sam

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė apie istorinį susitarimą, kaip sveikatos paslaugas teiks viešosios ir privačios įstaigos. Vis dėlto dalis medikų apgailestavo, kad jų nuomonės dėl to niekas neklausė. Gyvybės mokslų teisės ekspertas savo ruožtu konstatavo, kad apie realius pokyčius bus galima kalbėti tik sumanymus įtvirtinant teisiškai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūlo išplėsti automatinių išorinių defibriliatorių (AID) tinklą viešose įstaigose. Ministerija siūlo, kad AID būtų privalomi sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, sporto bazėse, sporto klubuose, transporto mazguose, kultūros ir viešosiose įstaigose, prekybos centruose bei vietose, kur lankosi dideli žmonių srautai.

Ilgų batalijų lydėtas vadinamasis priemokų uždraudimo klausimas pasiekė finišo tiesiąją. Antradienį parlamentarai priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad gaunant valstybės apmokamas sveikatos paslaugas iš pacientų negalima prašyti nieko primokėti. Tiesa, yra numatytos kelios išimtys. Už įstatymo pataisas balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 3, susilaikė 8. Didžioji dalis opozicijos narių balsavime nedalyvavo.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ir ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pirmadienį susitinka aptarti būdus, kaip tobulinti e.sveikatą. Lapkričio pradžioje sistema atnaujinta, tačiau medikai ir pacientai skundžiasi trikdžiais ja naudojantis. Kaip BNS nurodė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ministrų susitikimas numatytas pirmadienį ryte Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

Pacientų skundai dėl nesuvokiamai ilgų eilių pas gydytojus nesiliauja. Viena vilnietė stebėjosi, kaip po traumos talonėlį pas reabilitologą poliklinikoje gavo tik balandžio mėnesiui. Ligonių kasos gi primena, kad registruotis pas specialistą galima ne vien toje įstaigoje, prie kurios žmogus yra prisirašęs. Teisės aktai numato, kad Lietuvoje pas šeimos gydytoją gyventojai turi patekti per 7 dienas, o gydytoją specialistą – 30 dienų.

Kelias savaites tęsiantis atnaujintos e.sveikatos sistemos trikdžiams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atsiprašo visuomenės ir gydytojų dėl kilusių nesklandumų. Ministerija tikina, kad bus ieškoma ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikių problemos sprendimo būdų.  „Pirmadienį mūsų SAM ministrė susitinka su Ekonomikos ir inovacijų ministru.

Ketvirtadienį apsispręsti dėl draudimo iš pacientų imti papildomas priemokas planavęs Seimas, šį klausimą atidėjo kitai savaitei. Parlamentarai prie jo ketina sugrįžti ateinantį antradienį. Tai nutarė Seimo seniūnų sueiga, atsižvelgusi į tai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl galimų procedūrinių pažeidimų svarstant šį klausimą. Atidėti priemokų klausimą pasiūlė opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Gydytojai galės teikti nuotolines medicinines paslaugas ne tik iš gydymo įstaigos, bet ir dirbant iš nutolusios darbo vietos. Tokią galimybę jiems sudarė Seimas, priėmęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotas įstatymų pataisas. Ketvirtadienį jas vienbalsiai parėmė 97 Seimo nariai. Beje, konsultuoti nuotoliniu medikai galės tik tais atvejais, kai fizinis kontaktas tarp gydytojo ir paciento nereikalingas.

Seimo etikos sargams dar nepasisakius dėl galimo procedūrų pažeidimo, nutarta kol kas atidėti priemokų už valstybės apmokamas sveikatos paslaugas naikinimo priėmimą. „Ar tikrai norite tokį sau svarbų programiškai klausimą priimti pažeidžiant procedūras, siūlau to nedaryti“, – ketvirtadienį per Seimo valdybos posėdį klausė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimui svarstant siūlymą drausti imti iš pacientų papildomas priemokas už valstybės lėšomis finansuojamas medicinines paslaugas, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad parlamentą pasieks kompromisinis įstatymų pataisų variantas, kuriame išliks galimybė tam tikrais atvejais primokėti.  „Po įvykusių diskusijų buvo priimtas kompromisinis variantas, kad galimybė pacientams prisimokėti už medicinines priemones išlieka.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) trečiadienį pasirašė susitarimą dėl skaidresnio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų paskirstymo ir vienodų paslaugų standartų visoms gydymo įstaigoms, pranešė ministerija. „Privatus sektorius yra svarbus ir lygiavertis viešojo sektoriaus partneris teikiant gyventojams sveikatos priežiūros paslaugas.

