pensijų reforma

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį pritarė pagrindiniams prezidento Emmanuelo Macrono pensijų reformos elementams, atvėręs jam kelią įgyvendinti nepopuliarius pokyčius, dėl kurių šalyje jau ne vieną mėnesį vyksta protestai ir streikai. Devynių narių Konstitucinė Taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų, ir nusprendė, kad reformos teisės aktas neprieštarauja įstatymams.

Prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą ketvirtadienį visoje Prancūzijoje protestavo apie 570 000 žmonių, iš jų 57 000 – Paryžiuje, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Šis skaičius buvo gerokai mažesnis nei per ankstesnių savaičių protestus. Kovo 28 dieną pareigūnai suskaičiavo 740 000 protestuojančių žmonių visoje šalyje, iš jų 93 000 – Paryžiuje, ir šie skaičiai nuolat buvo mažesni už profsąjungų, koordinavusių streikus ir demonstracijas, duomenis.

Prancūzijoje ketvirtadienį vėl vyko masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis. Tai kol kas didžiausias smurto protrūkis per jau tris mėnesius trunkantį gyventojų maištą prieš itin prieštaringai vertinamą šalies prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad ketvirtadienį Prancūzijoje demonstracijose prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą dalyvavo apie 1,089 mln. protestuotojų, o vien Paryžiuje jų buvo 119 000. Sostinėje šis skaičius yra didžiausias nuo sausį prasidėjusių protestų prieš reformą. Visoje šalyje šis skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei per paskutinę didelių protestų dieną kovo 15-ąją. Tačiau jis nesiekė 1,28 mln. žmonių, dalyvavusių kovo 7-osios eitynėse.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį politinių sąjungininkų susitikime pareiškė, kad neketina paleisti parlamento ar pertvarkyti vyriausybės, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš susitikimo dalyvių. Dalyvis, pageidavęs neviešinti jo pavardės, teigė, kad prezidentas taip pat planuoja atmesti oponentų raginimus surengti referendumą dėl ginčijamos jo pensijų reformos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nori, kad jo pensijų reforma „užbaigtų savo demokratinę kelionę“, sakoma jo biuro pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP sekmadienį. Prieštaringai vertinamas teisės aktas, dėl kurio kelis mėnesius vyko protestai parlamente ir gatvėse, pirmadienį bus priimtas parlamente, jei nebus priimtas vienas iš dviejų nepasitikėjimo vyriausybe pareiškimų.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei ketvirtadienį parlamente be balsavimo prastūmus prieštaringai vertinamą pensijų reformą, žemuosiuose rūmuose kilo triukšmas, o Paryžiuje ir kituose šalies miestuose – pikti protestai. Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ketvirtadienį pareiškė parlamentui, kad vyriausybė įtvirtins prieštaringai vertinamą prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose rūmuose. „Negalime lažintis dėl savo pensijų ateities“, – sakė E. Borne parlamentui, aktyvavusi Prancūzijos konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį. Ji sulaukė kairiosios opozicijos atstovų, kurie protestuodami garsiai sugiedojo Prancūzijos nacionalinį himną „Marselietę“, šūksnių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sulaukė parlamento aukštųjų rūmų – Senato – pritarimo savo prieštaringai vertinamai pensijų reformai. Senatas, kuriame dominuoja konservatoriai, pritarė reformai 193 balsais prieš 114, tačiau manoma, kad žemuosiuose rūmuose balsų persvara bus daug mažesnė, ir tai bus svarbus išbandymas E. Macronui. Balsavimas žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – turi įvykti vėliau ketvirtadienį.