recepą tayyipą erdoganą

Europos šalių lyderiai ketvirtadienį turėtų griežtai pasmerkti Turkijos „neteisėtus veiksmus“ Graikijos ir Turkijos atžvilgiu kritišku pareiškimu, kuris gali aukštyn kojom apversti ES ir Turkijos viršūnių susitikimą Bulgarijoje kitą savaitę. Briuselyje susitinkančių Europos Sąjungos 28 valstybių lyderių pareiškimas ruošiamas Turkijai suėmus du graikų karius ir pasiryžus neleisti tarptautinės bendruomenės pripažįstamai Kipro graikų vyriausybei žvalgyti naftos ir dujų telkinių.

Užsitęsusi nepaprastoji padėtis Turkijoje nulėmė rimtus „šimtų tūkstančių žmonių“ teisių pažeidimus, įskaitant žudymus, kankinimus ir savavališkus sulaikymus, antradienį perspėjo Jungtinės Tautos. Po nesėkmingo bandymo 2016 metų liepą nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą įvesta ir vėliau ne kartą pratęsta nepaprastoji padėtis sukėlė dramatiškų pasekmių, sakoma antradienį paskelbtoje JT žmogaus teisių biuro ataskaitoje apie 2017 metus.

Turkijos valdžia penktadienį skubiai paskelbtu potvarkiu grąžino į darbą daugiau nei 1 800 valstybės tarnautojų, paaiškėjus, kad jie nesusiję su judėjimu, kaltinamu dėl nepavykusio 2016-ųjų perversmo. Viešojo sektoriaus darbuotojai buvo atleisti apkaltinus juos parsisiuntus saugiojo susirašinėjimo programėlę „ByLock“. Valdžia tvirtina, kad šia programėle naudojasi JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno), kurį Ankara kaltina organizavus nepavykusį pučą, judėjimas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį vadovavo raginimams sumažinti Europos Sąjungos skiriamas lėšas deryboms dėl Turkijos narystės Bendrijoje. Šis pareiškimas akivaizdžiai žymi ES nepasitenkinimą Ankaros vykdomomis griežtomis priemonėmis po pernai Turkijoje nesėkmingai mėginto įvykdyti karinio perversmo.

Vokietija ketvirtadienį pažadėjo imtis skaudžių priemonių, turinčių paveikti turizmą ir investicijas Turkijoje, taip pat atlikti komplikuotų santykių su šia šalimi visapusišką „reviziją“. Šis Berlyno pareiškimas rodo, kad Vokietijos kantrybė baigėsi, Ankarai areštavus kelis žmogaus teisių aktyvistus.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti, kaip gyvi sudeginami į nelaisvę paimti du turkų kariai. Šis vaizdo įrašas pasirodė Turkijai pažadėjus ryžtingai kovoti su teroru Sirijoje po 16 turkų karių žūties per mūšį dėl vieno džihadistų kontroliuojamo miesto. 19 minučių trukmės vaizdo įraše matyti, kaip du uniformuoti vyrai ištraukiami iš narvo ir padegami.

Jaunas turkų policininkas, kuris šią savaitę nužudė Rusijos ambasadorių Ankaroje, po nesėkmingo liepos 15-osios bandymo įvykdyti Turkijoje perversmą aštuonis kartus saugojo prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, trečiadienį rašo šalies spauda. 22 metų Mevlutas Mertas Altintasas pirmadienį vakare viename meno parodų centre paleido devynias kulkas į ambasadorių Andrejų Karlovą ir pats buvo nukautas turkų policijos.

Turkija dėl Europos Sąjungos kritikos jos atžvilgiu pirmadienį reiškė protestą bloko pasiuntiniams, o santykius su Briuseliu pavadino trapiais. Pastarosiomis dienomis ES griežtai kritikavo narystės joje siekiančią Turkiją dėl griežtų priemonių, taikomų po nesėkmingo liepos 15-osios bandymo įvykdyti perversmą. Penktadienį Turkija areštavo devynis prokurdiškos Liaudies demokratinės partijos (HDP) parlamentarus, tarp jų – du partijos lyderius.

Turkijos policija antradienį sulaikė opozicijos laikraščio „Cumhuriyet“ vyriausiąjį redaktorių, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, o televizija „CNN Turk“ nurodė, kad išduota 13 arešto orderių šio dienraščio žurnalistams ir vadovams. Redaktorius Muratas Sabuncu buvo sulaikytas, o pareigūnai tebeieško laikraščio vykdomojo valdybos pirmininko Akino Atalay bei žurnalisto Guray Ozo, paskelbė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.