sam

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pirmadienį paskelbė apie naujus pokyčius, kaip nuo šiol bus galima nauju būdu užsiregistruoti pas gydytojus. Kaip pranešė ministrė, sukurta pirma nemokama sveikatos mobilioji aplikacija-programėlė, kuri pirmiausia pasitarnaus pacientams. „Jos ypatumai – tai patogiausias įrankis pacientui užsiregistruoti pas gydytoją.

Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė yra numačiusi svarbius pokyčius sveikatos sistemoje. Ruošiamasi išgyvendinti aršiai kritikuojamą problemą – priemokas gydymo įstaigose, kai yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos medicininės paslaugos.

Ligoninių vadovams skundžiantis, kad paslaugų apmokėjimo pokyčiai galimai vers mažinti paslaugų apimtis, Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad beribio pinigų katilo neturime. Aiškinama, kad kai kurios procedūros yra nepagrįstos ir perteklinės, o taip įstaigos siekia tik didesnio lėšų įsisavinimo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ką tik pristatė gydymo paslaugų apmokėjimo tvarkos pokyčius. Pagal šiuos pakeitimus, už dalį viršutartinių paslaugų, kurios nėra prioritetinės, būtų mokama mažiau.

Lietuvoje trūkstant beveik tūkstančio slaugos specialistų Vyriausybė jau per artimiausius kelerius metus į regionus užsimojo pritraukti net 500 slaugytojų. Kiek realu pasiekti tokį ambicingą tikslą? Vertindama tokius Vyriausybės ketinimus Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė vylėsi, kad tai tik būtų įgyvendinta. Kita vertus, ji akcentavo, kad realybėje slaugytojų trūksta kur kas daugiau.

E. sveikatoje pradėti formuoti el. receptai, kurie leis gyventojams nuo balandžio 1 d. vaistinėse nemokamai atsiimti kalio jodido tabletes. Receptai bus suformuoti visiems 17-os savivaldybių, esančių 100 km spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės, nuolatiniams gyventojams – iš viso 1 mln. žmonių. Pirmieji gyventojai savo E. sveikatos paskyrose šiomis dienomis jau galėjo pamatyti el. receptą kalio jodido tabletėms, kurį automatiniu būdu išrašė Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Šiemet kovo 27-ąją pirmą kartą minima Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena (angl. World Adherence Day). Iniciatorių – Pasaulinės širdies ir Tarptautinės diabeto federacijų – tikslas  atkreipti dėmesį į netinkamo vaistų vartojimo pasekmes, priminti, kad kas antras pacientas nesilaiko gydymo režimo, ir skatinti lėtinėmis ligomis sergančius asmenis laikytis gydytojų rekomendacijų.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu, o kartu su juo – ir valstybės išlaidos būtinam gydymui finansuoti. 2024 m. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti skirta rekordinė suma – daugiau nei 600 mln. eurų.

Pastaruoju metu Valstybinei ligonių kasai pateikus metų statistinius duomenis apie vizitų skaičių pas šeimos gydytojus ir specialistus pasigirdo kritikos, kad yra išrašoma per daug siuntimų. Į tai sureagavo ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Žemiau pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentarą.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad iš dalies išsprendus eilių gydymo įstaigose „problemėlę“, vienas svarbiausių prioritetų taps papildomų priemokų pacientams klausimas.   „Kalbant apie eilių mažinimus, dabar ši problemėlė yra apspręsta. (...) Labai svarbi užduotis pavasario sesijoje SAM yra priemokų klausimas. Šiai dienai Lietuva yra tikrai prastoje situacijoje pagal tai, kiek žmonės iš savo kišenės moka už sveikatos klausimus. Mes jau tuoj pasieksime 32 proc.

Gydymo įstaigos turės skelbti E. sveikatoje ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Šiuo pakeitimu Sveikatos apsaugos ministerija siekia sudaryti geresnes sąlygas pacientų registracijai, mažinti eiles pas gydytojus ir didinti eilių skaidrumą. „Daugelis įstaigų iki šiol skelbdavo tik vieno mėnesio gydytojų darbo grafikus, o tai reiškia, kad pacientai turėjo galimybę užsiregistruoti vizitui tik šį arba kitą mėnesį.

