rapsai

Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.

Ukmergės žemdirbiai kelis kartus per dieną žvalgosi į meteorologinių prognozių interneto svetaines, tikėdamiesi lietaus. Deja, rimtesni lietūs šio krašto vis nepasiekia – tik kartą per mėnesį kiek „pakrapijo“. Dabartinę situaciją rajono javų augintojai vadina tiesiog bloga. Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako, kad jei pasirodys taip laukiamas gausus lietus, derlius dar bus iš dalies išgelbėtas.

Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų šiemet užauginta apie 7,3 mln. tonų, arba 7 proc. daugiau nei pernai, kai derlius siekė 6,8 mln. tonų, pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Anot asociacijos prezidento ir bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, šie metai buvo sunkūs, grūdų sektorius daug kartų reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų.

Palankūs orai ir prasidėjusios šalnos ūkininkus skubina baigti kiek vėluojančią žieminių rapsų ir kviečių rudens sėją. Žemdirbiai sako, kad darbai vėluoja ir dėl klimato, ir dėl technikos trūkumo, ir dėl išaugusių sėklų, trąšų, kuro kainų.   Kitąmet, prognozuojama, mažiau bus auginama rapsų – dėl išdžiūvusių dirvų kai kur nebuvo įmanoma jų pasėti, todėl vietoj jų pasodinti žieminiai kviečiai.

Lietuvoje šių metų rugsėjo mėnesio viduryje grūdų vidutinės supirkimo kainos padidėjo, o rapsų – sumažėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo 12–18 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 313,7 euro už toną – 2,8 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 44,6 proc. brangiau nei prieš metus skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Pašariniai miežiai supirkti po 283,1 euro – atitinkamai 7,1 proc. ir 53 proc. brangiau, rugiai supirkti po 250,7 euro – atitinkamai 10,1 proc. bei 53 proc.

Po lietingo ir vėsaus pavasario Lietuvos ūkininkai nuogąstavo, jog negalės įvažiuoti į laukus ir laiku pasirūpinti pasėlių tręšimu ir purškimu nuo grybinių infekcijų, o nesibaigiantys lietūs sutrukdys šienapjūtei, rašoma pranešime žiniasklaidai. Su didžiausiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kurių laukuose neįrengtos ar nesutvarkytos drenažo sistemos ir tie, kurie neturi pajėgios technikos, su kuria būtų galima greitai atlikti būtiniausius darbus, vos pasitaikius palankioms oro sąlygoms.

Pavasarį geltonai nusidažantys laukai džiugina akis, bet liūdina gamtininkus: ūkininkai kasmet vis didesnius žemės plotus užsėja rapsais, kurie paukščiams – lyg Sacharos smėlynai, įžvalgomis apie šių augalų paplitimą šalies žemės ūkyje dalijasi Statistikos departamentas (SD). Gamtininkų teigimu, paukščiams grėsmę kelia tiek rapsų, tiek kukurūzų masyvai – jais užsėjus laukus, krūmynuose gyvenantiems paukščiams mažėja buveinių ir maisto šaltinių.

Užsitęsus šaltukui gyventojai vis dažniau pastebi neadekvačiai ir keistai besielgiančias stirnas. Šios lyg bebaimės – eina artyn, net leidžiasi glostomos. Specialistai turi atsakymą – tokį laibakojų elgesį lemia apsinuodijimas rapsais, kurio šios, pritrūkusios maisto, prisiėda pamiškėse. Rapsų nuodingos medžiagos pažeidžia organų veiklą, nervų sistemą, dėl ko pakinta elgesys, gali baigtis ir žūtimi.

Prieš keletą dienų neeilinis nutikimas įvyko Kėdainių rajone, Pelėdnagių kaimo teritorijai priklausančiame vienkiemyje. Į sodybą atklydo mažas negaluojantis stirniukas. Sodybos šeimininkai Važgauskai nepaliko stirniuko likimo valiai, jį gelbėjo. Specialistai tikina, kad keletą dienų geradarių sodyboje pailsėjęs ir pagydytas stirniukas, turėtų atsigauti. Tuomet jis galės būti paleistas atgal į gamtą, pas laukuose besiganančią šeimą. Prie pat namų „Viskas buvo taip.