šildymo kainos

Pirmą kartą visoje Lietuvoje tą pačią dieną prasidėjus šildymo sezonui, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad mažesnių šildymo sąskaitų gali sulaukti renovuotų daugiabučių savivaldybių gyventojai bei tie, kurių namuose mažesnę įtaką šilumos gamybai turi biokuras.  „Šildymo sąskaitos dydį labiausiai lemia du komponentai – kaina ir suvartojimas.

Pastaruoju metu kalbama, kad Lietuvos ir Europos gyventojų laukia sudėtinga žiema: prognozuojami kainų šuoliai energetikos ir kitose rinkose. Šilumos tiekėjai sako, kad centralizuotas šildymas gali brangti bent 15 proc., net jei artėjanti žiema bus šiltesnė nei praėjusi. Taip pat pradėta kalbėti apie galimą maisto kainų augimą. Nors vieni sako, kad ekonominės prognozės dar gali keistis, kiti pažymi, kad šalta žiema atneš nemalonumų.

Baimindamiesi brangaus šildymo sezono, klaipėdiečiai stovi milžiniškose eilėse ir plūsta prašyti kompensacijų. O šildymas, anot šilumininkų ir ekonomistų, artėjantį sezoną gali būti ketvirtadaliu brangesnis nei praėjęs. Europos šalims sunkiai sekasi kaupti dujų atsargas žiemai, dujos brangsta, mat Hormūzo sąsiaurio blokada tebesitęsia. Dujų atsargas mažina ir nuo karščio kenčiantys Pietų Europos gyventojai, kurie masiškai oro koncicionieriams naudoja elektrą, gaminamą iš dujų.

Artėjantis šildymo sezonas gyventojams gali atnešti nemalonių staigmenų. Biokuro kainoms šoktelėjus, ekspertai įspėja apie brangstantį šildymą ir kritikuoja pernelyg didelę Lietuvos priklausomybę nuo malkų bei skiedrų. Apie tai, naujienų portalotv3.lt  laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo  „Orion securities“ investavimo vadovas ekonomistas Marius Dubnikovas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Šilumininkai toliau kelia šilumos kainas ir perspėja, kad po rekordinių sausio sąskaitų gyventojai panašių sumų sulauks dar ir už vasarį. O buvęs sostinės meras Artūras Zuokas vilniečiams mažesnių sąskaitų ragina nesitikėti. Jis kaltina ne tik miesto šilumos įmonę neatsakingai perkant šildymui naudojamas dujas, bet ir Ignitį, kuris beveik pusę kogeneracinės jėgainės akcijų pardavė šveicarams, kurie esą iš vilniečių kišenių norės pelningo uždarbio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pirmosios sausio mėnesio sąskaitos už šildymą stebina gyventojus. Kai kuriems už šildymą dviejų kambarių bute teko pakloti 300 eurų. Šildymo kainos paveikia ne tik gyventojus, bet ir bažnyčias. Klebonai sako, kad sąskaitų laukia su nerimu. Praūžus šalčiams, žmonės su nerimu laukia sąskaitų už šildymą. Kai kuriems gyventojams teko pakloti itin dideles sumas, o bažnyčioms šaltajam laikotarpiui ruošiasi nuo vasaros.

Smarkiai išaugus gyventojų šildymo sąskaitoms už sausio mėnesį, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad jos labiausiai didėjo mažiausiose šalies savivaldybėse. „Didžiausios šilumos kainos ir atitinkamai šildymo sąskaitos bus tose mažosiose savivaldybėse, kur šilumos kaina yra apie du kartus didesnė negu didžiuosiuose arba vidutinio dydžio miestuose – Biržai, Kelmė, Lazdijai, Kazlų Rūda“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad šį mėnesį dėl didesnio šalčio ir panaikintos PVM lengvatos šildymo sąskaitos gali išaugti iki 95 procentų. Primenama, jog gyventojai gali pasinaudoti kompensaciniais mechanizmais. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.

