širdies ligos

Lietuvoje įsivyravus vasariškiems orams vis daugiau gyventojų skundžiasi širdies sutrikimais. Tačiau aukšta oro temperatūra tik išryškina problemas, kurios paūmėjo ir per ilgą karantiną sumažėjus galimybėms kreiptis į specialistus. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų reguliariai jaučia įvairius širdies negalavimus ir nepaisant to, nemaža dalis žmonių į pavienius skausmus tiesiog numoja ranka.

Per 17 metų Lietuvoje sudarytos itin palankios sąlygos tikrintis prevenciškai dėl ligų, kurios yra dažniausios mirties priežastys šalyje, t. y. kraujotakos sistemos ligos ir vėžys. Visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus, gali nemokamai pasitikrinti net pagal 5 ligų prevencijos programas: dėl širdies ir kraujagyslių ligų, gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio.

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai.

Išgyvenusiems miokardo infarktą psichologinis distresas gali dvigubai padidinti naujos širdies ir kraujagyslių ligos riziką. Svarbų vaidmenį čia vaidina sisteminis uždegimas.  Jauni ir vidutinio amžiaus pacientai, kurie po miokardo infarkto susidūrė su sunkiomis psichologinio distreso pasekmėmis, per penkerius metus daugiau nei du kartus dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis palyginti su tais, kurie atsparesni stresui.

Dėl alinančios kaitros jau kenčia lietuvių sveikata ir daugybė žmonių prašo medikų pagalbos, gulasi į ligonines. Vilniuje alpstančius medikai gelbėja net gatvėje, su didžiausiomis problemomis susiduria širdininkai.  Per Lietuvą nuvilnijo žinia dėl jauniausios pastarųjų dienų aukos: sekmadienį Šiauliuose tėvų akivaizdoje mirė trejų metukų neturinti mergaitė, specialistai aiškinasi, kiek tam įtakos turėjo kaitra.

Nykščio testas gali išduoti, ar neturite paslėptos aortos aneurizmos – patologinio aortos spindžio išsiplėtimo. Nors paprastai aneurizmos nekelia rimto pavojaus sveikatai, tačiau jei jų nepastebima laiku, tada gyvybei kyla pavojus, rašo thesun.co.uk. Aortos aneurizmos nesukelia jokių simptomų ir jas galima pastebėti tik tiriant ultragarsu ar kompiuterine tomografija. Deja, tada gali būti jau per vėlu, nes išsiplėtimas gali būti labai padidėjęs.

Anot gydytojų kardiologų, širdies ir kraujagyslių ligos mirtimi kasmet pasaulyje pasibaigia daugiau nei 18 milijonų pasaulio gyventojų. COVID-19 pandemija padarė milžinišką įtaką šiems pacientams, mat buvo atšauktas ar atidėtas gydymas, sumažintas procedūrų skaičius bei kardiovaskulinių paslaugų teikimas.

Širdies ir kraujagyslių ligos, kaip mirties priežastis, vis dar pirmauja tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Teigiama, kad nuo šių ligų miršta net 55 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo neramiu metu pastebėta, kad Covid-19 liga sukelia padidėjusią kraujo krešulių riziką. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė Jums specialų interviu, kuriame kartu su gydytoja Regina Žukauskiene aiškinsimės, kokios priežastys sukelia širdies ir kraujagyslių ligas bei kaip jų išvengti.

Daugiau nei 55 valandų darbo savaitė didina mirties nuo širdies ligų ir insulto riziką, rodo pirmadienį paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas. JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) agentūrų ataskaita paskelbta tuo metu, kai COVID-19 pandemija spartina darbo vietų pokyčius, galinčios lemti polinkį ar būtinybę dirbti ilgesnes darbo valandas.

Širdies ir kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių Europoje ir Lietuvoje. Teigiama, kad nuo šių ligų ar jų komplikacijų miršta daugiau nei pusė – net 55 procentai mūsų šalies gyventojų. O viena dažniausių mirties priežasčių – kraujo krešuliai (trombai). Šį sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, kalbėsime apie tai, kaip išlaikyti kraujo krešėjimo pusiausvyrą, kokių prevencinių priemonių imtis.

