širdies ligos

Reguliariai vartojant į vitaminus panašią veikliąją medžiagą kofermentą Q10, sunkiomis širdies ligomis sergančiųjų pacientų mirštamumas sumažėjo perpus, rodo tarptautinio tyrimo rezultatai. Mokslininkai taip pat nustatė, kad kofermentą Q10 (KoQ10) vartojusieji širdies ligoniai žymiai rečiau buvo guldomi į ligoninę. Maždaug 14 proc. šį papildą vartojusių pacientų patyrė žymų širdies ir kraujagyslių sutrikimą, dėl kurio turėjo gultis į ligoninę, palyginti su 25 proc.

Ko gero, daugelis dar gerai prisimename 2003-iųjų vasarą, kai Europą kelias savaites kamavo daugiau nei trisdešimties laipsnių karštis. Tuomet, skirtingais duomenimis, visoje Europoje nuo širdies smūgių ir dehidratacijos mirė 20–35 tūkstančiai žmonių. Iš jų 14–15 tūkst. – Prancūzijoje. Karščio banga Europą kamavo ir 2006-aisiais. Tiesa, tuomet aukų buvo gerokai mažiau. Pastaraisiais dešimtmečiais meteorologai fiksuoja vis naujus visų laikų temperatūros rekordus.

Senolių išmintis nuo seno teigia, kad oro sąlygos gali paveikti savijautą ar sustiprinti ligos simptomus, daugėja ir moksliškai pagrįstų rezultatų, kurie šį teiginį patvirtina. Kalbamojoje šnekoje dažnai išgirstame sakant, kad padidėja organizmo jautrumas besikeičiant orams, slėgiui.

Trečiadienio vakarą prekybos centre „Panorama“ jau antrus metus vyko Lietuvos širdies asociacijos inicijuojamas nuotaikingas, švietėjiškas, trykštantis energija renginys moterims „Kardio Zumba“. Idėją palaikė į vakarą atvykusios ir žinomos moterys – skrybėlaičių dizainerė Anna Mois ir aktorė Lina Bražinskaitė-Tupikovskienė.

Japonijos mokslininkai nustatė, kad plinkantys vyrai dažniau serga širdies ligomis, praneša BBC. Ištyrę beveik 37 tūkst. žmonių mokslininkai nustatė, kad plinkantys vyrai 32 proc. dažniau suserga vainikinių širdies arterijų ligomis. Tyrimo rezultatai skelbiami interneto žurnale „BMJ Open“. Tačiau tyrėjai teigia, kad su plikimu susijusi rizika yra žymiai mažesnė nei su rūkymu ir nutukimu. Gydytojai pabrėžia, kad vyrai turėtų rūpintis savo juosmens apimtimi, o ne plaukų augimo linija.

Širdies ir kraujagyslių ligas įprasta laikyti vyrų problema. Tačiau moterims jų grėsmė – ne ką mažesnė. Ją sumažinti galima tik pakeitus kai kuriuos įpročius. Dažniausia moterų liga Statistika negailestinga – širdies ir kraujagyslių ligomis suserga viena iš dviejų vyresnių nei 50 metų moterų. „Dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligos pradeda vystytis sulaukus brandesnio amžiaus ir prasidėjus menopauzei.

Vos vienos lėkštės viso grūdo košės pakanka, kad užkirstume kelią chroniškoms ligoms. Viso grūdo produktai buvo nepelnytai užmiršti,įsitikinę mokslininkai,tyrinėjantys oksidantus.Jų manymu,viena porcija košės padeda išvengti diabeto ir širdies ligų, praneša ABC News.Tuo tikslu buvo išanalizuota 11 tyrimų, susijusių su viso grūdo produktų vartojimu.Į tyrimą buvo įtraukta šimtai žmonių,kurie buvo stebimi daugiau nei 10 metų. Užtenka per dieną suvartoti 40-50 gramų viso grūdo košės.

 Vegetarų mirties rizika dėl širdies ligų yra 32 proc. mažesnė nei mėsėdžių, jie taip pat rečiau dėl širdies ligų kreipiasi į medikus, rodo tyrimo, kuriame dalyvavo 44 tūkst. 500 žmonių Anglijoje ir Škotijoje, išvados, kurias pristato BBC. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“. Širdies ligos yra vienos dažniausių Vakaruose. Kiekvienais metais Jungtinėje Karalystėje nuo jų miršta 94 tūkst. žmonių – daugiau nei nuo bet kurios kitos ligos, o 2,6 mln.

