Rengiantis nuo 2027 m. numatomiems PSDF lėšomis apmokamų paslaugų tvarkos pokyčiams, Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje atlikti modeliavimai rizikos pacientų sveikatai neparodė, teigia ministerijai pavaldžių institucijų atstovai.
Jų teigimu, įsigaliojus pokyčiams bus stebimos pacientų eilės, o prireikus tvarka koreguojama. Tačiau medikams trūksta aiškumo, kokiais duomenimis šie modeliavimai paremti ir kaip įvertintas poveikis jau dabar ilgai laukiamoms paslaugoms.
Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas, gydytojas ortopedas traumatologas prof. Alfredas Smailys sako, kad sąnarių endoprotezavimo laukimo laikas skiriasi priklausomai nuo operacijos, gydymo įstaigos ir regiono. Pacientai taip pat renkasi centrus, kurių gydymo rezultatais pasitiki, todėl pacientų srautai tarp gydymo įstaigų pasiskirsto nevienodai.
Operacijų poreikio mastą rodo ir VLK duomenys. 2025 metais Lietuvoje atlikta beveik 14 tūkst. sąnarių keitimo operacijų, iš kurių daugiau kaip 13 tūkst. sudarė klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimas.
„Klubo sąnario endoprotezavimo operacijos gali tekti laukti apie šešis ar septynis mėnesius – tokį laiką dar galima vertinti kaip pagrįstą. Tačiau kelio sąnario operacijos kai kur tenka laukti apie dvejus metus. Mano vertinimu, protingas laukimo laikas būtų iki metų. Kai žmogui skauda ir jis žino, kad operacijos reikės, dveji metai yra labai ilgas laikas“, – sako prof. A. Smailys.
Endoprotezavimas turėtų išlikti prioritetu
Ilgas laukimas turi įtakos paciento sveikatai ir gyvenimo kokybei, o tausojant skaudantį sąnarį didesnis krūvis tenka kitai kojai ir kitiems sąnariams.
„Pacientas laukdamas netampa sveikesnis – liga progresuoja. Kai dėl skaudančio sąnario žmogus negali normaliai judėti, prastėja jo gyvenimo kokybė, didesnis krūvis tenka kitai galūnei. Pasitaiko atvejų, kai pacientas pradeda laukdamas vieno sąnario operacijos, o galiausiai operuoti reikia jau abu“, – aiškina gydytojas.
Dėl tiesioginės įtakos žmogaus judėjimui ir savarankiškumui prof. A. Smailys mano, kad sąnarių endoprotezavimas turėtų išlikti tarp prioritetinių paslaugų.
„Jeigu nuo kitų metų būtų ribojamas finansavimas ar ši paslauga nebebūtų laikoma prioritetine, galima manyti, kad eilės gali pailgėti. Jos ir dabar rodo, kad paslaugos poreikis yra didelis“, – sako prof. A. Smailys.
Pasigenda diskusijos su medikais
Profesorius sako pasigendantis konkrečių modeliavimų duomenų apie numatomų pokyčių poveikį paslaugų prieinamumui.
„Jeigu toks modeliavimas atliktas, jį reikėtų parodyti ir paaiškinti. Tada galėtume matyti, kuo remiantis prognozuojama, kad pokyčiai padės gerinti paslaugų prieinamumą. Galbūt skaičiavimai yra geri, tačiau šiandien tos informacijos trūksta. Tokie pokyčiai turėtų būti išdiskutuoti su medikų bendruomene“, – pabrėžia prof. A. Smailys.
Jo teigimu, svarbu ne tik stebėti, ar įsigaliojus pokyčiams eilės nepradės ilgėti, bet ir ieškoti sprendimų, kaip trumpinti jau esamą laukimo laiką.
Lauki ir nežinai, kada sulauksi
Ką ilga eilė reiškia pacientui, savo patirtimi iliustruoja Lietuvos artrito asociacijos prezidentė Danuta Elžbieta Žagūnienė, kelio sąnario keitimo operacijos Panevėžyje laukianti jau daugiau nei dvejus metus.
„Atsistoji į eilę ir lauki, bet nežinai, kada tavo eilė ateis. Iš pradžių buvo kalbama apie trumpesnį laukimą, todėl tikėjausi operacijos sulaukti Panevėžyje. Praėjo daugiau nei dveji metai, o konkrečios datos iki šiol neturiu. Dabar jau svarstau važiuoti į Druskininkus ir ieškoti galimybės operuotis ten“, – pasakoja D. E. Žagūnienė.
Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė pabrėžia, kad mažinant endoprotezavimo eiles Lietuvoje svarbu ne tik papildomas finansavimas, bet ir efektyvus jau turimų gydymo įstaigų pajėgumų panaudojimas. Druskininkų ligoninėje kompensuojamojo endoprotezo laukimo eilės nėra, o nuo gydytojo konsultacijos iki operacijos įprastai praeina apie mėnesį.
„Per praėjusius metus atlikome 510 kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimo operacijų, o šiemet jau spalio mėnesį buvome atlikę 723. Pas mus gydytis atvyksta pacientai iš visos Lietuvos. Šiuos rezultatus pasiekėme stiprindami specialistų komandą, investuodami į technologijas ir efektyviai organizuodami darbą. Operuojame ir savaitgaliais, nes žmogui, gyvenančiam su nuolatiniu skausmu, kiekvienas laukimo mėnuo yra svarbus“, – sako E. Raulušaitienė.
Pasak direktorės, ligoninė turi galimybių atlikti dar daugiau operacijų, todėl svarbu, kad finansavimo modelis skatintų išnaudoti esamus pajėgumus, o ne juos ribotų.
„Jeigu ateityje endoprotezavimo paslaugų finansavimas būtų ribojamas, rizikuotume ilginti pacientų laukimo eiles net ir ten, kur yra galimybių operuoti greičiau. Finansavimo sprendimai turėtų būti grindžiami realiu pacientų poreikiu, gydymo įstaigų pajėgumais ir pasiekiamais rezultatais. Mūsų tikslas ne riboti operacijų skaičių ten, kur galime padėti daugiau, o užtikrinti, kad pacientai visoje Lietuvoje reikalingo gydymo sulauktų laiku“, – pabrėžia E. Raulušaitienė.
Laukimas D. E. Žagūnienei reiškia nuolatinį skausmą ir būtinybę jį malšinti vaistais. Prieš keturis dešimtmečius patirtos traumos pasekmės pirmiausia atsiliepė kairiajam kelio sąnariui, tačiau ilgainiui problemų atsirado ir kituose sąnariuose.
„Skausmas yra didelis, todėl tenka vartoti nuskausminamuosius, naudoti tepalus, padeda masažai. Kai viena koja negali normaliai funkcionuoti, visas krūvis tenka kitai. Dabar jau problemų turiu ir su klubais, neramu ir dėl kito kelio“, – sako asociacijos prezidentė.
Galimybė už gydymą sumokėti savo lėšomis D. E. Žagūnienei nėra reali alternatyva. Pacientų atstovė taip pat pasigenda pacientų organizacijų įtraukimo svarstant pokyčius, galinčius paveikti gydymo prieinamumą.
„Tokių žmonių kaip aš yra nemažai. Nuolat girdime pacientų istorijas ir matome, su kuo jie susiduria laukdami gydymo. Todėl pacientų organizacijų nuomonės taip pat reikėtų klausti prieš priimant sprendimus, kurie tiesiogiai palies paslaugų prieinamumą“, – pabrėžia ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