Šiuolaikiškas gyvenimo būdas ir diktuojamas tempas neabejotinai prisideda prie to, kad širdies ir kraujotakos ligų skaičius pasaulyje ir Lietuvoje kasmet auga. Deja, spaudimas širdies plote, jaučiama įtampa, padažnėjęs pulsas ir širdies permušimai vis dažniau lydi ne tik pagyvenusius, tačiau ir jaunus žmones.

Pasaulinei pandemijai įsibėgėjus baimė užsikrėsti COVID-19 liga dažnam žmogui, varginamam širdies ligų, tapo priežastimi nesikreipti į medicinos įstaigas. Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologai su baime išgyveno tą laiką, kai stacionaro palatos buvo pustuštės, o konsultantų kabinetuose ne tik nesivarstė durys, bet ir tylėjo telefonai – nuotolinės konsultacijos beveik nevyko, nors gydytojai dirbo ir laukė pacientų ar jų šeimos gydytojų skambučių.

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje, kuri mus privertė sunerimti ir kardinaliai pakeisti savo kasdienybę, visgi ligos, kurios nusineša milijonus gyvybių kiekvienais metais – dažnai lieka nepastebėtos.

Vilnietės Lauros (33) nuolatiniai alpimai buvo tapę tikra mįsle gydytojams ir ilgą laiką nepavyko rasti priežasties, kas juos sukelia. Galiausiai, po ilgų paieškų vilnietė išgirdo, kad jos širdis pavargo ir jai reikia papildomos pagalbos. Dabar moters krūtinėje jau du metus yra širdies stimuliatorius, kurį Laura vadina tikra Dievo dovana. Sveikatos problemos Laurą lydėjo visą gyvenimą – moteris dažnai alpdavo, bet gydytojai dėl to kaltindavo nuovargį.

Naujausio tyrimo metu išsiaiškinta, kaip SARS-CoV-2 virusas puola ir pažeidžia širdį. Tai atsakė į seniai užduotą klausimą apie paslaptingas širdies ligas po COVID-19 infekcijos. Rezultatai gali turėti didelės įtakos veiksmingam sunkių infekcijų gydymui ir naujų gydymo būdų, kurie apsaugo nuo ilgalaikės žalos, sukūrimui. Pandemijos metu žmonės, sergantys sunkia koronaviruso forma, dažnai patiria širdies sutrikimus.

17 amžiuje kavos gėrimas buvo baudžiamas mirtimi, nes buvo tikimą, kad dėl jos sutrinką protas. Laimei, dabar galime gerti tiek kavos, kiek norime. Netgi buvo įrodyta, kad kava yra naudinga mūsų sveikatai. Tačiau vis dar vyksta diskusijos dėl to, koks kavos kiekis yra naudingas, o koks jau žalingas. Grupė vokiečių mokslininkų nustatė, kad kofeinas verčia mūsų kraujagysles elgtis kitaip – pagerina šių ląstelių veikimą ir priverčia jas veikti kaip jaunesnės.

Kas trečio insulto Lietuvoje priežastis yra prieširdžių virpėjimas. Deja, bet lietuviai vis dar ignoruoja „širdies permušimus“ ir tikisi, kad tai praeis savaime. Toks požiūris gali kainuoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę. Laida „Sveikata.lt“ supažindina jus su prieširdžių virpėjimu ir galimais pavojais.  Atsiradus prieširdžių virpėjimui, išsiderina ritmingas sveikos širdies darbas. Tuo metu kairiajame prieširdyje gali prasidėti labai pavojingi procesai.

Aukštas kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, bei jį dažnai lydintis padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienos dažniausių Lietuvoje diagnozuojamų ligų. Šių ligų gydymą specialistai vadina procesu, reikalaujančiu tiek mediko dėmesio, tiek paciento įsitraukimo, o pastarąjį kartais sudėtinga užtikrinti dėl to, kad žmones išvargina kasdienis didelio medikamentų kiekio vartojimas.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Sveikatos sutrikimai „jaunėja“: kas dešimtas jaunas žmogus prisipažįsta turįs aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolį. Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų? Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18–75 metai.

