sam

„Nemuno aušrai“ ketinant pateikti naują kandidatą į kultūros ministrus, socialdemokratė Rasa Budbergytė mano, kad „aušriečiams“ bus sunku rasti pareigoms tinkantį žmogų. Todėl, pasak jos, socialdemokratai turėtų susikeisti ministerijomis su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama politine jėga. Visgi, pati Seimo vicepirmininkė šio klausimo šeštadienį vyksiančiame partijos tarybos posėdyje kelti neketina. „Tai gali būti kitas žingsnis ir nuo to gal valdančiajai koalicijai būtų net ir lengviau.

Seime svarstant siūlymus dėl įstatymų pakeitimų, kuriais siekiama panaikinti neteisėtas priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, aiškėja, už kokias paslaugas galėtų išlikti galimybė prisimokėti, o už ką tektų pakloti pilną kainą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti įstatymo pakeitimai pirmadienį svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.

Seimui planuojant naikinti priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas medicinines paslaugas, parlamento konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo palikti galimybę pacientams savo iniciatyva pasirinkti brangesnį gydymą. Tokiu atveju jie turėtų sumokėti tik valstybės kompensuojamos ir brangesnės paslaugos kainų skirtumą.  Ji įregistravo tai numatantį pasiūlymą Seime svarstomoms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms.

Siekdamos sudaryti palankesnes darbo sąlygas sveikatos sektoriaus darbuotojams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos penktadienį pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) imasi svarbaus žingsnio, skatinančio išdrįsti pranešti apie įstaigoje pastebėtus galimus pažeidimus. Didžiausia šalyje kraujo donorystės įstaiga tapo viena pirmųjų Lietuvoje, kuri galės skirti piniginį atlygį darbuotojams už pateiktą vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio pažeidimus įstaigoje.

Parlamentarams svarstant iniciatyvą panaikinti priemokas už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas, Seimo socialdemokratės Orinta Leiputė ir Jurgita Šukevičienė siūlo leisti pacientams savo lėšomis sumokėti už nemedicinines aptarnavimo paslaugas. Jos įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomoms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms.

Siekdama gelbėti situaciją sveikatos sistemoje naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė visas pajėgas nusprendė sutelkti viešajam sektoriui sustiprinti. Dėl to užsimota ne tik pažaboti neteisėtas priemokas, bet ir prioritetą teikti paslaugoms valstybinėse įstaigose. Skeptikai tokias priemones vertina kaip miglotas.

Spalio 6 d. nuo pareigų laikinai nušalinamas Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nuorodo ministerija, šis sprendimas priimtas pradėjus Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo atžvilgiu tyrimą dėl galimo M. Pauliuko darbo pareigų pažeidimo. „Nušalinimas yra laikina priemonė, užtikrinanti objektyvų ir nešališką tyrimo atlikimą, kol bus nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės.

Pasklidus informacijai dėl padėties Zaporižios atominėje elektrinėje (AE), gyventojai sunerimo – ne vienas atskubėjo į vaistines teirautis kalio jodido tablečių, kurių galėtų prireikti radiacijos atveju. Valdžia gi ramina, kad preteksto nuogąstauti visiškai nėra. Ką tik skelbta, kad dėl karinių veiksmų pažeidus vienintelę Zaporižios AE elektros tiekimo liniją, reaktorių aušinimui jau kelias dienas yra naudojami dyzeliniai generatoriai.

Pasklidus informacijai apie avarinę situaciją Zaporižios (Ukraina) atominėje elektrinėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad Lietuvos gyventojams dėl situacijos Zaporižios atominėje elektrinėje nerimauti pagrindo nėra, net jei ten ir įvyktų koks incidentas, nes ji yra per tolimu atstumu. Dėl to ir suskubti įsigyti kalio jodido tablečių nėra pagrindo, o juo labiau negalima jų vartoti savo nuožiūra.

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai.

„Nežinau, ar būčiau stojęs į mediciną, jei būčiau žinojęs, kaip viskas šioje sistemoje veikia“, – neslėpdamas apmaudo dėl labiau nei žmogaus gyvybės vertinamų pinigų, valdžios ir biurokratijos, atviravo žinomas šalies gydytojas Martynas Gedminas. Prieš mažiau nei metus trenkęs Joniškio ligoninės durimis buvęs jos vadovas, skubios medicinos pagalbos gydytojas pasakojo ne tik „atsikandęs“ politizuotos medicinos.

Skundai apie tai, kaip sveikatos sistemoje trūksta pinigų, girdimi nuolat. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius sutinka – reikėtų mažiausiai 2 mlrd., kad situacija Lietuvos pacientų atžvilgiu šiuo metu būtų teisingesnė. Vis dėl to nors nemažai Europos šalių papildomas vizito pas gydytoją mokestis nėra neįprastas, jo teigimu, kalbėti apie tai mūsų šalyje būtų galima tik išpildžius bent vieną sąlygą.