„Litgrid“ skelbia, kad besitęsiantys šalti orai toliau augino elektros paklausą bei lėmė didesnes elektros kainas. Dėl šalčių brangiau mokėsime ir už šildymą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad tęsiantis šalčiams įtakos šildymo kainų padidėjimui turės vienkartiniai aspektai, kurie nėra labai pavojingi.

Gyventojai jau gauna pirmas sąskaitas už sausio mėnesį, kai Lietuvoje įsivyravo šalti orai. Dėl jų ir dėl panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, sąskaitos yra gerokai išaugusios. Dalis gyventojų sako, kad šią žiemą už butų šildymą tenka mokėti ir po kelis šimtus eurų kas.  Tiesa, gyvenantys individualiuose namuose pripažįsta, kad jiems teks mokėti dar daugiau nei gyvenantiems butuose.

Šalta žiema kelia įtampą tiek gyventojams, tiek šilumininkams. Šie katilus kūrena visu pajėgumu. Miškuose urėdijų darbininkai sudėtingomis sąlygomis per sniegą ir ledą ruošia biokurą. O jo ir dujų atsargos ne tik senka, bet ir toliau kyla kainos, mat paklausa nemažėja. Tad gyventojams šilumininkai ruošia vis didesnes sąskaitas ir ruošiasi skolininkų lavinai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo sausio kils šildymo ir elektros kainos. Ar tai reiškia, kad dar daugiau gyventojų atsidurs ant skurdo ribos? Kas labiausiai pajus kainų augimą, kaip skirtingi tarifai veikia pažeidžiamiausius gyventojus ir ar dar galima sumažinti sąskaitas keičiant vartojimo įpročius? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ socialinės politikos analitikė Agata Subotovič ir Lietuvos energetikos agentūros direkto...

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, jog per mėnesį dėl šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų beprasidedančiam šildymo sezonui kreipėsi 52 tūkst. gyventojų. Anksčiau ministerijos skelbtu vertinimu, Seimui nusprendus panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas šildymui, išlaidos kompensacijoms šiemet gali išaugti beveik dvigubai ir sudaryti apie 100 mln. eurų. „SADM turimais duomenimis, 2025 m. rugsėjo mėn. pateikta 52 tūkst.

Tiksint paskutinei rugsėjo dienai, Lietuvos savivaldybės ir gyventojai pradeda ruoštis naujam šildymo sezonui. Tam tikrų kainų ūgtelėjimų šį sezoną sulauksime ir dėl grąžinamo standartinio PVM tarifo. Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad šį sezoną sulauksime tam tikro kainų stabilumo, o energetikos nešėjų kainos yra palankios gyventojams.

Lietuvoje šildymo sezonas tradiciškai pradedamas, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C. Vis dėlto oficialų sezono startą skelbia savivaldybės. Tačiau daugiabučių namų gyventojai turi teisę šildymą įsijungti anksčiau – svarbiausia, kad tam pritartų dauguma namo gyventojų. Vis dėlto jei daugiabutis neturi nustatyta tvarka pasirašyto parengties šildymo sezonui akto, šildymą pradėti draudžiama.

Šilumininkai perspėja, kad už vasarį gautą šilumą teks šį sezoną labiausiai patuštinti pinigines. Vidutiniškai sąskaitos bus trečdaliu didesnės nei sausį, nors mėnuo buvo 3 dienomis trumpesnis. Lyginant su pernai vasariu, sąskaitos bus net 50 procentų didesnės. Dėl tokio brangimo šilumininkai didžiausią kaltę verčia šaltiems orams. Be to, ir pats kuras esą buvo pabrangęs.  Kauniečiai su nerimu laukia sąskaitų už centrinį šildymą.

Žiema šiemet šiltesnė nei pernai, tačiau sąskaitos už šildymą pučiasi. Šilumos tiekėjai teisinasi, kad šildymas brangsta dėl panaikintos PVM lengvatos ir šilumos gamintojų keliamų kainų. Pasak jų, sąskaitų dydį jau nelabai lemia šaltis, žiema šilta ar šalta – sąskaitos bus panašios.