Eilių pas gydytojus mažinimas ir viešojo sektoriaus stiprinimas – vienas svarbiausių naujosios Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės deklaruojamų prioritetų. Vis tik Valstybinės ligonių kasos suplanuoti paslaugų apmokėjimo pokyčiai gydymo įstaigų vadovų sukėlė nemažą sumaištį. Pasak jų, tai kaip tik kelia grėsmę paslaugų prieinamumui.

Kaip ant mielių augantis sveikatos paslaugų poreikis gydymo įstaigas spraudžia į kampą – nors jos pacientams dažnai ir gali suteikti daugiau paslaugų, pinigų už tai šiemet gaus ne visais atvejais. Ligoninių vadovai įspėja, kad eilės dėl to gali dar išaugti, o medikams net prireikti karpyti algas.

Ne tik ilgos eilės, bet medikų trūkumas regionuose – ilgą laiką linksniuojama ir tik aštrėjanti problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė su komanda paskelbė, kad per porą metų į rajonus ruošiasi pritraukti net 100 gydytojų ir 500 slaugytojų. Pati medikų bendruomenė kritiškai vertina tokius pažadus. Atsižvelgiant į regionų poreikį, į juos ketinama pritraukti ir išlaikyti ne mažiau kaip 100 gydytojų bei 500 slaugytojų. Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo projekte.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia jau pradėjusi peržiūrėti Vyriausybės nutarimą, kuriuo nustatomi tam tikrų paslaugų rajono įstaigose išlikimo rodikliai. Praėjusios Vyriausybės priimtame nutarime šiuo metu patvirtinti tam tikri kriterijai, kurių (skaičiuojant nuo 2023 m. per dvejus metus) neatitinkančios ligoninės turėtų užverti kai kuriuos skyrius. Čia iš esmės kalbama apie akušerijos, chirurgijos paslaugas ir vaikų ligų skyrius.

Tam, kad nepakenktume sau ir greičiau pasveiktume, vaistus būtina vartoti racionaliai, primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kartu ji pasidalino pagrindiniai patarimais, kaip tą daryti. „Vaistus žmonės vartoja dėl įvairių aplinkybių – vieniems vaistai yra etapas, kuris įveikus ligą pasibaigs, kitiems tai paskutinis šiaudas, susidūrus su skausmu, o dar kitiems, deja, neapgalvotas sprendimas, ypač jei nesilaikoma rekomendacijų, kaip, kiek ir ko vartoti.

Milžiniškos eilės pas gydytojus didesnei daliai gyventojų išlieka skaudi problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad jas išjudinti – vienas iš svarbiausių prioritetų. Kaip vieną eilių mažinimo priemonę ji mato ir nuotolinių konsultacijų bei telemedicinos plėtojimą, tačiau gydytojai tai vertina kritiškai.

Nors prieš kelis metus priimant sprendimus dėl Greitosios medicinos reformos (GMP) tarnybos reorganizavimo netrūko entuziazmo – iš esmės dėl to, kad reikia reformos, niekas neprieštaravo, šiandien darbuotojai bado pirštais į aibę problemų. Iš filialų vadovų lūpų taip pat skamba įspėjimas, kad jau kovo mėnesį gali tapti nemokūs ir net neturėti, už ką įsipilti kuro vykstant pas pacientus.

Nors kai kviečiame greitąją medicinos pagalbą (GMP), visada tikimės žaibiško reagavimo, realybė tokia, kad kol vieni žmonės pagalbos šaukiasi dėl iš esmės šeimos gydytojo lygio skundų, kritinės būklės pacientams jos reikia laukti ilgiau. Siekdama keisti tokią situaciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikslina tvarką ir nori aiškiai apibrėžti prioritetus, per kiek laiko į kokius iškvietimus turi reaguoti GMP tarnyba, o kai kuriais atvejais – pas pacientą net nevykti.

Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos medikų mano esantys nepasiruošę teikti medicininę pagalbą karo metu skelbia Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA). Asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, medikams nėra sudaromos galimybės išmokti reikalingų medicinos įgūdžių, kilus ekstremaliai situacijai ar karui. Be to, pabrėžiama, kad nors iki 2026 m. pabaigos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra numačiusi apmokyti 6 tūkst.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis bus kompensuojama vienuolika naujų vaistų, skirtų įvairių formų vėžiui gydyti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija naujus vaistus siūlo pradėti kompensuoti nuo balandžio 1 d. „Į kompensuojamųjų vaistų sąrašus perkeliami visi vaistiniai preparatai, kurie iki šiol buvo rezerviniame sąraše ir laukė finansavimo.

Gyventojams – platesnės galimybės įsigyti nereceptinius vaistus internetu. Jie tą padaryti galės ne tik per vaistinių tinklalapius, bet ir per interneto prekybos platformas bei mobiliąsias programėles, jeigu vaistinės pasirinks tokį būdą. Tokia galimybė sudaryta Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) patvirtinus atnaujintą nuotolinės prekybos vaistais tvarką. Tačiau ministerija ragina perkant vaistus internetu nepamiršti saugumo priemonių ir pasitikrinti, ar perkama iš legalios vaistinės.

Nors ministerija ir teigia, kad eilės pas gydytojus turėjo sumažėti, gyventojai skundžiasi susiduriantys su kitokia realybe. Štai vilnietė Rasa skaičiuoja, kad operacijos gali tekti laukti ir virš 1,5 metų. Ligoninė gi aiškina, kad kai kurias operacijas gali atlikti tik tam tikros specializacijos gydytojai, kurių yra mažai. Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt piktinosi, kad eilėje operacijai jau greit stovės metus, ir tai – dar ne pabaiga.

Siekdama sumažinti eiles pas gydytojus, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė svarsto vystyti telemedicinos paslaugas. „Esant ribotam resursui, kalbame ir apie gydytojų žmogišką resursą, turime kalbėti apie nuotolinių konsultacijų vystymą, telemedicinos paslaugų vystymą, ruošiame teisės aktus“, – pirmadienį paskelbtame naujienų portalo „15min“ interviu sakė politikė. Anot jos, šeimos gydytojai yra iškėlę klausimą dėl nedarbingumo pažymėjimų išrašymų.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandą papildė patarėja Jurgita Platakytė, bus atsakinga už slaugos ir ilgalaikės priežiūros sritis, ketvirtadienį pranešė ministerija. „Džiaugiuosi galimybe prisijungti prie sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandos.

Eilių mažinimas gydymo įstaigose ir paslaugų prieinamumo gerinimas – nuo pirmųjų darbo dienų naujosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės akcentuotas prioritetas. Aiškėja, kaip ketinama tą padaryti. Po dalies medikų organizacijų kritikos Vyriausybės programai, kad joje trūksta konkretumo, kaip vardijamus tikslus ketinama pasiekti, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete ministerijos vadovybė pristatė programos įgyvendinimo priemones.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje. Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gydymo įstaigas nori įpareigoti Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS) skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių visų medikų darbo grafikus.   Ministerija sako, kad tvarka galiotų visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teiks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams pradėti kompensuoti trys brangieji genetiniai tyrimai, kurie padės tiksliau diagnozuoti onkologines ligas ir parinkti kiekvienam pacientui geriausiai jam tinkantį gydymą.

Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą būtų įtraukti inovatyvūs vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį ir padedantys išvengti sudėtingų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

Nuo šių metų įsigaliojo pokyčiai, nebeleisiantys daliai gyventojų gudrauti bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse gulėti dvigubai ilgiau, nei priklauso. Tiesa, tai kelia naują rūpestį – visuomenei sparčiai senėjant kaip ant mielių auga globos paslaugų poreikis, o šios įstaigos taip pat braška per siūles. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad valstybė apmokėjo 120 dienų slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.