Naujuoju sveikatos apsaugos viceministru tapo iki šiol ministrės Marijos Jakubauskienės patarėju buvęs Skirmantas Krunkaitis, pareigas paliko viceministrė Jelena Čelutkienė. S. Krunkaitis patarėju buvo paskirtas sausį, jis buvo atsakingas už sveikatos apsaugos sistemos atsparumo ekstremaliems ir ypatingiems civiliniams įvykiams, hibridinėms bei karinėms grėsmėms formavimą.

Dėl ruošiamų įstatymo pakeitimų, kuriais siūloma uždrausti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, toliau verda aršios diskusijos. Šįkart medikų organizacijos kėlė klausimą, ar išties priėmus įstatymus bus išgelbėta 5000 gyvybių, o, jei pavyks, susigrąžinti 13 proc. medikų išgelbės viešąją sistemą.

Cituodama gautą pacientės skundą dėl šiandien sunkiai prieinamų paslaugų, sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė dabartinę situaciją apibūdino kaip kritiškai reikalaujančią pokyčių. Skeptikai gi atkerta, kad norai – gražūs, tačiau abejoja, ar pasirinktos priemonės padės pasiekti tikslus ir dar visko kaip tik nepablogins.

„Panaudoti politinius argumentus sunaikinant sveikatos sistemą, apskritai neskiriant jai finansavimo, kad ji tiesiog kritiškai nusilptų, žaisti tuo politine prasme yra didžiulis neatsakingumas prieš Lietuvos gyventojus“, – emocingai kalbėjo paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė Seime, atsakydama liberalui Eugenijui Gentvilui į jo samprotavimus dėl pozicionuojamos ideologijos.

Nuo penktadienio visose šalies vaistinėse gyventojai galės įsigyti koronaviruso gydymui skirtą valstybės kompensuojamą vaistą „Paxlovid“, kurio sudėtyje yra nirmatrelviro ir ritonaviro, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Dėl šio pakeitimo naudą pajus ne tik pacientai, kuriems bus paprasčiau ir patogiau įsigyti vaistą nuo COVID-19 ligos, bet ir gydytojai, kurie galės jį išrašyti kaip bet kurį kitą kompensuojamąjį vaistą“, – pranešime sakė sveikatos viceministras Danielius Naumovas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomi pokyčiai pacientams pablogins paslaugų prieinamumą, o medikams – darbo užmokestį, dėl to gali augti šešėlio ir korupcijos rizikos, skelbiama antradienį pristatytame tyrime. Vertinimą atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ analitikai. Tyrimą užsakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija.

Atnaujintos vardinių vaistų įsigijimo taisyklės, kurios pagerins tokių vaistų prieinamumą, užtikrins jų kokybę, sumažins administracinę naštą gydytojams ir farmacijos specialistams, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Gydytojai galės skirti inovatyvius, dar nė vienoje valstybėje neregistruotus vaistus, kurie kai kuriais atvejais gali būti vienintelė pasirinkimo galimybė gydant pacientą. „Vaistų registravimas yra būtina procedūra, kuri padeda užtikrinti pacientų saugumą.

Nors rudeniški darganoti orai įsivyrauti neskuba, Lietuvoje jau nuo rugpjūčio pabaigos stebimas susirgimų COVID-19 augimas. Plintantis variantas nėra labiau grėsmingesnis,  tačiau užkrečiamumas nemažas, mat daugelio imunitetas šiam virusui yra išblėsęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje 37-ąją, tai yra praėjusią, savaitę siekė 181 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius.

Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai – enteriniai mišiniai – pradėti kompensuoti 100 procentų bazinės kainos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Taip mažinama finansinė našta pacientams, kuriems enterinis maitinimas yra vienintelis būdas gauti pakankamai maistinių medžiagų bei energijos.

Vasaros pabaigoje ir rugsėjį jau įsigaliojo ne viena atnaujinta tvarka, turinti palengvinti pacientų gyvenimą. Dar kiti pakeitimai rudenį tik laukia, vienas svarbesnių – pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo. Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įvyko pastaruoju metu ir kas dar laukia.

Naujo sujudimo tarp pacientų įnešė siūlymas įteisinti galimybę medikams dirbti nuotoliu, tai yra tuo metu nebūnant pačioje gydymo įstaigoje. Nors viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą medikai dabar konsultuos iš paplūdimio, jie patys pasiūlė „nusileisti ant žemės“ ir labiau įsigilinti, kam reikia tokių pakeitimų.