Gyventojus jau pasiekia sąskaitos už lapkritį gautą šilumą. Štai kai kurie vilniečiai šokiruoti – sąskaitos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja gyventojus jau ruoštis panašioms sąskaitoms ir už gruodį.

Vilniečiai gavo sąskaitas už lapkričio mėnesio šildymą ir liko pakraupę – piktinasi, kad didelių šalčių nebuvo, o pakloti teko milžiniškas sumas. Vis dėlto šilumininkai dar spalio mėnesį pranešė, kad daugelyje vietų šiluma bus brangesnė ir tai lems ne šaltesni orai, o paprastas šilumos kainų brangimas. Tuo tarpu energetikos ministras nesutinka su teiginiu, kad kainos aukštesnės, jo manymu, kainos yra žemesnės.

Prasidėjus šaltajam sezonui gyventojai savo namuose šildosi įvairiausiais būdais. O tai ir lemia, ar neteks šalti ir už šildymą pakloti daugiau dėl kaimynų kaltės. Visa tai priklauso nuo to, kokia šildymo sistema yra name ir ar ji iš viso yra. Kadangi atsiranda gudručių, kurie savo radiatorius užsuka, norėdami sutaupyti, bet tokia strategija veikia ne visada.

Dažname mieste šiluma, palyginti su rugsėju, kainavo brangiau. Ir brangimas tęsiasi toliau. Šilumininkai praneša, kad dažname mieste lapkritį šiluma kainuos dar daugiau. Ir ne todėl, kad šąlant orams jos reikės daugiau, jie tiesiog brangina pačią šilumą. Energetikos ministras šio brangimo matyti nenori ir ragina lyginti kainas su pernykštėmis. Na, o energetikai ragina šį sezoną pasiruošti kainų svyravimams ir prognozuoja, kad šiluma brangs iki piko sausį.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) suskaičiavo, kokio dydžio sąskaitos netrukus pasieks vilniečius už sausio mėnesio šildymo paslaugas. Pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl 4,5 laipsnių šaltesnio mėnesio sąskaitos ūgtels apie 16–18 proc. palyginti su 2023 m. sausiu ir gruodžiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų.

Besibaigiantis sausis grasina dar smarkiau patuštinti gyventojų pinigines. Dėl buvusių šalčių šildymo sąskaitos bus kone ketvirtadaliu didesnės nei gruodį. Nepriklausomiems elektros tiekėjams už elektrą mokantys gyventojai taip pat turės išleisti daugiau pinigų – elektra pabrango ne tik dėl šalčių, bet ir dėl išaugusios reguliuojamos valstybės kainos dalies.

Įpusėjus šildymo sezonui ir spustelėjus didesniam šalčiui šilumos tiekėjai sulaukia susirūpinusių gyventojų pastebėjimų dėl netenkinančios temperatūros butuose. Kol vieni klientai prašo šildymą sumažinti, kiti išsako pastabas dėl pernelyg kaistančių radiatorių. Apie šių problemų priežastis ir sprendimo būdus pasakoja AB Vilniaus šilumos tinklų Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.

Po kelis šimtus eurų už šildymą kas mėnesį mokantys provincijos gyventojai baiminasi dar didesnių sąskaitų, valdantiesiems šiemet įvedus drakonišką akcizą naftos dujoms. Pasipiktinimo bangai dėl akcizo neatlyžtant ir ūkininkams grasinant Vilnių šturmuoti su traktoriais, Vyriausybės narių pozicija jau švelnėja.

Lietuvą užklupus gerokai didesniems žiemos šalčiams, nei buvo pastaruosius kelerius metus, daliai gyventojų namuose tenka kaip reikiant pašalti, mat įprasto centrinio šildymo  dažnai nepakanka. Vienas iš sprendimų tokiu atveju būtų papildomi šildymo prietaisai. Tačiau žmonės baiminasi smarkiai padidėsiančių sąskaitų už elektrą.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Nuo šios savaitės šiltais radiatoriais galės džiaugtis ir kauniečiai, ir vilniečiai. Tiesa, šildymo kainos gerokai skiriasi. Kauniečiai spalį iš didmiesčių mokės mažiausiai – tarp 5 ir 6 centų už kilovatvalandę, o štai vilniečiai mokės trečdaliu daugiau nei Kaunas, nes sostinės valdžia niekaip nepasiekia, kad kogeneracinė jėgainė dirbtų pilnu pajėgumu.   Miestai taip pat skelbia, kad žmonės neskuba teikti prašymų dėl kompensacijų šildymui, kreipiasi rečiau.

