Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai patvirtino atnaujintą dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarką, kuri įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Griežčiau buvo apibrėžti ir kriterijai, kada valstybė apmokės itin populiarios kojų venų operacijos.
Kaip nurodė SAM, įvertinus skirtingas gydytojų specialistų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, siekiant aiškaus ir mediciniškai pagrįsto reglamentavimo, nustatyti apatinių galūnių venų chirurginio gydymo taikymo kriterijai.
„Numatyta, kad sprendimas dėl chirurginės intervencijos turi būti grindžiamas objektyviais klinikiniais duomenimis, instrumentinių (ultragarsinių) tyrimų rezultatais, ligos stadijos įvertinimu pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją bei tinkamu medicinos dokumentavimu, įskaitant paciento klinikinę būklę patvirtinančių medicininių vaizdų (nuotraukų) fiksavimu“, – aiškino ministerija.
Kada kojų venų gydymas išliks nemokamas?
Nustatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas kojų venų chirurginis gydymas gali būti taikomas, jei atitinka visus šiuos 3 kriterijus:
- nustatyta lėtinė venų liga su objektyviais odos pakitimais ir komplikacijomis (C4–C6 stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją);
- pulsinio Doplerio (PW) režimu nustatytas hemodinamiškai reikšmingas refliuksas paviršinėse venose, kai refliukso trukmė yra ilgesnė nei 0,5 s., ir tai nurodyta medicinos dokumentuose.
- prie medicinos dokumentų privaloma pridėti nuotraukas, patvirtinančias C4–C6 ligos stadijai būdingus pakitimus.
Kitaip sakant, iš PSDF kompensuojamas gydymas bus taikomas pagal aiškius kriterijus jau pažengus lėtiniam venų nepakankamumui. Kitais atvejais bus siūlomi konservatyvūs gydymo metodai (pavyzdžiui, kompresinė terapija) arba pacientas už norimą operaciją turės susimokėti iš savo kišenės.
„Pažymėtina, kad rengiant projektą nebuvo pasiektas vieningas gydytojų specialistų sutarimas – tiek kraujagyslių chirurgų, tiek chirurgų pozicijos dėl intervencijų ribų išsiskyrė. Po diskusijų ir derinimų, nutarta vadovautis Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pateiktais siūlymais“, – pridūrė ministerija.
Buvo įspėjimų, kad gali išaugti komplikacijų rizika
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad stipriai išaugus kojų venų operacijų skaičiui, ministerija paruošė keitimus, kad kompensuojamos jos būtų tik tuomet, jei ligos stadija labai pažengusi. SAM aiškinimu, tokius siūlymus pateikusi pati Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija.
Tačiau specialistų nuomonės dėl to išsiskyrė. Itin uoliai ruošiamas naujoves kritikavęs Jonavos ligoninės kraujagyslių chirurgas Paulius Mocevičius teigė, kad giliųjų venų varikozė – itin paplitusi liga, o pagal naujus kriterijus didžioji dalis – 70–80 proc. venų operacijų būtų išbraukiama iš PSDF finansavimo.
Jis įspėjo, kad toks sprendimas tik padidins komplikacijų riziką, mat žmonės nemokamos operacijos turės laukti tol, kol liga pakankamai progresuos. Taip pat gydytojas svarstė, esą ruošiami pakeitimai būtų parankūs privačiai šias operacijas atliekantiems specialistams.
Valstybinės ligonių kasų (VLK) duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų, kai Suomijoje – apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – apie 350–380, JAV – apie 300. Pernai visoje Lietuvoje atlikta daugiau nei 16 tūkstančių tokių operacijų, 2023 m. jų buvo beveik 11 tūkst.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
