pedagogai

Kaune pirmadienį prasideda keturias dienas truksiantys nacionalinio saugumo ir pilietiškumo mokymai pedagogams. Juose dalyvaus apie 50 pedagogų iš visos Lietuvos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Mokymų metu pedagogai gilins žinias mobilizacijos, pasirengimo dienai X, pirmosios pagalbos teikimo klausimais, susipažins su Ukrainos patirtimi ir išmoktomis pamokomis, o įgytas žinias pritaikys atliekant praktines užduotis.

Klaipėdos universitetas įgijo pedagogų rengimo centro statusą, nuo šiol jame bus daugiau galimybių mokytojams tobulinti kvalifikaciją, stiprinti ugdymo kokybę, o tai kryptingiau atlieps Vakarų Lietuvos regiono bei visos šalies mokytojų poreikį, ketvirtadienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė jau pasirašė įsakymą, kuriuo Klaipėdos universitetui suteikiamas pedagogų rengimo centro statusas šešeriems metams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė planą, kaip užkamšyti drastiškai tuštėjančius mokytojų kabinetus ir gerinti pedagogų darbo sąlygas. Vien per praėjusius metus iš viso Lietuvoje trūko 600 mokytojų. Ministerija siekia pritraukti specialistų iš kitų sričių, žada keisti finansinės paramos pedagogikos studentams modelį, taip pat nuo rugsėjo pradės veikti mokytojams skirta psichologinės pagalbos linija.

Panevėžio pedagogų kelionė į tolimąją Japoniją apkarto ne tik pasklidus „TikToko“ įrašui, kuriame panevėžiečiai išvadinami rasistais, mat nereaguoja į vietinio tiktokerio prašymą patraukti lagaminus. Kelione už Europos Sąjungos lėšas susidomėjo ir prokuratūra. Po tyrimo daugiau nei trečdalis Panevėžio tarnautojų už skandalingąją kelionę į Japoniją turėjo iš savo kišenės susimokėti beveik 20 tūkstančių eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pedagogų bendruomenę pasiekė žinia apie gerbiamo kolegos netektį. Pranešama, kad mirė pirmasis Alytaus Dainavos progimnazijos direktorius Julius Baublys. Pranešta apie gerbiamo direktoriaus netektį. Mirė pirmasis Alytaus Dainavos progimnazijos direktorius Socialiniame tinkle „Facebook“ Alytaus Dainavos seniūnaitija pranešė apie Juliaus Baublio netektį. Jie pranešė, kada bus galima atsisveikinti su direktoriumi.

Nors mokytojų atlyginimai pastaraisiais metais sparčiai augo, Lietuvos mokykloms vis dar sudėtinga pritraukti talentingiausius jaunus specialistus. Be to, pusė jaunų pedagogų svarsto palikti profesiją vos po kelerių darbo metų. Kodėl taip yra? Ar problema vis dar yra per maži atlyginimai, ar šiandien svarbesni kiti mokytojo profesijos aspektai? Daugelį metų viešojoje erdvėje mokytojų atlyginimai buvo laikomi kone pagrindiniu atsakymu į didžiąją dalį švietimo problemų.

Šalies savivaldybės, ypač regionuose, suka galvas, iš kur gauti mokytojų. Pedagogų ir dabar trūksta, o ateityje prognozuojama katastrofiška padėtis, nes dabartiniai išeis į pensiją, o jaunimas būti mokytojais nenori. Marijampolė problemos sprendimui pradės taikyti šalyje dar nematytą metodą: vilios mokytojus net 1 000 eurų priedu prie algos kas mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje, direktorės teigimu, šiuo metu mokytojų netrūksta.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šią savaitę pateikė svarstyti priemonių plano projektą, skirtą pedagogų pritraukimui ir išlaikymui ugdymo įstaigose. Plane taip pat numatomos priemonės darbo sąlygų gerinimui.  Kaip nurodė ministerija, 2026–2028 m. plane numatoma tikslinti finansinę paramą studentams, įteisinti studento-stažuotojo modelį, stiprinti jaunų mokytojų mentorystę ir mokytojų profesinį saugumą, psichologiškai saugią darbo aplinką.

Alytaus švietimo bendruomenė griežtai pasmerkė Alytaus Adolfo-Vanago gimnazijos direktoriaus sprendimą atleisti etikos mokytoją Meilę Platūkienę. Todėl pirmadienį Alytaus mokytojai surengs protesto akciją, o pati mokytoja savo teises toliau gins teisme, pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Organizacijos teigimu, toks sprendimas suprantamas kaip susidorojimas su darbuotoja, kuri aktyviai gina švietimo darbuotojų teises ne tik Alytuje, bet ir visoje šalyje.

