnę grėsmę jų sveikatai kelia vėžys.