Širdies kraujagyslių ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių ir net 33 proc. mirčių šalyje yra nulemtos jų komplikacijų. Suklusti verčia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, kad padidintas arterinis kraujospūdis nustatomas vis jaunesnio amžiaus gyventojams – paaugliams ar net vaikams.  Vis tik specialistai nuteikia optimistiškai, teigdami, kad apie 80 proc. širdies kraujagyslių ligų galima išvengti iš anksto pasirūpinus sveikata ir taikant pirmines prevencijos priemones.

Lietuvoje kas trečiam pacientui medikai diagnozuoja arterinę hipertenziją (padidėjusį kraujo spaudimą), kurios palydovas paprastai yra padidėjęs kraujo riebalų, labiau žinomų kaip cholesterolis, kiekis – abu šie sutrikimai nustatomi maždaug 50 proc. vidutinio amžiaus gyventojų. Diagnozę išgirdusiųjų pasiryžimas gydytis dažnai būna trumpalaikis – sužinoję, kad kasdien teks gerti nemažai tablečių, daugelis po kurio laiko nebevartoja visų paskirtų vaistų.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų žmonės prisibijo. Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje – viena iš dažniausių mirties priežasčių, tačiau ne visi žino, kaip atpažinti apie jas siunčiamus organizmo signalus. Miokardo infarktas, insultas ir kiti širdies bei kraujotakos sistemos negalavimai – jų simptomus pastebėti laiku itin svarbu.

Daugybei žmonių, kurių cholesterolio kiekis laikomas optimaliu, gali grėsti širdies ligos. Todėl siekiant efektyvesnės jų kontrolės patariama įvertinti ne tik „blogųjų“ kraujo riebalų, bet ir kraujagyslių uždegimo rodiklius. Kraujagyslių uždegimas prasideda, kai jas pažeidžia toksinais užterštas, per tirštas kraujas, infekcinių ligų sukėlėjai. Pavyzdžiui, uždegimą gali sukelti COVID-19, gripas, dantų ligos ir kt. Kraujagyslių pažeidimus aktyvina ir lėtinis stresas.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o šie sveikatos negalavimai mūsų šalyje lemia daugiau kaip pusę visų mirčių. Trečia pagal dažnumą kraujotakos sistemos patologija yra širdies nepakankamumas, dėl kurios kasmet į ligoninę patenka apie 35 tūkst. šalies gyventojų. Ketvirtadalis jų per vienerių metų laikotarpį miršta, o du trečdaliai pakartotinai hospitalizuojami.

Lietuviai skiria per mažai dėmesio savo sveikatai, įsitikinęs Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų profesorius, gydytojas neurologas Dalius Jatužis. Gydytojas nuogąstauja, kad daug žmonių dar nežino insulto simptomų ir rizikos veiksnių, o net ir žinodami – neskuba kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali tapti neįgalus, o kai kuriais atvejais net mirti.  Insultas yra ūminė liga, pažeidžianti galvos smegenis.

Savo sveikatą atidžiai sekanti ir ja besirūpinanti populiari Lietuvos atlikėjų pora Liveta ir Petras Kazlauskai sako, kad vienokių ar kitokių problemų su širdimi yra turėję abu. „Dažnai kažkaip šokinėja kraujospūdis paskutiniu metu. Kartais ir atsikeliu su aukštu spaudimu nuo galvos skausmo ir iškart einu matuoti kraujospūdį, ir randu aukštą kraujo spaudimą. Kraujospūdis pastaruoju metu kažkaip šokinėja“, – teigė L. Kazlauskienė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimojo pacientus nuo arterinės hipertenzijos gydyti pigiausiais, o ne efektyviausiais originaliais vaistais. Prieš tokią naująją ministro rekomendaciją sukilo pacientų ir medikų organizacijos. Pasipiktinę pacientai atšauna, kad ministras nori sutaupyti jų sveikatos sąskaita ir anksčiau laiko nuvaryti žmones į kapus.

Greičiausiai dažnas yra girdėjęs apie staiga lyg iš giedro dangaus mirties užkluptą, atrodytų, iki tol buvusį sveiką jauną žmogų. Gydytojai įspėja, kad to priežastis gali būti retos kardiologinės ligos, kurias diagnozavus laiku žmogaus gyvenimą būtų galima sustyguoti taip, kad tokios netikėtos nelaimės neįvyktų. Kardiovaskulinės ligos jau daug metų išlieka viena iš pagrindinių lietuvių mirties priežasčių.

