simonas gurevičius

Lietuvoje sužibo dar viena Kalėdų eglutė, tiesa, ji neketina įsitraukti į jokius eglių grožio karus. „Maisto banko“ savanoriai Vilniaus Rotušės aikštėje įžiebė mažutę, vos 42-iejų centimetrų, eglutę iš stalo įrankių, kuri ragina žmones „mažinti“ ir Kalėdas – per šventes nešvaistyti maisto, neprisipirkti jo tiek, kad tektų išmesti. Tautiečiai per metus vis dar išmeta po 60 kilogramų maisto, o per šventes produktų atliekų padaugėja trečdaliu.

Šūkį „Lietuvoje gyventi gera“ gaubia negailestinga statistika. Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos smarkiai „nuskausmina“ kas penktą ant skurdo ribos arba visiškame skurde atsidūrusį tautietį. Kas devintam Lietuvoje trūksta maisto – paramą maistu teikiančios organizacijos skaičiuoja sparčiai išaugusį pagalbos poreikį. „Dažnu atveju žmogaus portretas, kuriam reikalinga pagalba, nėra stereotipinis“, – naujienų portalui tv3.lt teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Maisto kainoms augant it ant mielių norinčiųjų dalytis produktais su skurstančiais šiemet – mažiau. Tad kai kurie, pavyzdžiui, prie maldos namų esantys socialiniai centrai skundžiasi per „Maisto banko“ akcijas surinkę negendančių maisto produktų ar higienos priemonių perpus mažiau nei pernai. O ir paaukoti žmonės gali kur kas pigesnius produktus nei aukodavę ankstesniais metais. Tad apie kavą ar gardesnę arbatą skurstantieji, pavyzdžiui, senjorai, gali tik pasvajoti.

Per metus dešimt tūkstančių daugiau tautiečių, prašančių maisto. Tokią liūdną statistiką skelbia paramos organizacijos. Dėl išaugusių energijos kainų, pabrangusių maisto produktų, senjorai prašo į namus atnešti net duonos kepaliuką. Daugėja ir vaikų dienos centruose, kuriuose mažieji gali ir nemokamai pavalgyti, gauti šiltus, dar garuojančius pietus, ir užsiimti popamokine veikla, kuriai skirti lėšų vargstančios šeimos tiesiog neišgali.

Lietuvoje vis labiau populiarėjanti Helovino šventė patinka ne visiems: ji ne juokais pykdo ne tik dvasininkus, bet ir senosios kultūros atstovus. Kurie sako, kad tai keltų šventė visiškai prieštaraujanti lietuviškai kultūrai ir tradicijoms, neva per Heloviną vejame savo mirusių artimųjų vėles, o jau per Vėlines skubame degti žvakes ant tų pačių mirusiųjų kapų.

Šalyje skursta kas penktas lietuvis, o pilnavertiško maisto negauna kas 9. Pagelbėti tiems, kuriems reikia labiausiai, lietuvius kviečia „Maisto bankas“. Organizacijos savanoriai su vežimėliais jau laukia lietuvių šimtuose parduotuvių ir kviečia dalintis ilgo galiojimo produktais – kruopomis, konservais, miltais, aliejumi. 23-ejų Miroslavas „Maisto banke“ savanoriauja 8 metus. Kadaise jis pats su šeima „Maisto banke“ gaudavo būtiniausių produktų.

Rekordiškai pakilusios energetikos, maisto ir būtinų prekių kainos į skurdo spąstus įstumia vis daugiau žmonių. Apie 200 skurstančių lietuvių jau rikiuojasi eilėse gauti maisto prekių krepšelius su konservais, kruopomis, kitais lėtai gendančiais produktais. Pasak nepasiturinčiuosius gelbstinčių organizacijų, neišgalinčių nusipirkti net būtiniausio maisto ir susimokėti už brangstančius energetinius išteklius, ateina vis daugiau. O ties absoliutaus skurdo riba gyvena beveik 4 procentai lietuvių.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse mokiniai ir jų tėvai jau supuolė į turgelius ieškoti gražiausių žiedų mokytojams. O gėlių kainos tėvus verčia iš koto. Štai populiariausios rugsėjo pirmosios gėlės – kardeliai palyginus su pernai pabrango maždaug trečdaliu. Tad kai kurie tėvai taupydami perka po vieną kardelį, kuris Vilniuje kainuoja apie 2 eurus. Tiesa, kai kuriose mokyklose mokytojai gėlių išvis negaus.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.