Naujas tyrimas atskleidžia, kad pastarųjų penkerių metų krizės – pandemija, nuotolinis mokymas ir karo Ukrainoje pradžia – smarkiai prislopino mokytojų balsą viešojoje erdvėje. Švietimo temos neretai nugrimzdavo po politinių sprendimų, streikų ar kitų aktualijų sluoksniu.

Kaip Lietuvos žiniasklaidoje formuojamas mokytojų įvaizdis, kaip su švietimo tema dirba žurnalistai ir kokį tai turi galutinį poveikį? Penkerius metus apimantis tyrimas parodė paradoksą: Lietuvos mokytojai yra matomi, bet negirdimi. Ką galima būtų keisti ir ką naudinga žinoti tiek mokytojams, tiek visuomenei, tiek žurnalistams diskutuoja „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė ir „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

Sutarimo dėl atlyginimų su Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija nerandantys aukštųjų mokyklų darbuotojai jungiasi prie Andriaus Navicko atstovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) trečiadienį rengiamo mitingo. Taip pat Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) nusprendė nutraukti su ministerija vykdytas šakos kolektyvinės sutarties derybas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) žadant protestuoti dėl nepakankamo pedagogų atlyginimų didinimo, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė viliasi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sugebės rasti kompromisus Andriaus Navicko vadovaujama organizacija.  „Situacija yra dviprasmiška, nes dalis profsąjungų yra sutarusios ir tą viešai deklaravusios po susitikimų su ministre ir ministrės komanda.

Lietuvoje nestinga gabių mokytojų ir pasiekimų, tačiau mūsų švietimo sistema vis dar nepakliūva tarp geriausių Europoje. Politiniai vėjai, nuolatinės reformos ir nevienodos galimybės mokyklose kuria nestabilumą, trukdantį ilgalaikei pažangai.

Likus savaitei iki naujų mokslo metų pradžios, šiuo metu šalyje trūksta 458 mokytojų, daugiausiai – matematikos ir lietuvių kalbos. „Šiuo metu pagal mums pateiktus duomenis trūksta 458 mokytojų iš įvairių dalykų“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Tai 52 matematikos, 46 lietuvių kalbos, fizikos, chemijos po 20, anglų – 19, 13 – vokiečių kalbos ir daugmaž po 10 kitų specialybių“, – teigė ji.

Pradinių klasių mokytoja, Kalvarijos gimnazijos darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkė Eglė Navickienė paskelbė rugpjūčio 25 dieną pradedanti bado akciją. Kraštutinis sprendimas priimtas dėl ilgą laiką patiriamo psichologinio spaudimo, diskriminacijos ir nuolatinio bandymo ją išstumti iš mokyklos teigiama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešime spaudai. Profesinė sąjunga gimnazijoje veikia nuo 2010 metų.

Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog, artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvoje ieškoma apie 450 įvairių specialybių mokytojų. Labiausiai, pasak ministrės, trūksta lietuvių kalbos ir matematikos dalykų pedagogų.  „Rugsėjo 1 d. yra siūloma ir ieškoma apie 450 įvairiausių specialybių mokytojų. Žinoma, kad daugiausiai trūksta matematikos mokytojų, lietuvių kalbos mokytojų“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Popovienė.

Pedagogo kvalifikaciją turintys šalies ugdymo įstaigų darbuotojai gali nemokamai  įgyti papildomų specializacijų bei dalykinių kompetencijų aukštosiose mokyklose, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak jos, užbaigę studijas jie galės dirbti papildomo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais.

Lietuvos mokyklose vis dar dirba virš 2000 pensinio amžiaus mokytojų, o jaunimas švietimo sistemoje didelio noro dirbti nerodo. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje net 56 procentai pradinių klasių mokytojų yra vyresni nei 50-ies metų, o tyrimai rodo, kad per pirmuosius penkerius darbo metus iš švietimo sistemos pasitraukia apie pusę jaunų pedagogų.

Nuaidėjus ugdymo programų pokyčiams, jau keičiami ir egzaminai. Štai anglų kalbos egzaminas nuo šių mokslo metų bus sunkesnis, abiturientai turės būti pasiekę aukštesnį kalbos mokėjimo lygį. Tačiau mokytojai sako, kad eilinį kartą su reforma paskubėta, esą gali kentėti mokinių rezultatai.   Šiais mokslo metais egzamino užduotys bus rengiamos pagal atnaujintoje programoje numatytus reikalavimus.