Lietuvos medikų profesinės sąjungos sukilo – dar rugpjūčio 28 d. pateikė visus reikalingus dokumentus kelti kolektyvinį ginčą dėl intereso prieš Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), nesutariant derybose dėl Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties (NSSŠKS). Dar 2025 m. liepos 9 d. visą Lietuvos medikų bendruomenę sukrėtė derybų dėl NSSŠKS nutraukimas, kai šios derybose dalyvaujančios profesinės sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijai išsiuntė Nesutarimo protokolą...

Po šią vasarą žiniasklaidai išplatinto anoniminio skundo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojams taikomo mobingo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) institucijoje pradėjo tyrimą, rašo portalas „15min“. „Suprantama, kad anoniminis kreipimasis nėra tvirtas pagrindas informacijai pateikti, nes paaiškėjus besiskundžiantiems asmenims, valstybės tarnyboje vietos rasti bus sunku net kitose ministerijoje ar valstybinėse įstaigose.

Antradienį iš stažuotės Ukrainoje sugrįžo aštuntoji Lietuvos medicinos srities darbuotojų komanda. Šiais metais tai buvo jau paskutinė pirmojo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuoto ciklo stažuotė, kurioje medikai bei kiti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai galėjo susipažinti su darbu karo sąlygomis. Tiesa, šią iniciatyvą tikimąsi tęsti ir tolimesnių ciklų metu.   „Šiandien yra nepaprastai jautri ir jaudinanti diena.

Sveikatos apsaugos ministre pretenduojanti likti Marija Jakubauskienė tikina, jog esama ženklų, kad eilės pas gydytojus specialistus kai kuriose gydymo įstaigose mažėja.  „Jau matome pirminius gerus ženklus, kad kai kuriuose gydymo įstaigose eilės, laukimo laikas pas gydytojus specialistus – trumpėja“, – pirmadienį, po susitikimo su šalies vadovu, kalbėjo M. Jakubauskienė.

Nuo 2019 metų Lietuvoje suteikta teisė moterims gimdyti ne ligoninėje, o su specialia priežiūra savo namuose. Visgi, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacijos skyriaus patarėjo Julijano Gališanskio, kol kas šia galimybe nepasinaudojo nė viena gimdyvė. Tuo metu kitose Europos šalyse kasmet namų aplinkoje įvyksta po kelis šimtus gimdymų, o šalyse, kur tokios teisės nėra, bandoma net  apeiti įstatymus.

Nuo šiol pacientai, norėdami gauti receptą lėtinių ligų gydymui, neprivalo kiekvieną kartą registruotis pas šeimos gydytoją. Slaugytojai, dirbantys šeimos gydytojo komandoje, gali pratęsti gydytojo paskirtą gydymą ir išrašyti receptą vaistams, jei paciento būklė yra stabili. „Šiuo žingsniu stengiamės didinti pasitikėjimą slaugytojais ir jų kompetencijomis.

Daugiau nei pusė gyventojų svarstytų gydytis kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, jei ten galėtų greičiau gauti reikiamas kompensuojamas medicinos paslaugas, parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter research“ naujausias tyrimas. Apklausa taip pat atskleidė, jog gyventojai neigiamai vertina daugelį šalyje planuojamų pokyčių sveikatos sistemoje.

Daugiau nei 7 iš 10 Lietuvos gyventojų nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planams panaikinti galimybę pacientams registruotis pas konkretų gydytoją ir savo iniciatyva pasirinkti papildomas paslaugas bei geresnes sąlygas gydymo įstaigose už jas susimokant. Šiuos duomenis atskleidė naujausias rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter research“ tyrimas. 79 proc.

Atnaujinta receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarka, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodoma, paankstintas recepto galiojimas, galimybė įsigyti vaistą arba kompensuojamąją MPP dalimis, be galiojančio recepto ir pagal poreikį bei kitos naujovės pagerins vaistų ir kompensuojam...

Pacientų eilių mažinimo pas gydytojus vertinimą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) priemonės, siekiant suvaldyti problemą, yra nepakankamos. Jos teigimu, tam būtini efektyvesni sprendimai.  „Tai – ne nauja problema, iki šiol dėtos pastangos jai spręsti nebuvo pakankamai išbaigtos ir veiksmingos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad be mokinio sveikatos pažymos vaikas negalės ne tik mokytis, bet ir lankyti būrelių. Deja, atlikti tyrimai rodo, kad dėl fizinio aktyvumo stokos, ilgo sėdėjimo ir nekokybiško maisto moksleivių sveikata prastėja. Kita vertus, yra viena gera žinia – šiuolaikinis jaunimas turi geresnę pusiausvyrą nei jų tėvai ar seneliai.  Nuo 1992 metų kas 10 m. atliekami mokinių fizinio pajėgumo tyrimai.