Artėjantis šildymo sezonas Lietuvoje, pasak ekspertų, bus pigesnis nei pernai. Nors dar aiškios tik spalio mėnesio šildymo kainos, tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ atstovai prognozuoja, kad šiemet centrinis šildymas vidutiniškai bus penktadaliu pigesnis nei pernai. Tiesa, nors kainos kandžiosis mažiau nei pernai, dalies žmonių tai neguodžia: mat šiuo metu Lietuvos didmiesčių gyventojų skolos už šildymą siekia milijonus eurų.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikai įvertino, kokių šildymo kainų šį sezoną gali tikėtis gyventojai.  LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis teigė, kad Valstybinė miškų urėdija nuo šių metų pradėjo pilna apimtimi vykdyti biokuro žaliavos tiekimo įsipareigojimus, taip pat šilumos gamyboje 3 artus išaugo miško kirtimo atliekų, importas pilnai pakeistas vietine žaliava, biokurio tiekimo rinkoje išaugo konkurencija – ženkliai padidėjo smulkių tiekėjų skaiči...

Dėl užpildytų dujų saugyklų Europoje ir atpigusio biokuro būsimas šildymo sezonas turėtų būti pigesnis, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 94 proc., Latvijos Inčukalnio saugykla – daugiau nei 90 proc., dėl to dujų kainos neturėtų smarkiai svyruoti.

Rusijos pasitelkti gąsdinimai ir bandymas sumenkinti Europos valstybių energetinį pajėgumą dar praėjusią žiemą tapo eiliniu Kremliaus propagandiniu naratyvu, kuriam taip ir nebuvo lemta išsipildyti. Ekonomistai sako, kad patiriamas energetinis teroras prieš visą Europą, valstybes privertė suskubti atlikti anksčiau nepadarytus namų darbus. Tuo metu šilumos tinklų atstovai užsimena, kokių kainų už šildymą šį sezoną galime tikėtis.

Nors šildymo sezonas seniai prasidėjęs, gyventojai vis dar gali kreiptis dėl kompensacijų. Kreipiantis dabar, šildymas turėtų būti kompensuojamas ir už praėjusių metų spalio, lapkričio, gruodžio, ir už šių metų sausio ir kitus šildymo sezono mėnesius, nes parama skiriama visam šildymo laikotarpiui.

Jei mieste gyvenantys panevėžiečiai buvo nustebę, gavę šildymo sąskaitas, kuriose sumos vien už šią paslaugą siekė apie 100 eurų, tai rajono gyventojams, pamačius skaičius, teko net prisėsti. Čia sąskaitos pasiekė neregėtas aukštumas – vieniems teko susimokėti 345 eurus, kitiems net 454 eurus. Pasipiktinę rajono gyventojai kreipėsi ir į skirtingas įstaigas pagalbos, tačiau kol kas rezultato nėra. Vienintelė išeitis – kompensacija arba namo renovacija. Tačiau tai – ne visiems pasiekiama.

Dujų ir elektros kainos 2022-uosius užbaigė kosminėse aukštumose, tačiau tikrąsias jų pasekmes pajusime nuo sausio, kai šildymas ir elektra brangsta trečdaliu. Jau dabar dalis žmonių skundžiasi, kad jiems išgyventi nepadeda net valstybės kompensacijos, tačiau energetikos ekspertai sako, kad kainos gali augti dar labiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors prasidėjus Naujiems metams visuomet tikimės gerų žinių, panašu, kad energetikos fronte jų nebus labai daug.

