sam

Siekiant padidinti burnos higienos ir ligų profilaktikos paslaugų prieinamumą bei kokybę šalies gyventojams, nuo šių metų pradžios sumažino maksimalų burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama vaikų dantų ėduonies ir suaugusiųjų burnos vėžio profilaktikai. Maksimalus burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičius sumažintas nuo 10 tūkst. iki 7 tūkst.

Daugybės ilgalaikių skaudulių kamuojama sveikatos sistema – pavargę pacientai ir medikai – laukia pokyčių. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė skuba vardyti prioritetus, kaip ne tik gerins situaciją, bet ir didins atsparumą karo grėsmėms.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) bei ir mirštamumas nuo jų Lietuvoje išlieka pirmoje vietoje. Negana to, esame tarp „lyderių“ ir europiniame kontekste. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi skelbia, kad situacija turėtų gerėti, mat nuo gegužės 25 d. įsigalios kardiologiniams pacientams svarbios naujovės. Higienos instituto duomenimis, 2023 metų mirčių struktūroje mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė net 52,1 proc.

2025 m. pasikeitimai pacientų laukia ir dėl receptinių vaistų išrašymo. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), planuojama, kad nuo antro pusmečio bus sudaryta galimybė vaistus pratęsti ilgiau nei pusmečiui, bet ne ilgiau kaip metams. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui. Šiemet gi numatyta galimybė, kad vaistai galės būti išrašomi 6–12 mėnesių laikotarpiui.

Nauji metai kaip visada atneša ir pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientams žadamas geresnis patekimas pas gydytojus, nauji kompensuojami tyrimai. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2025 m.  Dėl krūties vėžio galės pasitikrinti daugiau moterų Nuo 2025 metų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų. Šis pokytis papildomai pareikalaus apie 3,5 mln.

Saugumas ar perteklinis sekimas? Tokį klausimą kelia medikai, išvydę nuo kitų metų įsigaliojančią prievolę teikiant slaugos paslaugas namuose su savimi turėti lokacijos sekimo prietaisus. Ministerija gi teigia, kad to dėl saugumo pageidaujantys patys medikai. Be to, taip garantuojama, kad pacientai tikrai sulauks paslaugų. Į portalą tv3.lt kreipęsis gydytojas Algis (vardas pakeistas ir žinomas) nuogąstavo, ar nauji įvesti ambulatorinės slaugos teikimo namuose reikalavimai nėra pertekliniai.

Didelės eilės gydymo įstaigose gyventojus baigia išvesti iš kantrybės. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė patikina, kad eilių klausimas yra vienas iš prioritetinių. Kaip viena iš priemonių numatoma ir vadinamos prioritetinės eilės, kai tam tikri pacientai galėtų pas medikus patekti greičiau už kitus. Vieni sprendimą sveikina, tačiau iki galo neįsivaizduoja, kaip tai galėtų būti įgyvendinta.

„Jei kalbame apie tą reformą, kurios tikslas mažinti ligoninių skaičių, siaurinti atliekamų paslaugų spektrą, tai su šita reforma – viskas negerai“, – be užuolankų kalba Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas. Pasak jo, politikams vertėtų suprasti, kad didžiosioms ligoninėms nereikia rajonuose gyvenančių ligonių – jos nebeatlaiko krūvių, žmonių srautų. „Kodėl susidarė tokios eilės? Tai akivaizdu.

Kaip numatyta, ateinantys metai bus lemiami, kai paaiškės, kurios gydymo įstaigos negalės išsaugoti akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų skyrių. Tačiau gydymo įstaigų ir savivaldybių atstovai prašo naujosios ministrės nukelti tvarkos įsigaliojimą arba peržiūrėti jau numatytus kriterijus, kurie, jų teigimu „paimti iš oro“.  Vienas deklaruotų Arūno Dulkio inicijuotos sveikatos reformos tikslų – ne tik priartinti būtinąsias paslaugas arčiau namų, bet ir siekti kokybės.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė svarbiam pokyčiui – nuo kitų metų kai kuriuos ortodontinius aparatus vaikams, turintiems įvairių dantų bei žandikaulių anomalijų, galės skirti ir gydytojai odontologai. Šis sprendimas leis gerokai sutrumpinti paslaugų laukimo eiles. Iki šiol ortodontinius aparatus galėjo skirti tik gydytojai ortodontai, o pacientams tekdavo ilgai laukti jų konsultacijų eilėje.