VUL Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša pripažino, kad išėjus 3 patyrusiems neurochirurgams ir dar tiek pat jų ruošiantis palikti įstaigą kai kurių spragų užtikrinant visas paslaugas atsirado. Kartu jis patikino, kad situacija valdoma, operacijos mažiesiems pacientams yra perplanuojamos. Ministrė tuo metu teigia, esą išėję gydytojai norėtų grįžti.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuo šiol bus kompensuojami nauji vaistai, skirti gydyti įvairioms vėžio formoms ir kitoms sunkioms ligoms. Šiems vaistams kompensuoti iš fondo šiais metais bus skirta 4,2 mln. eurų, o kitąmet – 31,4 mln. eurų, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Valstybė nuosekliai investuoja į efektyviausius ir mokslo įrodymais pagrįstus gydymo būdus.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama nuo 2026 m. liepos 1 d. įteisinti galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. Už šiuos pakeitimus balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Seimas po svarstymo pritarė daug audringų diskusijų įplieskusioms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma neleisti imti iš pacientų papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas. Vis dėlto parlamente liejosi kritika, kad siūlomi pakeitimai situaciją dar pablogins. Antradienį po svarstymo šias Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas įstatymo pataisas palaikė 56 Seimo nariai, 38 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.

Lietuva teiks fizinę ir psichosocialinę reabilitaciją ukrainiečių vaikams, kurie buvo išlaisvinti iš Rusijos okupacijos. Per dvejus metus pagalbą gaus daugiau nei 300 vaikų, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, pagalba bus teikiama fizines, psichologines ir moralines traumas patyrusiems vaikams. „Ši iniciatyva – Lietuvos pasiūlymas ir mūsų solidarumo su Ukraina išraiška.

Iš Seimo posėdžio darbotvarkės vėl išbrauktas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktas projektas, kad Valstybinei ligonių kasai sudarant sutartis su gydymo įstaigomis prioritetas būtų teikiamas valstybės ir savivaldybių įstaigoms. Projektas antradienį išbrauktas per Seniūnų sueigos posėdį, pasiūlius „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui.

Nuo ankstaus pirmadienio ryto stringanti E. sveikata tiesiog paralyžiavo dalies medikų darbą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apgailestauja dėl sutrikimų ir primena, kaip verstis tokioje situacijoje. „Vykstant E. sveikatos sistemos atnaujinimo darbams, vartotojai susiduria su nepatogumais jungiantis arba naudojantis sistema.

Antradienį Seime ruošiantis svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis ketinama uždrausti neteisėtas imamas priemokas gydymo įstaigose bei teikiant projektą dėl sutarčių su ligonių kasomis sudarymo prioritetizavimo viešosioms įstaigoms, dalis medikų organizacijų aktyviai ragina parlamentarus šių pokyčių nepalaikyti.

Kilus šaršalui dėl to, kada pacientas gali būti nukreipiamas nemokamiems tyrimams ir kitoms paslaugoms, ministerija išaiškino, kad mokamos konsultacijos metu gydytojo išrašytas siuntimas jau dabar neatveria kelio valstybės lėšomis kompensuojamam gydymui. Pasak medikų, toks reguliavimas baudžia tik pacientą.

Nors šiandien sveikatos sistema byra, daliai medikų iš esmės tai visai nerūpi, o kai kam net tampa proga daugiau pasipinigauti. Dalindamasis tokiomis „nepatogiomis“ įžvalgomis gydytojas Martynas Gedminas iškėlė būtinybę Lietuvoje pagaliau aiškiai apibrėžti krūvius gydytojams ir kokia alga už atitinkamą darbą jam būtų ori, mat jei dabar vieni uždirba 2 tūkst., kitiems ir 10 tūkst. nėra riba.

Valdžios ruošiama vadinamoji sveikatos reforma toliau kelia aistras. Ministerijai tvirtinant, kad viskas daroma būtent dėl geresnio paslaugų prieinamumo pacientams, jie patys baiminasi, kad dar labiau strigs eilėse. Medikai gi gąsdina, kad išaugs emigracija ir grįš kyšiai.

2025 metais Santaros klinikos išsikėlė tikslą subalansuoti biudžetą ir stiprinti įstaigos finansinį tvarumą. Nors metų rezultatas vis dar planuojamas deficitinis, ligoninė fiksuoja aiškią teigiamą dinamiką – auga paslaugų apimtys ir pajamos, trumpėja pacientų eilės, didėja veiklos efektyvumas. Pastaraisiais metais įstaiga nuosekliai investavo į darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, siekdama užtikrinti konkurencingumą ir kvalifikuotų specialistų pritraukimą.

Lapkričio mėnesį įsigalioja ne vienas pacientams svarbus pakeitimas – nuo atnaujintos pavėžėjimo paslaugos iki receptinių vaistų išrašymo ir pardavimo pokyčių. Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įsigalioja lapkričio mėnesį.

