plazma

Nacionalinis kraujo centras Lietuvoje siejamas ne tik su gelbėjamomis gyvybėmis, bet ir su plačiai nuskambėjusiais skandalais – įstaigos vadovas Vytenis Kalibatas teisiamas už 3,7 mln. litų žalos valstybei padarymą. Tačiau tokiu metu nauja NKC direktore tapusi Joana Bikulčienė teigia, kad turi savo kraujo centro viziją ir jai įgyvendinti būtina valdžios institucijų pagalba ir politinė valia spręsti esamas problemas.

Į tarpžvaigždinę erdvę įskriejusiu pripažintas zondas „Voyager 1“ jau įrašė tąja tarpžvaigždine erdve sklindančius garsus – taip skamba plazma už Saulės sistemos ribų. „Pasiklausykite, – specialioje NASA spaudos konferencijoje ragino tyrimo autorius, Donas Garnetas (Don Gurnett). – Tai – istorinis įrašas. „Voyager 1“ pirmą kartą įrašė tarpžvaigždinės erdvės skambesį.

Misurio valstijos universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė technologiją, galinčią generuoti ir leisti į erdvę plazmos žiedus. Šis išradimas tuo pat metu gali būti ir proveržis energetikoje, ir tikra revoliucija karo pramonėje, kuri leis kurti plazminius pabūklus ir apsauginius plazmos skydus, skelbia „ExtremeTech“. Plazma yra viena iš medžiagos agregatinių būsenų, kurios būdama ji neturi nei formos, nei tūrio, tačiau gali būti elektros laidininku ir generuoti magnetinį lauką.

Šiandien popiet, apie 17 val. Lietuvos laiku, Žemę pasiekė savaitgalį įvykusio Saulės žybsnio suformuotas plazmos ir didele energija pasižyminčių dalelių debesis, informuoja „Spaceweather.com“. Saulėje šeštadienį (liepos 28 d.) įvyko M6 (vidutinio stiprumo) kategorijos žybsnis, po kurio į kosmosą buvo išmesta plazmos dalelių. Astronomų skaičiavimais, dalelių srautas Žemės magnetosferą pasieks šią popietę – nuo 17 val. planetos ašigalių ir poliarinių ratų regionuose galima tikėtis pašvaisčių.

Žėrinti žalia ir raudona, kibirkščiuojanti ir hipnotizuojanti šviesa nakties danguje. Pašvaistės yra tikras stebuklas, o dangaus stebėtojai teigia, kad yra pats didžiausias šviesų šou Žemėje. Tačiau kaip pašvaistės atrodo žiūrint ne iš Žemės, o iš kosmoso? Astronauto Dono Petito (Don Pettit), Tarptautinės kosminės stoties inžinieriaus teigimu, tai dar įspūdingesnis reginys, o stočiai įskridus į pačią pašvaistę, jausmas toks, kad stotis sumažėjo ir atsidūrė neoninės lempos viduje.

Naudojant elektromagnetines bangas fizikams pirmą kartą pavyko užkirsti kelią plazmoje susidarančių nepastovių sričių plitimui. Tai svarbus pasiekimas, nes jis gali padėti išspręsti vieną iš didžiausių valdomos branduolinės sintezės reakcijos problemų. Valdoma branduolinės sintezė – tai bandymas reaktoriuje atkurti procesus, vykstančius Saulėje, kuomet vandenilio dujos, įkaitusios iki milijonų laipsnių, virsta plazma ir jungiasi, sudarydamos helį ir išskirdamos energiją.

Po Saulėje įvykusios vainiko masės išvaržos į kosmosą Žemės kryptimi išmestas plazmos pliūpsnis laikinai gali sutrikdyti radijo ryšį ir gerokai sustiprinti poliarines pašvaistes, skelbia NASA. Pirmoji didelė Saulės vainiko masės išvarža užregistruota pirmadienį, kiek vėliau sekė ir antroji, praneša „Space.com“. Pasak mokslininkų, pirmasis Saulės plazmos dalelių srautas Žemės magnetinį lauką turėjo pasiekti trečiadienio naktį, maždaug 22.20 val.

Stipri Saulės audra ne tik pridarytų žalos Žemės infrastruktūrai, bet ir paliktų tiek radiacijos, kad ši daugybę metų gadintų palydovus. Kai Saulė Žemės link išmeta masyvų įelektrintų dalelių debesį, šis gali pažeisti elektros tiekimą ir sugadinti palydovų elektroninę įrangą. Tačiau tai dar ne viskas.

Kraujo perpylimas gelbsti žmonių gyvybes, bet kraujo donorystės plėtrą žlugdo absurdiška konkurencija ir šios srities pavertimas pelno medžioklės plotais. Žiniasklaidoje, Seime ir Sveikatos ministerijoje pastarosiomis savaitėmis griaudėjo visus bauginti turinčios naujienos. Jų esmė – valdiška viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras (NKC) neva tiekia ligoninėms kraują, iš kurio paslaptingai dingsta pusė hemoglobino koncentracijos.