Nors gyventojai nepaliauja skųstis eilėmis ir sunkiu prieinamumu pas medikus, šie pasakoja, kad dalį jų darbo apskritai sudaro ne klinikinių problemų, o biurokratinių ir socialinių klausimų sprendimas. „Įsivaizduokite, susirgęs nedarbingumo pažymėjimo ateina bedarbis, nes to reikalauja Užimtumo tarnyba, skamba kaip absurdas“, – pažymi šeimos gydytoja Alma Astafjeva.

Išaugus sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis gyventojai pradėjo skųstis nerandantys reikiamų vaistų. Paprastai kalbama apie antibiotikų stygių, tačiau tarnybos ramina – yra kuo pakeisti šiuos vaistus. Pastaruoju metu viešoje erdvėje itin daug kalbant apie išaugusį antibiotiko klaritromicino poreikį ir šio vaisto tiekimo sutrikimus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipė visuomenės dėmesį, kad yra alternatyva šiems vaistams.

Lietuvoje trūkstant kelių šimtų slaugytojų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlys didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių slaugytojo padėjėjo profesinio mokymo programai.

Susiduriant su specialistų poreikiu, būsimiems medikams planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu, 2025–2026 mokslo metais į finansuojamas medicinos rezidentūros studijas numatoma priimti 20 papildomų studentų, o į odontologijos rezidentūros studijas – 10. „Medikų trūkumas šalyje yra aktuali problema, todėl labai svarbu pasitelkti tikslingas priemones, kurios į darbo rinką pritrauktų jaunuosius medikus.

Pirmadienį darbą Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pradeda naujasis ministrės Marijos Jakubauskienės patarėjas Skirmantas Krunkaitis. Ministerijos teigimu, jis bus atsakingas už sveikatos apsaugos sistemos atsparumo ekstremaliems ir ypatingiems civiliniams įvykiams, hibridinėms ir karinėms grėsmėms formavimą. „Ačiū už pasitikėjimą ir kvietimą dirbti ministrės komandoje.

Su metų pradžia be kitų pokyčių sveikatos srityje įsigaliojo ir pasikeitimai dėl šeimos gydytojų darbo. Norint iš priėmimo skyrių išginti būtinosios skubios pagalbos išties nereikalaujančius pacientus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakoregavo ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką.

Dalis gyventojų skundžiasi, kad kai kurių vaistų vis dar tenka ieškoti per kelias vaistines ar net kur Lenkijoje. Be to, ten jie ir gerokai pigesni. Kiti pacientai su liūdesiu žiūri net į kaimynus, kurie turi daug daugiau prieinamų inovatyvių vaistų. Ką paruošė naujoji valdžia – ar turėsime, kuo gydytis ateinančiais metais? Dalies vaistų trūkumo ir prieinamumo problemos ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl tokių kataklizmų kaip pandemija ir karas sutrūkinėjo logistikos grandinės ir pan.

„Reali situacija, kad atėjęs darbuotojas pripučia kambario viduryje baseiną, stato į jį kėdutę, prišildo vandens ir prausia žmonių“, – ne vienu tokiu epizodu iš slaugytojų darbo kasdienybės atvirai pasidalino K. Griniaus slaugos namų direktorė Ieva Bradulskienė.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės patarėja komunikacijai paskirta Irmina Frolova-Milašienė, ketvirtadienį pranešė ministerija. Pasak ministerijos, naujoji ministrės patarėja bus atsakinga už sveikatos politikos strateginės komunikacijos formavimą.

Kaip vienas didžiausių sveikatos sistemos skaudulių dažnai įvardijamas per menkas jos finansavimas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Ekspertai teigia, kad esama dar neišnaudotų resursų, kaip čia pritraukti daugiau lėšų. Vienas iš kitur taikomų būdų pacientams tikrai nepatiktų – tektų pakloti dar papildomai iš savo kišenės. Sveikatos sistemos finansavimo ir kiti klausimai trečiadienį kelti Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) organizuotoje konferencijoje Seime.