Eilė pas gydytoją specialistą – keli mėnesiai, tačiau susimokėjęs gali patekti kad ir tą pačią savaitę. Tokiomis istorijomis, kai turint pinigų eilę galima „apeiti“, pacientai dalinasi ir iš valstybinių įstaigų. Nors valdžia užsimojo uždrausti neteisėtai imamas priemokas, kas dažniausiai pasitaiko privačiose įstaigose, tokios mokamos paslaugos niekur nedings.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) teigiant, kad valstybinė medicina nukraujavo tiek, kad jos negelbėjant laukia krachas, dalis medikų ir privatininkai siūlomiems pokyčiams audringai prieštarauja. Jie tvirtina, kad tokiu atveju eilės tik didės, paslaugų kokybė kentės, o medikų daugiau neatsiras. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius konstatavo, kad gyventojų ir medikų laukia gana drastiški pokyčiai.

Nuo šeštadienio pavežėjimo paslauga galės pradėti naudotis daugiau pacientų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Skelbiama, jog nuo šiol paslauga bus prieinama ne tik transplantacijos laukiantiems, gulintiems pacientams, bet ir kitoms ligonių grupėms.  „Iki metų pabaigos paslaugos bus teikiamos tokia pat apimtimi, kaip ir anksčiau“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymams apie galimus teisės aktų pakeitimus, kad pradėjęs mokamą gydymą pacientas nebeturėtų galimybės jo tęsti nemokamai, kilo didelis sujudimas tarp pacientų ir medikų. Sveikatos apsaugos viceministras gi teigia, kad jokių aktyvių svarstymų dėl to nėra. Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis tvirtino, kad paskleista informacija esą šiuo metu nėra svarstoma ar juo labiau ketinama įgyvendinti.

Miesto poliklinikoje neteikiamos LOR gydytojo, oftalmologo paslaugos, nes ligonių kasos sutartį joms sudariusios su privačiu kabinetu. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad būtent panašioms keistoms situacijoms spręsti ir ruošiami nauji teisės aktų pakeitimai. Opozicija gi atkerta, kad privačios medicinos išstūmimas gyvenimą pacientams tik pablogins.

Sveikatos apsaugos ministerija  nuo lapkričio 1 d. atnaujina pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimą tokia pat apimtimi, kokia jos buvo teikiamos iki šių metų birželio 1 d. Tai reiškia, kad paslauga galės pasinaudoti ne tik transplantacijos laukiantys ir gulintys pacientai, bet ir kitos pacientų grupės.

Siekdama sustiprinti viešąjį sektorių Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ne vienų teisės aktų pakeitimus. Siūloma ne tik uždrausti priemokas ir viešosioms įstaigoms skirti prioritetą paslaugoms teikti. Tarp svarstomų idėjų – ir ribojimas gauti valstybės apmokamas paslaugas, jei pirmiausia kreipeisi konsultacijos už savo lėšas.

Nors įstatymo pataisos dėl viešųjų gydymo įstaigų prioritetizavimo jau pasiekė Seimą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vis dar aiškinasi, koks galėtų būti jų siūlomos reformos poveikis. „Visos analizės buvo atliktos prieš teikiant įstatymų paketus ir projektus ir remiantis mūsų atliktomis analizėmis, aiškinamieji raštai buvo parengti ir pateikti kartu su tais dokumentais“, – antradienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Klausimų apie viešojo medicinos paslaugų sektoriaus stiprinimą sulaukusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė susiginčijo su Liberalų sąjūdžio atstovais – Vyriausybės narė pareiškė, esą šios politinės jėgos nariai atstovauja privačių gydymo įstaigų interesus. Opozicinės partijos atstovai atmetė tokius kaltinimus ir pabrėžė, jog tokiais pasisakymais ministrė nepagrįstai įžeidinėja parlamentarus.

Svarstant naują Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą pasigirdo nuogąstavimų, kokia ateitis laukia regione esančių ligoninių. Valstybinės ligonių kasų vadovas įspėjo, kad jei nebus didinamas finansavimas, kils realus klausimas dėl tam tikrų paslaugų „uždarymo“. Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) svarstant kitų metų PSDF biudžetą keltas klausimas ir dėl rajoninių bei regioninių ligoninių padėties.

Seimo Audito komitetas išsamiai išnagrinėjo Valstybės kontrolės vertinimo informaciją apie pacientų galimybes registruotis pas sveikatos priežiūros specialistus ir susidariusias eiles laukiant vizitų. Šokiruoja faktas, kad tik dalis, t. y. 62 proc. pirminių ir 57 proc. specializuotų, sveikatos priežiūros įstaigų teikia ne pilnos apimties informaciją apie laisvus pacientų registracijos laikus, o likusi dalis jų visai neteikia.

Valdantieji svarsto trečiadienį skubiai šaukti nenumatytą Seimo posėdį dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymo viešosioms įstaigoms teikti prioritetą apmokant už suteiktas sveikatos paslaugas.

