senovės romos

Ar žinote, kuri Europos sostinė atšventė įspūdingą 2770-ies metų sukaktį? Ogi Roma. Šios šventės proga ji dienai virto Senovės Romos dvasia alsuojančiu miestu. Romos gimtadienis švenčiamas ne bet kaip, o atkuriant mieste tikrą Senovės Romos dvasią. Vienai dienai italai atsuka laiką beveik 3000 metų atgal ir virsta galingaisiais romėnais. Šiemet Romos gimtadienis jubiliejinis – jau net 2770-asis. Šventiniame parade dalyvauja daugiau nei 1600 istoriniais kostiumais persirengusių romėnų.

SPA terminas – lotyniškojo posakio „sanitas per aqua“ (liet. sveikata per vandenį) santrumpa. Daugelį amžių žmonės vandeniu malšino troškulį, gydė ligas, prausėsi. Dar ir šiandien daugelyje kultūrų prausimasis neapsiriboja vien kūno švara, tačiau turi gilias religines, terapines, simbolines ir net psichologines prasmes. Pirmieji, susieję vandenį ne tik su kūno švara, bet ir su malonumu, buvo senovės romėnai.

Iš ligos istorijos. Mano pacientė Irina (vardas pakeistas) šiuo metu laukiasi antrojo vaiko. Jos abiejuose speneliuose, bamboje ir lytinėse lūpose yra po auskarą. Auskarai gražūs, auksiniai, su brangiaisiais akmenėliais. Paprastoje poliklinikoje taip gausiai pasipuošusių auskarais nedaug - vos viena kita moteris. Kolegos pasakoja daugiau matantys privačiose klinikose. Šiaip prieš tokio pobūdžio puošmenas aš neturiu nieko prieš.

Auskarų vėrimo istorija. Auskarų vėrimas į įvairias kūno vietas yra populiarus nuo senų laikų. Pirmą kartą istorijoje nosies pirsingas buvo užfiksuotas Artimuosiuose Rytuose prieš maždaug 4000 metų. Liežuvį pradurdavo dar senovės actekai. Auskarus, kaip drąsos ir pasiaukojimo simbolį, speneliuose nešiojo Senovės Romos vyrai. Daugelyje tautų šis paprotys turėdavo ritualinę reikšmę, be to, taip stengtasi ir pasipuošti.

Jau daugybe metų gydytojai bando įrodyti, kokia nepaprastai kenksminga mūsų sveikatai yra druska. Tačiau yra viena problemėlė: lig šiol nėra įtikinamų įrodymų, kad atsisakę druskos mes išvengsime insulto ar širdies ligų ir gyvensime ilgai bei laimingai. Dar daugiau – kai kurie specialistai tvirtina, kad gyvenimas be druskos gali būti daugiau kenksmingas nei naudingas. Šlovės ir nuopuolio istorija Maisto gamyboje druską žmonija naudoja mažų mažiausiai pastaruosius 10 000 metų.