Panašu, kad pildosi blogos prognozės – Lietuvos širdies asociacija tikina, kad padaugėjo mirčių nuo insulto ir miokardo infarkto. Gydytojai kardiologai mirčių šuolį sieja su karantino laikotarpiu, kai žmonės užsiėmė savigyda namuose, nepateko pas gydytojus, nesulaukė planinių konsultacijų ir tik vėliau su rimtomis komplikacijomis kreipėsi į medikus.

Retos širdies ir kraujagyslių ligos – tai grėsmingos gyvybei, progresuojančios ligos, apie kurias žmonės gali net neįtarti. Toks retų širdies ligų apibūdinimas sukelia daug nerimo dėl to, kad šios ligos dažniausiai diagnozuojamos jauniems žmonėms, nežinantiems, kad serga širdies liga, į medikų akiratį patekusiems po patirtų sunkių, kartais netgi kritinių būklių.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro konsultantai kardiologai jau yra pasiruošę teikti kardiologines konsultacijas net ir padidintu krūviu. Tačiau net keletą savaičių jiems tenka dirbti be pacientų, kurie delsia, atidėlioja vizitą ar tiesiog bijo atvykti konsultacijai.

Vilnietei Dominikai Peldžiūtei dar tik 25-eri, tačiau merginos sveikatos istorijoje gausybė įrašų, parodančių, kad jos širdžiai plakti reikia papildomos pagalbos. Rosso-Kono operacija, aortos koarktacija, mitralinio vožtuvo ir skilvelių nesandarumas, kardiostimuliatariaus implantavimas – visą tai teko atlaikyti vos ketverių Dominikai, kuri dabar jau 21 metus gyvena su kiekvieną sekundę širdies veiklą palaikančiu prietaisu. „Dabar man dvidešimt penkeri metai.

Vasarą, kai oro temperatūra pakyla virš 25 laipsnių Celsijaus, Lietuvoje net ir sveiki žmonės pradeda negaluoti -   jaučia oro trūkumą,  spaudimą krūtinėje ir kitus širdies nepankamumo simptomus, juos pradeda kamuoti dusulys.  Turinčių problemų su širdimi tyko dar daugiau pavojų.    „Alinančių karščių metu žmogaus širdis dirba padidinta apkrova, padažnėja pulsas.

Nors tautiečių mirštamumo per karantiną statistika vis dar užstrigusi, tačiau šalies kardiologai stebi nerimą keliančias tendencijas. Problemų su širdimi iki pandemijos turėję asmenys į ligonines kreipėsi gerokai rečiau, o mirusių nuo infarkto ar insulto gali būti daugiau nei pernai. Medikai sako, kad atnaujinus ligoninių ir poliklinikų paslaugas, sulaukia pacientų, kurių būklė per karantiną pablogėjo, o kreiptasi gerokai per vėlai.

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį. „Ilgalaikis priverstinis karantinas, ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

Sergantieji kardiovaskulinėmis ligomis karantino metu jaučia itin didelį nerimą – jie ne tik yra priskiriami prie didesnės rizikos grupės patirti komplikacijų užsikrėtus COVID-19 infekcija, bet ir baiminasi dėl tokiam ilgam laikui nutrūkusių planinių sveikatos paslaugų. Gydytojai savo ruožtu primena, kad šiuo metu visiems, pajutusiems neįprastus širdinius simptomus, reikėtų nedelsti kreiptis pagalbos.

Internete sklindanti pacientus klaidinanti informacija, neva kraujospūdį mažinantys vaistai daro neigiamą poveikį užsikrėtusiems koronavirusu, kelia nerimą medikų bendruomenei. Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija pateikė rekomendacijas gyventojams, kuriose paneigė skleidžiamos informacijos prielaidas ir nurodė pacientams vartoti prižiūrinčio gydytojo išrašytus vaistus.

Daugiau nei pusantro mėnesio visiškai sustojęs planinių paslaugų teikimas jau dabar kaip reikiant kelia nerimo gydytojams – įspėjama, kad karantino pasekmės sveikatai gali būti pavojingesnės nei pats COVID-19. Ypač nuogąstaujama dėl kardiovaskulinių ligų, nuo kurių ir taip miršta daugiausiai tautiečių, paūmėjimo.  Kardiologų teigimu, dabartiniai ženklai nerodo nieko gero. Anot VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof.