Problemų sveikatos sistemoje sprendimų paieškos – amžinas klausimas politikų darbotvarkėje. Nors pažadų ir pasiūlymų neretai būna kaip iš gausybės rago, rasti kompromisą pavyksta ne visada. Skubios medicinos pagalbos gydytojo Karolio Kilčausko įsitikinimu, šiandien viena esminių bėdų – negebėjimas pasirinkti aiškios krypties, kur link Lietuvos medicina turėtų sukti.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) ir Vyriausybė pritarė 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos sudarys apie 4,3 mlrd. eurų, tai yra 9,4 proc. (369 mln. eurų) daugiau nei 2025 m. patvirtintame biudžete. Lyginant su faktiniu šių metų pajamų vykdymu, biudžetas didėja apie 8 proc. (321 mln.

Jau netrukus įsigalios atnaujinta receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) pardavimo tvarka. Pokyčių iniciatoriai viliasi, kad bus patogiau ne tik gydytojams, farmacininkams, bet ir pacientams. Nuo lapkričio 7 dienos įsigalioja pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo ir pardavimo.

Dantų problemos ir apsilankymai pas odontologus retam kelia daug džiaugsmo. Ypač jei procedūra sudėtingesnė, vargu ar po jos tą dieną jaučiamės darbingi. Nors nedarbingumo pažymėjimą įmanoma gauti ir po dantų gydymo, vis tik realybė tokia, kad lankantis privačiose įstaigose tokios praktikos laikomasi retai.  Ko gero, retas gali pasigirti patiriantis malonumą lankydamasis pas odontologus.

Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.  Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Ligonių kasomis leistų reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministras Danielius Naumovas trečiadienį teigė, kad netrukus gydymo įstaigose bus diegiamos išmaniosios technologijos, kurios leis šeimos gydytojui fotografuoti paciento akį ir siųsti nuotraukas akių gydytojams, tokiu būdu išvengti vizito pas oftalmologą ir dalį regos sutrikimų diagnozuoti anksčiau. „Mes girdime, kad pas gydytojus, akių gydytojus tikrai eilės yra didelės ir tą problemą reikėtų spręsti.

Sveikatos sistemoje ruošiami dideli pokyčiai – Seime toliau juda įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas.  Šiems Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotiems įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarta Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje po ilgai trukusių diskusijų.

Šiandien vyko oficialus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriaus atidarymas, kuriame dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, vyskupai Arūnas Poniškaitis ir Darius Trijonis, Seimo ir Vyriausybės, respublikinių ligoninių ir Vilniaus miesto poliklinikų atstovai.

Nuo registracijos pas gydytojus iki visos sveikatos istorijos – viskas vienoje vietoje. Tokias galimybes suteikia nuolat tobulinama E. sveikatos sistema, prie kurios kiekvienas gyventojas gali nesunkiai prisijungti ne tik naudodamasis interneto naršykle, bet ir mobiliąja programėle. Be to, nuo lapkričio laukia sistemos atnaujinimai.

Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.  Vertinant visus lėšų šaltinius, visų 169 viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas šių metų pirmąjį pusmetį buvo teigiamas – siekė +3 mln. eurų, o vertinant tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą – nežymiai neigiamas ir sudarė -3 mln. eurų.

Seime įsibėgėjant vadinamųjų priemokų gydymo įstaigose uždraudimo svarstymui, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) atstovai įsitikinę, kad socialdemokratų ruošiama reforma eilių ne tik nesutrumpins, o pailgins. Kartu jie viešai teikia savo pasiūlymus, kaip gelbėti sveikatos sistemą. Apklausų duomenimis, 73 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, kad eilės ir paslaugų neprieinamumas yra didžiausia problema sveikatos sistemoje.

Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos šūkis – fizinė sveikata negalima be psichikos sveikatos. Statistika negailestinga: kas penktas žmogus, išgyvenęs nelaimę, konfliktą, ekstremalią situaciją, stichinę nelaimę, patiria psichikos sveikatos sunkumų. Todėl labai svarbu, rengiantis įvairioms išorės grėsmėms, didinti gyventojų psichologinį atsparumą. Tai gelbsti gyvybes, padeda išlikti emociškai stabiliais ir susidoroti su iškilusiais sunkumais.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuose – medikų ir pacientų ilgai laukti nedarbingumo tvarkos pokyčiai. Svarstoma, kad žmogui lengvai susirgus, pavyzdžiui, peršalus, dėl pirmų ligos dienų jis galėtų susitarti su darbdaviu, o ne skubėtų pas gydytoją. Nors darbdaviai baiminasi piktnaudžiavimo, ministerija ramina, kad rizika maža. Susirgote įprastu peršalimu, tačiau ir vos dėl kelių ligos dienų esate priverstas eiti pas gydytoją ne pasikonsultuoti dėl gydymo, o tik „biuleteniui“ gauti.