Inkstų ligomis sergantys prašo kuo skubiau atšaukti jų gyvybėms grėsmę keliantį buvusio sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Pažymima, kad valstybei mažinant paslaugų apmokėjimą ir prieinamumą, sergančiųjų inkstų ligomis gyvybėms iškyla tiesioginis pavojus.

Po paviešintos 33-erių vilniečio Adomo Bukausko istorijos, kai dėl Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) medikų aplaidumo liko paralyžiuotas ir neįgalus visam gyvenimui, vėl kilo diskusijos, kas apskritai gina pacientą nuo nekokybiškos medicinos. Pažymima, kad nors nuo klaidų niekas neapsaugotas, sveikatos sistema vangiai iš jų mokosi. Kaip pasakojo A. Bukauskas, medikų aplaidumas ir neveiksnumas jo istorijos atveju jau buvo įrodytas visų instancijų teismuose Lietuvoje.

Dėl nepakankamo dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai bei gydymui Lietuvos valstybė nuo 2000-ųjų metų jau neteko daugiau nei 0,5 milijono gyventojų, o šalies ekonomika kasmet praranda apie 1,4 mlrd. eurų, rodo statistika ir tarptautinių tyrimų duomenys.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia pakeitusi kardiologų ir slaugytojų konsultacijų teikimo tvarką širdies nepakankamumu sergantiems pacientams. Gydytojai kardiologai ir slaugytojai nuo šiol konsultacijas galės teikti ir tiems pacientams, kurie baigė aktyvųjį ambulatorinį gydymą.

Patvirtinta burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose, šitaip užtikrinant pacientams didesnę tikimybę pasveikti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad taip pat bus sutrumpintas paciento kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ką tik pasidalino džiugia žinia – kitais metais įsigaliojus naujai tvarkai tikimasi, kad taip reikalingas kardiologo paslaugas gyventojai galės gauti arčiau namų. Patys ligoninių vadovai tik kraipo galvomis ir sako, kad jau dabar nėra kam dirbti, tad sunku tikėtis, kad eilės sumažės. Siekiant nuo eilių pas kardiologus atkimšti tokias tretinio lygio gydymo įstaigas kaip Santaros ar Kauno klinikos valdžia ėmėsi pokyčių.

Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad klausimas dėl pacientų eilių mažinimo bus vienas iš pagrindinių naujosios Vyriausybės prioritetų. Visgi, anot jos, tikėtis greitų šios ilgalaikės problemos sprendimų nereikėtų. „Eilių mažinimo klausimui skirsime prioritetą. (...) Tačiau problema yra gili ir ilgalaikė, todėl ypatingai greitų sprendimų neturėtume tikėtis.

Pacientams, kuriems po kasos pašalinimo pasireiškia cukrinis diabetas, nuo šiol bus kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės (MPP), skirtos cukrinio diabeto kontrolei, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad pakeitimas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gavus pacientų kreipimąsi ir Lietuvos endokrinologų draugijos rekomendaciją.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė nustatyti kriterijus gydymo įstaigoms, norinčioms teikti skubiąją medicinos pagalbą. Kitaip sakant, jei po kelių metų atitinkamo tipo skubios pagalbos skyrius neužtikrintų tam tikro pacientų kiekio bei neatitiktų kitų kriterijų, jis būtų uždarytas.  Sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko aiškinimu, šiais pakeitimais siekiama efektyvinti skubiosios pagalbos sritį.

Nuo šiol išsamias gydytojų kardiologų konsultacijas bus galima gauti arčiau namų – sveikatos centruose, o sunkiais atvejais pacientai bus siunčiami į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas.

Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiausiai trims paroms.  Tiek pat laiko savarankiškai turėtų būti tiekiama šiluma, ryšio ir informacinių technologijų maitinimas, nepritrūkti geriamojo vandens, maisto bei deguonies, biotualetų.

Nuo kitų metų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Planuojama, kad šis ministerijos sprendimas praplėsti amžiaus ribas, norint išsitirti nuo minimos ligos, papildomai pareikalaus apie 3,5 mln. eurų per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Žvynelinės gydymą vaistais galės pratęsti ir antrinio lygio paslaugas teikiančių gydymo įstaigų gydytojai dermatovenerologai, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot ministerijos, iki šiol psoriazės gydymas moderniais vaistais galėjo būti skiriamas, keičiamas arba nutraukiamas tik tretinio lygio dermatovenerologijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo dermatovenerologo sprendimu.

Pacientai jaučia neteisybę – kaip renkasi šeimos gydytoją, taip norėtų rinktis ir odontologą bei gauti jiems priklausančią, nors ir nedidelę, bet valstybės kompensuojamą išlaidų dalį. Ministerija teigia, kad diskusijos dėl to vyksta, tačiau nėra aiškaus modelio, kaip tai galėtų veikti. Odontologų rūmų vadovė gi kalba dar griežčiau – apskritai siūlo atsisakyti iliuzijų apie „nemokamą“ gydymą ir viskas pastangas nukreipti į prevenciją.

Milžiniškose eilėse pas gydytojus laukiantiems (kai kada ir nebesulaukiantiems) gyventojams politikai per rinkimus nešykštėjo pažadų apie šviesesnį rytojų. Kalbų apie tai netrūksta ir dabar, tačiau ko konkrečiai imsis į sveikatos politikos formuotojų kėdes ateinantys asmenys? Ilgos eilės, netolygus medikų pasiskirstymas, ypač apsunkintas patekimas pas gydytojus rajonuose, medikų krūviai ir darbo sąlygos – įsisenėjusios problemos veja viena kitą.

Įgyvendinant bandomąjį projektą, kurio tikslas nauju centralizuotu organizavimo modeliu pritraukti į onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programas daugiau gyventojų, priklausančių tikslinėms grupėms, asmeniniai kvietimai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio jau buvo išsiųsti daugiau nei 39 tūkst. šalies gyventojų. Nuo lapkričio mėnesio laiškais, el. paštu ir SMS žinutėmis gyventojai bus asmeniškai kviečiami pasitikrinti ir dėl storosios žarnos vėžio.

Jei jums prireikė šeimos gydytojo pagalbos, nenustebkite, jei kitą kartą jums tereikės slaugytojo konsultacijos. Siekiant palengvinti naštą gydytojams per šiuos metus slaugytojams suteikta teisė ne tik teikti savarankiškas konsultacijas, bet ir išduoti nedarbingumą, išrašyti vaistų receptus. Tiesa, kaip pastebi pačios įstaigos, kol kas pasiteisino ne viskas. Tokių pokyčių sveikatos politikai ėmėsi siekdami sumažinti eiles pas šeimos gydytojus ir didinti slaugytojo profesijos prestižą.

Lietuvoje kasmet išrašoma keliasdešimt milijonų receptų įvairiems medikamentams įsigyti. Sveikatos priežiūros įstaigoms sėkmingai pereinant prie vieningos elektroninės sistemos, e-sveikata, naudojimo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo kiek netikėtą sprendimą – į vaistines žmonių vis dar atsinešami popieriniai receptai turės būti perrašyti į elektroninius pačiose vaistinėse.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia gerą žinią – medikų atlyginimai kitąmet kils 10 proc., o daliai slaugytojų – realiai net 20 proc. Vis tik pačios medikų profesinės sąjungos neslepia nusivylimo, kad susitarti pavyko ne dėl visko. Be to, realybėje tiek, kiek žadama, algos pakils ne visiems, o kiti dar turės pakovoti su įstaigų vadovybe.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nuo kitų metų vasario Lietuvoje įteisinti savanorišką sterilizaciją. Kaip rašoma SAM parengtame įsakymo projekte, to pageidaujantis žmogus turėtų kreiptis į sterilizaciją teikiančioje medicinos įstaigoje dirbantį gydytoją akušerį ginekologą arba gydytoją urologą. Pacientui būtų skiriamas trijų mėnesių laikotarpis galutiniam sprendimui dėl sterilizacijos priimti. Jeigu po trijų mėnesių paciento nuomonė nepakistų, būtų sudaroma sutartis.