Nors šiuo laikotarpiu žiniasklaidoje daugiausia dėmesio skiriama pasaulinei COVID-19 pandemijai, nevalia pamiršti, jog nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta ir mirs daug daugiau nei nuo virusinės infekcijos. Jau daugelį metų situacija Lietuvoje yra liūdna, kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, insulto ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos ligų.

Koronavirusas Lietuvoje jau pareikalavo 4 žmonių gyvybių, o sergančiųjų skaičius auga valandomis. VUL Santaros klinikų ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja doc. Jūratė Barysienė įvardijo, ką koronaviruso metu turi žinoti sergantieji širdies ligomis. Tikriausiai jau teko girdėti, kad sergantieji lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonės – labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė. Užsikrėtus koronavirusu, jiems kyla didelė sunkių komplikacijų grėsmė, kurios padidina mirties tikimybę.

Medikai primena, kad sergantieji lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonės yra labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė ir turi didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu.

Širdies ir kraujagyslių ligos, daugiausia aterosklerozė, yra pirmoji mirties priežastis visame pasaulyje. Arterijų susiaurėjimas dėl riebalinių nuosėdų ant vidinių sienų, stabdo kraujo apytaką kūne ir gali sukelti mirtiną širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Dažniausiai aterosklerozė atsiranda dėl aukšto blogojo cholesterolio kiekio kraujyje, todėl sočiųjų riebalų kiekio maiste stebėjimas turi tapti prioritetu.

Praėjusiais metais Lietuvos pramogų pasaulį sukrėtė daugybė skyrybų – skirtingais keliais suko idealiomis laikytos poros. Dabar, po to praėjus kuriam laikui, žinomi žmonės atsiveria ir pasakoja, kaip visa tai paveikė juos iš tiesų. Kovo 9-ąją Vilniaus miesto apylinkės teisme, bendru sutarimu, buvo nutraukta prodiuserio Rolando Skaisgirio ir Vaidos Skaisgirės santuoka.

Ar dažnai patiriate svaigulį? Galvos svaigimą gali lydėti ir pusiausvyros praradimas, keisti garsai bei jausmai ausyse. Šį jausmą gali sukelti daugybė dalykų, susijusių su vidinėmis ausimis, virusinėmis infekcijomis, vašku ausyse, prasta kraujotaka, dehidratacija, šalutiniu vaistų poveikiu ir žemu kraujo spaudimu. Galvos svaigimas dažniausiai praeina savaime, tačiau yra atvejų, kai tai sukelia rimtų pasekmių.

Lietuvoje manoma, kad pagrindinė moterų mirčių priežastis yra vėžys. Statistika rodo, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų moterų miršta beveik keturis kartus dažniau nei nuo vėžio. Nors moterys šiomis ligomis ima sirgti dešimčia metų vėliau – sulaukusios 50-ties, tačiau iki 65-erių jų mirtingumas nuo šių ligų viršija vyrų. Prof.

Širdies ligos pastaruoju metu tampa vis dažnesnės, todėl nenuostabu, kad vis daugiau dėmesio skiriama širdies sveikatai. Savo pulso matavimas gali išgelbėti gyvybę. Paprastas testas gali parodyti ar jūsų širdis yra sveika. Tereiks kelių paprastų matavimų ir šiek tiek matematikos. Tam nereikia daugiau nei penkių minučių ir specialių žinių, užteks tik šiek tiek atidumo ir galbūt išmaniojo telefono ar kompiuterio pagalbos.

Manėte, kad žvaigždės nulėmė tik jūsų gimimo mėnesį? Pagalvokite dar kartą. Mokslininkai atskleidė, kad metų laikas, kuriuo gimėte, gali turėti daug didesnį poveikį jūsų gyvenimui, nei daugelis iš mūsų mano ir gali turėti įtakos tam, kaip mirsime, rašo thesun.co.uk. Mokslininkai teigia, kad jūsų gimimo mėnuo gali būti susijęs su rizika mirti nuo širdies ligų. Tai blogos žinios žmonėms, gimusiems pavasarį ir vasarą.