Širdies ligos – tai įvairūs normalių širdies funkcijų sutrikimai. Jie gali pasireikšti kartu su perikardu, miokardu, endokardu, širdies vožtuvų ir kraujagyslių pažeidimais. Šios ligos ilgai gali būti nepastebimos, bet sulaukusios tinkamos valandos smogia stipriai, neretai – lemtingai. Širdies ir kraujagyslių ligos, greta onkologinių ligų, yra viena dažniausių priešlaikinės mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Šį savaitgalį minima Pasaulinė širdies diena. Kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų  pasaulyje miršta per 17 mln. žmonių. Lietuvoje tai – kas antros mirties priežastis. Todėl į tarptautinį kardiologų simpoziumą Vilniuje pasidalyti patirtimi pakviesti iškiliausi šios srities specialistai iš visos Europos, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Pagal sergančių širdies-kraujagyslių ligomis ir nuo jų mirštančių žmonių skaičių Lietuva pirmauja Europoje.

Mėgstate ilgėliau padirbėti biure? Neretai paskutinis paliekate darbo vietą ir nešatės nepažiūrėtus dokumentus į namus? Savaitgaliais tikrinate elektroninę darbovietės pašto dėžutę ar skubate pasiruošti svarbiam pirmadienio susirinkimui? Tuomet reikėtų rimtai susirūpinti dėl savo sveikatos, rašo „Forbes“. Ne paslaptis, kad viršvalandžiai ilgainiui sukelia nuovargį, tačiau žurnale „American Journal of Epidemiology“ paskelbtame tyrime teigiama, jog pernelyg ilgos darbo valandos skatina stresą, au...

Mes dažnai girdime šią frazę: naudokite savo valgį kaip vaistą. Bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Galbūt, yra kažkoks specialus maistas, kurį reikia ruošti, kai sergate? O gal yra valgių, kurie leis šių susirgimų išvengti? Augaliniai produktai turi ypatingas molekules, vadinamas fitonutrientais (augalinėmis maisto medžiagomis), kurios gali įjungti ir išjungti jūsų DNR, padėdamos užkirsti kelią ligoms, o taip pat išgydyti ūmų (trumpalaikį) susirgimą, rašo huffingtonpost.com.

Sergantiesiems širdies ligomis nepatariama valgyti daug kiaušinių. Rekomenduojamas kiekis – ne daugiau kaip du kiaušiniai per savaitę. Kiaušinių tryniuose yra nemažas cholesterolio kiekis – apie 211 mg. Tiesa ir tai, kad riebūs produktai didina cholesterolio kiekį kraujyje. O tai didina trombų atsiradimo ir širdies smūgių riziką. Tačiau, pasak dietologų, etiketės „Pavojinga širdžiai“ kiaušiniams nereikėtų kabinti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuomone, daugėja mokslinių įrodymų, jog transriebalų, susidariusių iš dalies hidrinant aliejų, vartojimas neigiamai veikia daugelį kardiovaskulinės (širdies kraujagyslių) rizikos faktorių ir didina koronarinės širdies ligos riziką. PSO pataria mažinti iš riebalų gaunamą energijos kiekį, vietoj sočiųjų riebalų reikėtų vartoti nesočiuosius ir siekti nenaudoti transriebalų.

JAV mokslininkai teigia, kad optimizmas gali sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, praneša BBC. Harvardo universiteto visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkai peržiūrėjo daugiau nei 200 tyrimų duomenis ir priėjo išvadą, kad optimizmas mažina širdies ligų ir insulto riziką. Nors tokie žmonės gali būti apskritai sveikesni, mokslininkai mano, kad gerovės jausmas mažina tokius širdies ligų ir insulto rizikos faktorius kaip aukštas kraujospūdis ir cholesterolio lygis.

Žinome, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligoms įtaką daro pernelyg aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į, rodos, nežymius veiksnius, kurie neretai dar labiau sustiprina neigiamą šių priežasčių poveikį. Nepastebimas stresas Stresas, kurio mes net nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiškios psichologinės perkrovos. Taip yra pareiškę Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai.

Antradienį, kovo 20 d. 18:00 val. knygyne „Vaga“, esančiame prekybos „Studlendas“ (H. Manto g. 84) vyks pažintinio pobūdžio vakaras iš kampanijos „Raudona suknelė“ švietėjiškų renginių ciklo. Klaipėdietės, kaip ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojos, turės galimybę sužinoti apie širdies ligų rizikos veiksnius bei sveiką gyvenseną.

Mitybos ekspertai teigia, kad keptas maistas gali nebūti toks kenksmingas širdžiai, kaip manyta iki šiol, jei jam pagaminti vartojamas alyvuogių arba saulėgrąžų aliejus, praneša BBC. Ekspertai nerado ryšio tarp širdies ligų ar priešlaikinės mirties ir alyvuogių ar saulėgrąžų aliejuje kepto maisto. Vis dėlto mitybos ekspertai pabrėžia, kad šiuos rezultatus gavo ištyrę tradicinę Ispanijos virtuvę, kur labai dažnai naudojami šie nekenksmingi aliejai.