Slaugos specialistų trūkumas ir jų darbo sąlygos Lietuvoje – neišgyvenamas skaudulys ir viena kritiškiausių problemų sveikatos sektoriuje. Be siūlymų didinti paslaugos įkainius, algas, reguliuoti darbo krūvius, keliama ir idėja iš trečiųjų šalių pritraukti jaunus žmones mokytis Lietuvoje ir įgalinti juos pasilikti čia dirbti slaugytojais.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams bus kompensuojami dar trys brangieji genetiniai tyrimai, kurie padės tiksliau diagnozuoti onkologines ligas ir parinkti kiekvienam pacientui geriausiai jam tinkantį gydymą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad augant valstybės galimybėms labai svarbu, kad jų nauda tiesiogiai pasiektų pacientus.

Nuo šiol slaugytojai, įvertinę pacientų sveikatos būklę, galės savarankiškai pratęsti gydytojo paskirtą lėtinių ligų gydymą ir išrašyti receptą vaistams. Apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), plėsdama bendrosios praktikos slaugytojų profesines veiklos sritis.

Pagal registruotą sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektą, Lietuvoje ruošiamasi įteisinti savanorišką sterilizaciją. Ją būtų galima atlikti nesant medicininių indikacijų ir pageidaujant pačiam pacientui. Tokia paslauga būtų mokama. Tiesa, gydytojas galėtų atsisakyti atlikti tokią operaciją.  Sterilizacija – operacija, po kurios vyras arba moteris gali tapti nevaisingi, bet neprarasti lytinio potraukio.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto apmokėti dalį gydymo įstaigų išlaidų už viršsutartines paslaugas. „Apie tai galvojame, bet viskas priklausys tiek nuo finansinių galimybių, tiek nuo logikos, kodėl tą turėtume daryti, nes gydymo įstaigos turi labai aiškias sutartis, labai aiškias kvotas, jos reguliuoja savo pacientų srautus, ypač stacionarinių pacientų didžiąją dalimi gali reguliuoti“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

Šį rudenį įsigaliojo ne viena naujovė pacientams. Prieinamais tapo daugiau vaistų ir medicinos priemonių, praplėstos nemokamai skiepijamų žmonių grupės. Taip pat žadama, kad atsivers daugiau galimybių atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytojus. Portalas tv3.lt primena, apie kokias naujoves šį rudenį svarbu žinoti pacientams.

Šalies savivaldybės, gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimą, per penkerius metus į vietos gydymo įstaigas, planuojama, pritrauks beveik 1,5 tūkst. medikų. Tam bus panaudota apie 17 mln. eurų. „Per artimiausius penkerius metus šalies savivaldybės sulauks realios pagalbos pritraukiant ir išlaikant medikus – priemonė prisidės net prie beveik pusantro tūkstančio įvairių specializacijų specialistų motyvavimo rinktis darbą konkrečioje gydymo įstaigoje ar savivaldybėje.