Siekiant padidinti burnos higienos ir ligų profilaktikos paslaugų prieinamumą bei kokybę šalies gyventojams, nuo šių metų pradžios sumažino maksimalų burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama vaikų dantų ėduonies ir suaugusiųjų burnos vėžio profilaktikai. Maksimalus burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičius sumažintas nuo 10 tūkst. iki 7 tūkst.

Daugybės ilgalaikių skaudulių kamuojama sveikatos sistema – pavargę pacientai ir medikai – laukia pokyčių. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė skuba vardyti prioritetus, kaip ne tik gerins situaciją, bet ir didins atsparumą karo grėsmėms.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) bei ir mirštamumas nuo jų Lietuvoje išlieka pirmoje vietoje. Negana to, esame tarp „lyderių“ ir europiniame kontekste. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi skelbia, kad situacija turėtų gerėti, mat nuo gegužės 25 d. įsigalios kardiologiniams pacientams svarbios naujovės. Higienos instituto duomenimis, 2023 metų mirčių struktūroje mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė net 52,1 proc.

2025 m. pasikeitimai pacientų laukia ir dėl receptinių vaistų išrašymo. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), planuojama, kad nuo antro pusmečio bus sudaryta galimybė vaistus pratęsti ilgiau nei pusmečiui, bet ne ilgiau kaip metams. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui. Šiemet gi numatyta galimybė, kad vaistai galės būti išrašomi 6–12 mėnesių laikotarpiui.

Nauji metai kaip visada atneša ir pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientams žadamas geresnis patekimas pas gydytojus, nauji kompensuojami tyrimai. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2025 m.  Dėl krūties vėžio galės pasitikrinti daugiau moterų Nuo 2025 metų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų. Šis pokytis papildomai pareikalaus apie 3,5 mln.

Saugumas ar perteklinis sekimas? Tokį klausimą kelia medikai, išvydę nuo kitų metų įsigaliojančią prievolę teikiant slaugos paslaugas namuose su savimi turėti lokacijos sekimo prietaisus. Ministerija gi teigia, kad to dėl saugumo pageidaujantys patys medikai. Be to, taip garantuojama, kad pacientai tikrai sulauks paslaugų. Į portalą tv3.lt kreipęsis gydytojas Algis (vardas pakeistas ir žinomas) nuogąstavo, ar nauji įvesti ambulatorinės slaugos teikimo namuose reikalavimai nėra pertekliniai.

Didelės eilės gydymo įstaigose gyventojus baigia išvesti iš kantrybės. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė patikina, kad eilių klausimas yra vienas iš prioritetinių. Kaip viena iš priemonių numatoma ir vadinamos prioritetinės eilės, kai tam tikri pacientai galėtų pas medikus patekti greičiau už kitus. Vieni sprendimą sveikina, tačiau iki galo neįsivaizduoja, kaip tai galėtų būti įgyvendinta.

„Jei kalbame apie tą reformą, kurios tikslas mažinti ligoninių skaičių, siaurinti atliekamų paslaugų spektrą, tai su šita reforma – viskas negerai“, – be užuolankų kalba Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas. Pasak jo, politikams vertėtų suprasti, kad didžiosioms ligoninėms nereikia rajonuose gyvenančių ligonių – jos nebeatlaiko krūvių, žmonių srautų. „Kodėl susidarė tokios eilės? Tai akivaizdu.

Kaip numatyta, ateinantys metai bus lemiami, kai paaiškės, kurios gydymo įstaigos negalės išsaugoti akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų skyrių. Tačiau gydymo įstaigų ir savivaldybių atstovai prašo naujosios ministrės nukelti tvarkos įsigaliojimą arba peržiūrėti jau numatytus kriterijus, kurie, jų teigimu „paimti iš oro“.  Vienas deklaruotų Arūno Dulkio inicijuotos sveikatos reformos tikslų – ne tik priartinti būtinąsias paslaugas arčiau namų, bet ir siekti kokybės.