Šiemet Lietuvos gyventojai pastebi ne tik sparčiai brangstančias prekes ir paslaugas, bet ir augančias sąskaitas už komunalines paslaugas. Vis tik sąskaitas už šildymą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir oras, tad kuo šiltesnė ši žiema bus, tuo geriau bus gyventojams ir verslui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės.

Šią savaitę Vilnius ir Kaunas pradėjo šildymo sezoną. Rekordinių šildymo sąskaitų laukiantys gyventojai jau nerimauja ir planuoja veržtis diržus, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas ragina „nedaryti tragedijos“, nes išgyventi padės kylančios algos ir kompensacijos.

Valstybinės miškų urėdijos įsiliejimas į biokuro rinką kaip gamintojai galėtų padėti sumažinti biokuro kainas, tad automatiškai ir šildymo kainas, sako „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalbinti pašnekovai. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pastebi, kad biokuro rinkoje veikia ir privatūs tiekėjai, ir Valstybinė miškų urėdija, valdanti šalies miškus. Iš esmės, ji šiuo metu yra žaliavos biokurui gaminti tiekėja, o ne gamintoja.

Gyventojai jau dabar gavo pirmąsias sąskaitas už gyvatukus. Jas išvydę dalis gyventojų liko šokiruoti. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus aiškinimu, kaina priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių. Vienas jų – skirtingų pastatų skirtingos problematikos. „Yra tokie dalykai, kaip šilumos paskirstymo metodai, kurie skirtinguose pastatuose yra skirtingi.

Didėjančios sąskaitos už elektros energiją ir dujas koreguoja gyventojų įpročius. Prekybininkai pastebi, kad auga susidomėjimas aukštesnės energetinės klasės elektronika, perkamos taupyti padedančios prekės. Stebi elektros suvartojimą Prekybos tinklų atstovų teigimu, drastiškai augančios išlaidos už elektros energiją skatina gyventojus imtis veiksmų.

Vyriausybė pritarė šildymo kompensacijoms iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Jei pritars Seimas, dėl šildymo kompensacijų gyventojai galės kreiptis jau rugsėjo pabaigoje. Tačiau sparčiai brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra ir net maisto produktai. Tačiau buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius skatina nepanikuoti ir netiki, kad kainos gali kilti dar daugiau, nei pakilo dabar.

Dėl artėjančios energijos šaltinių krizės Europoje Šveicarijos valdžia nusprendė įvesti bausmes gyventojams, kurie nesutinka mažinti vartojimo, skelbiama „Anadolu“. Šį sprendimą iki rugsėjo pabaigos dar turės patvirtinti arba atmesti kantonų valdžia.

Aukštų elektros ir šildymo kainų posiutpolkė, regis, nė neketina sustoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo Vyriausybei sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir imtis radikalios priemonės – užšaldyti energetikos kainas. Tiesa, anot eksperto, tai gali paveikti valstybės finansus.

Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.

Nors padidėjęs daugiabučio energinis efektyvumas visuomet buvo viena ir pagrindinių priežasčių renovacijai, augančios šildymo kainos gyventojus skatina vis dažniau susimąstyti apie savo būsto modernizaciją. Be įprastų energetinio efektyvumo didinimo priemonių butų savininkai teigia besidomintys ir galimybėmis įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visame pasaulyje žaibišku greičiu ėmė augti kainos, o kai kam jau trūksta ir maisto produktų. Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip karas Ukrainoje smogia ekonomikai ir ar įstengsime įpirkti būtiniausius produktus bei susimokėti už šildymą? Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.

Sigita norėdama gyventi arčiau šeimos ir tėvų iš Didžiosios Britanijos sostinės grįžo į Joniškio rajoną, Jurdaičių kaimą, tačiau moterį nustebino lietuviškos kainos už šildymą, todėl ji kreipėsi į TV3 laidą „Prieš srovę“. Moteris pasakojo, kad už 60 kvadratų butą jai teko susimokėti 300 eurų.  „Londone mes gyvenome name ir mėnesiui mums šildymas kainuodavo 120 svarų. Tai buvo gan didelis namas, šildomas dujomis ir turėjo 23 laipsnių temperatūrą“, – teigė Sigita.