prezidentas antanas smetona

Šiandien sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė. Nepriklausomybę gynė savanoriai. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, lietuvių tautai teko išgyventi itin sunkių išbandymų metą.

Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą. Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.

Įvairiose Kauno vietovėse gali būti palaidota apie 2000 savanorių, 1919-1920 metais žuvusių už Lietuvos laisvę. Daugumos jų kapų net kauburėlių žemės paviršiuje nesimato, nors spėjamos palaidojimo vietos žinomos istorikams ar kitiems deramu žuvusiųjų atminimu susirūpinusiems kauniečiams.

Šeštadienį 13 val., Kaune, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje iškilmingai atidaroma paroda „Pasaulio skautijai – 100“. Prieš parodos atidarymą Prezidentūros sodelyje – šventinė skautų rikiuotė ir raportai. Po parodos atidarymo vyks konferencija „Lietuvos skautai – pasaulio dalis“, kurioje bus prisiminta Lietuvos skautų veikla prieškariu ir šiandien.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33 gegužės 12 d., 13 val. įvyks iškilmingo renginio „Pasaulio skautijai 100-metų“ atidarymas.Šventė prasidės Prezidentūros sodelyje iškilminga skautų organizacijų rikiuote bei Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo kalba.Vėliau renginys perikels į Prezidentūros ekspozicijų salę, kur 14 val. įvyks parodos „Pasaulio skautijai – 100 metų“ atidarymas.

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1918-ųjų metų Lietuvos atgimimo, arba kaip jis pats sakydavo „pakirdimo“, darbininkas, buvo ne tik nepranoktas ano meto publicistas, bet – kurį laiką ir politikas. Užsirašęs į tautininkus, ėjo šios partijos dvasios vado pareigas. Prezidentas Antanas Smetona vertino draugystę su kanauninku ne vien dėl jo publicistinių gebėjimų bei politinio nusistatymo artumo.