Nuo spalio 1 d. plečiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis papildomai apmokamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektras, kad šeimos gydytojai galėtų skirti daugiau svarbių tyrimų pacientams.  Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad sprendimas turės reikšmingų pokyčių paciento keliui. „Įgalinsime šeimos gydytojus jau pirminiu kontakto su pacientais etapu skirti daugiau tyrimų, taip gerinant diagnostiką ir gydymą.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų. Šis biudžetas atspindi valstybės pastangas stiprinti sveikatos apsaugos sistemą ir užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų lengviau prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarė pritarti 31,9 mln. eurų skyrimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies. Šios lėšos bus panaudotos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad augant finansinėms galimybėms, plečiamos ir kompensacijų gyventojams už vaistus apimtys. „Turime dvi geras žinias.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimu į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti vaistai, skirti cistinei fibrozei gydyti. Šiuos kompensuojamuosius vaistus gydytojui paskyrus pacientai galės įsigyti vaistinėse nuo spalio 7 d. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad vaistai sergantiems cistine fibroze valstybės lėšomis bus kompensuojami pirmą kartą. „Porą metų trukusį procesą vainikavo sėkmė. Pagalbos sulauks dešimtys šia liga sergančių žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) patvirtinus pirmąjį diagnostinį „b raupų“ (angl. mpox) testą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako dar vertinanti šią informaciją ir tik tuomet spręs dėl testo įsigijimo. „Informacija apie diagnostinius testus yra visiškai nauja, tai ministerija dabar susipažįsta su ja – susipažinusi, svarstys dėl įsigijimo galimybių“, – BNS sakė ministro atstovas Tomas Bagdonas. Testus „Alinity m MPXV“ gamina „Abbott Molecular Inc.

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) – itin gera žinia. Kaip skelbiama, sudarytos visos sąlygos jau kitą savaitę vaistinėse atsirasti sergančiųjų taip ilgai lauktiems vaistams cistinei fibrozei gydyti. Sergančiųjų šeimos sako sulaukusios tikro stebuklo, tik prašo, kad jo neužtemdytų biurokratinė pekla. Kaip pranešė sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius, sutartis su gamintoju jau pasirašyta, o vaistai fiziškai jau yra Lietuvoje.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) giriasi, kad paslaugų apimtys pagaliau grįžo į priešpandeminius laikus, o didžioji dalis pacientų eilėse laukia tiek, kiek numatyta įstatymu, patys pacientai tokias kalbas deda į šuns dienas. Jie piktinasi net metus siekiančiomis eilėmis ir svarsto, ar specialiai nėra stumiami privačios medicinos link.

Lietuvoje kaip ant mielių augant sergamumui COVID-19 ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis keičiasi ir nedarbingumo išdavimo tvarka – tą bus galima padaryti nuotoliniu būdu. Gydytojai pažymi, kad tvarka, kai karščiuojantys pacientai turi tą pačią dieną gyvai prisistatyti į polikliniką, siutina tiek pačius ligonius, tiek apsunkina darbą gydymo įstaigoms.

Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja projektą, skirtą psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų diegimui bei psichologinio vertinimo instrumentų adaptavimui. Pranešama, kad finansavimas šiam projektui sieks kone 4 mln. eurų. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tam bus panaudotos Europos socialinio fondo+ bei bendrojo finansavimo lėšos.

Nors medikas užsienietis, norėdamas dirbti gydymo įstaigoje Lietuvoje, privalo mokėti valstybinę kalbą, gyventojai stebisi susiduriantys su kiek kitokia realybe. Iš Druskininkų su sūnumi dėl skubios odontologinės pagalbos atskubėjusi moteris neteko amo – Žalgirio klinikoje budėjęs gydytojas ir slaugytoja nekalbėjo lietuviškai. Pati įstaiga gi teigia, kad ukrainietė asmens priežiūros specialistė lietuviškai kalba, tad nupasakota situacija atrodo miglota.

Gydytojus rengiantiems universitetams prakalbus apie poreikį valstybės lėšomis finansuoti daugiau rezidentūros studijų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad šiuo metu galimybė rezidentūros pakopoje studijuoti nemokamai yra sudaryta visiems medicinos studentams. „Medicinos rezidentūros studijoms kiekvienais metais skiriama 365 valstybės finansuojamos vietos ir 110 valstybės nefinansuojamų vietų.

Palangos savivaldybei su Klaipėdos universiteto ligonine (KUL) vis dar neradus sutarimo, kaip įstaigos teiks paslaugas po reorganizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas Aurimas Pečkauskas viliasi, kad jam moderuojant įstaigų derybas, pavyks suderinti tiek Palangos, tiek KUL interesus. Kaip nurodo ministerija, A. Pečkauskas ir KUL bei Palangos miesto atstovai susitiks spalio pradžioje.