Viltį nemokamai net su siuntimu patekti pas akušerį-ginekologą prarandanti tauragiškė Vilma piktinosi, kad taip „tiesiog vykdomas žmonių genocidas“. Pati klinika teigia, kad dėl visko kalti nauji ministerijos įsakymai – nėra garantijos, kad už daugiau paslaugų bus apmokėta. Be to, tai esą visos šalies problema. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 54-erių tauragiškė Vilma (vardas redakcijai žinomas ir pakeistas, red. past.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota, skelbiama pranešime spaudai.

30 Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) darbuotojų liepos mėnesį dalyvavo dviejų savaičių trukmės mokymuose, kur patirties sėmėsi iš Ukrainos karo mediko, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Ministerijos organizuoti taktinės medicinos mokymai vyko Puvočių kaime, Varėnos rajone esančioje Vilniaus universiteto Mokymo ir praktikų bazėje. „Šie mokymai yra efektyvus institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo rezultatas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai džiugiai pasidalino, kad medikų atlyginimai Lietuvoje per 9 metus padidėjo net tris kartus. Patys gydytojai ir slaugytojai gi į pateikiamus skaičius žiūri išpūtę akis, mat, pasak jų, jie vargiai atitinka tikrovę. SAM ką tik dalinosi duomenimis, viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradėjo susitikimų sesiją su inovatyvios farmacijos pramonės atstovais, siekiant pagerinti Europos Sąjungos (ES) vidurkio nesiekiantį naujų vaistų prieinamumą Lietuvoje. Prasidėjus diskusijoms konstatuota, kad inovacijų prieinamumui šiuo metu skiriamas nepakankamas finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Po Liberalų sąjūdžio kreipimosi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė įvertinti, ar sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės pasirašyti įsakymai, keičiantys gydymo paslaugų apmokėjimo tvarką, neprieštarauja įstatymams. Kaip informavo LVAT, bus vertinamas ministrės įsakymų teisėtumas – analizuojama jų atitiktis aukštesnės galios teisės aktams pagal priėmimo tvarką, ministro kompetencijos ribas ir kitus aspektus.

Gyventojai skundžiasi dėl įvairių bėdų sveikatos sistemoje, bet kone viena didžiausių jų – ilgos eilės pas gydytojus. Pastaruoju metu iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasipylė pluoštas įvairių iniciatyvų, kaip pagerinti prieinamumą pas gydytojus. Vis tik nors vienos jų jau yra svarstomos įstatymu pavidalu Seime, dėl kitų – dar tik galvojama.

Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus, primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir planuojant dalyvauti būrelių veiklose, vykstant į stovyklas.

Šią savaitę dėl apsinuodijimo psichotropinėmis medžiagomis Kauno klinikose mirus paaugliui, sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė sako, jog vaikams taip pat yra itin reikalinga psichologinė pagalba, tačiau tam trūksta specialistų. „Viena iš didesnių problemų yra tai, kad tokiems vaikams ir paaugliams ne tik gydymo apsinuodijus reikia, bet ir labai rimtos psichologinės pagalbos“, – BNS šią savaitę kalbėjo viceministrė.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp slaugos specialistų, medikų asociacijos konstatuoja, kad tokie epizodiniai sprendimai tik primaskuoja realią situaciją. Ji tuo metu – arti kritinės: slaugytojų masiškai trūksta, darbo sąlygos nepakeliamos, o algos apverktinos.  SAM pranešė, kad vėl ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp medicinos specialistų.

Eilės pas gydytojus – atrodo, amžina ir neišsprendžiama problema. Nors įstatymu numatyta, per kiek laiko kokiais atvejais gyventojai turėtų patekti pas gydytojus, realybė tokia, kad daugelis stoja į eilę dar tik talonėliui gauti. Taigi viskas gali užtrukti kelis mėnesius ar dar ilgiau. Teisės aktai numato, kad, jei paciento būklė nėra skubi, pas šeimos gydytoją žmogus turėtų patekti per 7 dienas, o pas gydytoją specialistą – 30 dienų.

Viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus, rodo statistikos duomenys. Štai gydytojų mėnesio vidutinė alga 2025 m. I ketvirtį sudarė 5 345 eurus (prieš mokesčius). Tai daugiau nei tris kartus viršija 2016 m. lygį (1721 euras). O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai – taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai), skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos sistemoje nuo kitų metų laukia dideli pokyčiai – ministerija siekia, kad gydymo įstaigose būtų uždraustos neteisėtai imamos priemokos. Vis tik patys pacientai nuogąstauja, kad dabar iš dalies mokamos paslaugos taps apmokamos pilnai, o prieinamumas pas gydytojus pablogės.

Naujas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojis gerinant prieinamumą pas gydytojus – pacientų rūšiavimas šeimos gydytojo kabinete. Tai reiškia, kad jei vieni, vertinami kaip skubūs, pacientai pas specialistą turės patekti per 7 dienas, kiti galės laukti mėnesiais. Pacientai ir gydytojai gi nuogąstauja, kad dėl to tik nekiltų daugiau pykčių.