Britanijos sveikatingumo ekspertai mano, kad Kalėdos – tinkamiausias metas pasakyti artimiesiems, kad jie turi antsvorį. Gydytojai teigia, kad apie antsvorį reikia kalbėti atvirai, nes jis kelia didelę grėsmę sveikatai. Antsvoris, ypač jei riebalai susikaupę juosmens srityje, padidina diabeto, širdies ligų ir insulto riziką, praneša BBC. Apklausos, kurioje dalyvavo du tūkstančiai žmonių, rezultatai rodo, kad dauguma nedrįsta kalbėti apie šią problemą. Apie 42 proc.

Vakar, gegužės 6-ąją dieną, įvyko iškilmingas labdaros vakaras-koncertas. Atėję svečiai tiesiogiai prisidėjo prie kovos su moterų širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi surinktos lėšos bus skiriamos Lietuvos širdies asociacijos, ilgalaikei švietėjiškai širdies ligų prevencijos programai įgyvendinti. Vakarų šalyse itin daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukęs labdaros renginys „Raudona sunelė“ (ang.

Lietuvos Širdies Asociacijos Prezidentės prof. Žanetos Petrulionienes kreipimasis į visas Lietuvos moteris: Norėčiau pristatyti Jums naują Lietuvos Širdies Asociacijos (LŠA) iniciatyvą, skirtą moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, apie kurią plačiau galite sužinoti svetainėje www.raudonasuknele.lt. Kodėl kreipiamės į moteris? Dėl tradicinės nuostatos, kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) būdingesnės vyrams.

Daugiau kaip dvi valandas per dieną savo laisvalaikio skiriantys televizoriui labiau rizikuoja susirgti širdies ligomis. Tokias išvadas rodo naujas tyrimas, kurio rezultatus pirmadienį paskelbė „Journal of the American College of Cardiology“. Todėl mokslininkai įspėja dėl fizinio neveiklumo laisvu metu. „Tai yra įpročio reikalas. Daugelis iš mūsų grįžtame n amo, įsijungiame televizorių ir sėdime prie jo kelias valandas“, – sakė tyrimo autorius Emmanuelis Stamatakis.

Rudenį net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomų: dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, sunkumo jausmas krūtinėje. Tad ką jau kalbėti apie tuos, kuriuos jau kamuoja minėtos ligos. Ir tai pasakytina ne tik apie pagyvenusius žmones. Staigūs orų pasikeitimai tokiems žmonėms labai ne į naudą. Todėl jeigu nenorite atsidurti ligoninėje, gydytojai pataria paisyti taisyklės: kiekvienam, kuris jau peržengė 32 metų slenkstį, reikia reguliariai stiprinti širdį ir kraujagysles.

Rudenį net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomų: dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, sunkumo jausmas krūtinėje. Tad ką jau kalbėti apie tuos, kuriuos jau kamuoja minėtos ligos. Ir tai pasakytina ne tik apie pagyvenusius žmones. Staigūs orų pasikeitimai tokiems žmonėms labai ne į naudą. Todėl jeigu nenorite atsidurti ligoninėje, gydytojai pataria paisyti taisyklės: kiekvienam, kuris jau peržengė 32 metų slenkstį, reikia reguliariai stiprinti širdį ir kraujagysles.

Širdies ligos – tai normalių širdies funkcijų sutrikimai. Jos gali pasireikšti kartu su perikardo, miokardo, endokardo, širdies vožtuvų ir kraujagyslių pažeidimais. Tokios ligos gali ilgai tūnoti užslėpta forma, bet sulaukę savo valandos smogia stipriai, neretai ir lemtingai. Širdies ir kraujagyslių ligos, greta onkologinių ligų, yra viena dažniausių priešlaikinės mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Artėjant dar vienam gimtadieniui greičiausiai labiau nerimaujate dėl naujų raukšlių nei dėl mažiau matomų kūno dalių, pavyzdžiui, širdies. Naujausi tyrimai rodo, kad su nauju dešimtmečiu atsiranda naujų sveikatos problemų, kurias būtina žinoti, nes, kaip sako N. Goldberg, medicinos daktarė ir Niujorko universiteto Moters širdies centro vadovė: „Daugelis gydytojų nepripažįsta, kaip smarkiai su amžiumi padidėja rizika susirgti širdies ligomis.

Kiekviena valanda, praleista priešais žydrąjį ekraną didiną širdies ligų riziką septyniais procentais, rašo „thedailymail.co.uk“. Tad tie, kurie televizorių žiūri 4 valandas per dieną, 28 proc. labiau linkę vėliau turėti širdies problemų. Tyrimo išvadas paskelbė Didžiosios Britanijos medicinos tyrimų taryba. Pasak jų, tik nedidelis gyvenimo būdo pokytis galėtų sumažinti mirtingumą nuo širdies ligų. Tyrimas truko beveik 10 metų; stebėti 13 197 vidutinio amžiaus britai.