Seimas, atsižvelgęs į pedagogų trūkumą šalyje, šią savaitę priėmė Švietimo įstatymo pataisas, leisiančias ne tik mokytojams, bet ir kitiems specialistams padėti klasėse besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams. Pataisos priimtos rengiantis nuo rugsėjo įsigaliojančiam vadinamajam įtraukiojo ugdymo modeliui, reiškiančiam, kad specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą.

Paaiškėjus, jog penkiose šalies mokyklose pernai dėl streiko nedirbusiems pedagogams vis vien buvo išmokėti atlyginimai, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė neabejoja, kad jos vadovaujamos savivaldybės įstaigoje tokia situacija susiklostė dėl žmogiškos klaidos. Pasak merės, klaidą padarę mokyklos-darželio „Kregždutė“ darbuotojai ją pastebėjo patys, o permoką gavę pedagogai geranoriškai ją grąžino.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) per visuotinį pirmininkų susirinkimą penktadienį sutarė, jog nuo pirmadienio pereis prie pasyvių streiko veiksmų, o vėliau vėl imsis aktyvių veiksmų. „Gruodžio 5 d. kviesime visus mokytojus vėl aktyviai jungtis prie atnaujinamų aktyvių streiko veiksmų, kad būtų akivaizdžiai išreikšta švietimo bendruomenės nuomonė apie susidariusią situaciją. Taip pat mūsų atstovai stebės Seimo posėdį, kuriame tą dieną bus priimamas biudžetas.

Prezidentas Gitanas Nausėda demagogija pavadino valančiųjų politikų priekaištus, jog ragindamas sparčiau kelti mokytojų atlyginimus jis nenurodo finansavimo šaltinių. Pasak G. Nausėdos,  valstybės biudžeto pajamos būtų didesnės, jei būtų įgyvendinta mokesčių reforma. „Šitą demagogiją aš girdžiu jau keletą metų iš eilės. Kiekviename savo metiniame pranešime teigiau tai, kad turime kaip galima greičiau įgyvendinti mokesčių reformą.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga atnaujino streiką. Šįkart profsąjungos nariai su bendraminčiais – apie keli šimtai žmonių – rinkosi prie Seimo rūmų į visuotinį Lietuvos mokytojų mitingą.  Kai kurie mokytojai atvyko nešini savo mokyklų vėliavomis. Kiti laikė plakatus „Mokytojas negano avių bandos – jis moko“, „Algos – ne pašalpos“, „Kuo mažiau švietimo, tuo daugiau karų“ ir kt.

Klaipėdos švietimo įstaigose savivaldybė steigia 191 naują pedagogų ir jų padėjėjų etatą, ketvirtadienį nusprendė taryba. „Ugdymo kokybė ir sąlygos mokyklose bei darželiuose – vienas iš itin svarbių mūsų prioritetų. Taryboje taip pat patvirtinti strateginio veiklos plano pakeitimai, kuriais numatoma daugiau lėšų įstaigų atnaujinimo darbams, o padidinus etatų skaičių mokyklose bei darželiuose užtikrinama geresnė ugdymo kokybė“, – pranešime sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Pedagogai valstybės finansuojamas magistro studijas galės rinktis dar penkiuose universitetuose, iš viso – jau šešiuose, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). NŠA penktadienį pranešė pasirašiusi partnerystės sutartis su penkiais universitetais, vykdysiančiais pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijas. Pedagogai galės studijuoti M. Romerio universitete, Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.

Beveik 100 pedagogikos studentų šį rudenį pasinaudojo galimybe iš anksto sudaryti įsidarbinimo mokykloje sutartį ir gauti tikslinę stipendiją, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugiausia studentų išankstines įsidarbinimo sutartis sudarė su Vilniaus ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėmis bei jų mokyklomis. Būsimi mokytojai taip pat rinkosi ateityje mokyti Kaune, Kaišiadoryse, Mažeikiuose, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Trakuose ir kituose regionuose.

Šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 1,5 tūkst. mokytojų, daugiausia – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno apskrityse, rodo interaktyvus mokytojų poreikio žemėlapis. Kaip nurodoma penktadienį pristatytame „Renkuosi mokyti“ žemėlapyje, sostinės apskrityje trūksta 401 mokytojo, Klaipėdos – 313 mokytojų, o Kauno – 222 mokytojų. Šiaulių apskrityje trūksta 200 mokytojų, Telšių apskrityje – 107 mokytojų, Marijampolės, Alytaus apskrityse – atitinkamai 72 ir 66 pedagogų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai streikuojant, švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad kai kuriose šalies mokyklose „situacija yra skausminga“. Tose ugdymo įstaigose, kuriose streikuoja dauguma mokytojų, mokiniai negali mokytis įprasta tvarka. „Situacija yra skausminga: tiek mums, tiek savivaldybėms, tiek mokiniams, tiek tėvams“, – antradienį žurnalistams sakė G. Jakštas. Jo teigimu, jeigu ugdymo įstaigoje streikuoja keletas mokytojų, ugdymą užtikrinti įmanoma.

Mokytojų streikas tęsiasi, o švietimo ministras pedagogų reikalavimams dar nenusileido. Į Vilnių iš Klaipėdos einanti pedagogų grupė aptirpo – iš 60 žygiavusių liko apie 20. O nuo Zarasų einančiuosius papildė mokytojai iš Utenos. Vis dėlto, bendras streikuojančių skaičius kiek apmažėjo – iki 2600. Kilometras po kilometro link Vyriausybės keliauja dvidešimt mokytojų ir iš Klaipėdos. Įveikta 70 kilometrų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), vadovaujamos Andriaus Navicko, kompromisiniai siūlymai nėra įgyvendinami, derybos toliau tęsis trečiadienį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Tuo metu profsąjungos pirmininkas tikina iš ministerijos nesulaukęs atsakymo į pateiktus kompromisinius siūlymus.

Antradienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), vadovaujama Andriaus Navicko, susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Prezidento nuomone, dabar vykstantis mokytojų streikas parodo, kad „švietimo sistema serga“.  „Akivaizdu, ką reprezentuoja šis streikas, t.y. kad švietimo sistema serga. Taip, mes turime šiai sistemai tam tikrų vaistinių injekcijų, bet jų nepakanka, gal jos ne visada yra taiklios.

Pedagogų bendruomenei kol kas nekeičiant planų dėl penktadienį prasidėsiančio streiko, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad švietimo darbuotojai nesiims kraštutinių protesto priemonių. Politikė tikisi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei profesinės sąjungos pasieks kompromisą, o Seimas savo ruožtu biudžete numatys reikiamas lėšas mokytojų algų kėlimui.

Vilniaus taryba šią savaitę atmetė opozicijos siūlymą pedagogams skirti 100 eurų kanceliarinėms priemonėms įsigyti, sostinės meras Valdas Benkunskas tokią iniciatyvą vadina politikavimu. „Tai nėra kanceliarinės priemonės. Kanceliarinės priemonės užima tik nedidelę dalį. Jūs žinote, kad tai yra ir metodinė medžiaga skaitmeniniam priėjimui prie metodinės literatūros, testų, egzamino užduočių, tam taip pat reikalinga licencija.

Politinės partijos yra sutarusios kitų metų pabaigoje pasiekti, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas aiškina, kad tikslas bus pasiektas, nes ir šiuo metu vidutinis pedagogų atlyginimas esą viršija vidutinį Lietuvos atlyginimą, bet mokytojai kalba, kad skaičiais manipuliuojama, kadangi daugumą jų dirba daugiau nei vienu etatu ir jaučiasi persidirbę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį susitiks su profesinių sąjungų atstovais, pateiks siūlymus dėl algų mokytojams kėlimo. Kaip BNS nurodė ministerija, susitikime bus tariamasi dėl profesinių sąjungų iškeltų visiems mokytojams bendrų reikalavimų: mokytojų darbo užmokesčio didinimo, klasių dydžių ir darbo krūvio mažinimo. „Bus aptariamos konkrečios įgyvendinimo galimybės“, – BNS nurodė ministerija.

Duomenys apie pedagogų poreikį nėra išsamūs, o vykdomų priemonių pedagogams pritraukti veiksmingumas nevertinamas, pirmadienį pranešė Valstybės kontrolė. „Pedagogų poreikis nėra pagrįstai įvertintas, pedagoginės studijos neužtikrina pakankamo pedagogų parengimo, vykdomų priemonių jiems rengti ir pritraukti veiksmingumas nevertinamas“, – rašoma ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžiama, kad šalies, savivaldybių ir mokyklų nustatomas pedagogų poreikis skiriasi.

Daugiau nei 200 mokyklų ir 5000 mokytojų visoje Lietuvoje paskelbė įspėjamąjį streiką. Mokytojai skundžiasi nepakeliamu krūviu ir per mažais atlyginimais. Profsąjungos reikalauja dar šiemet atlyginimus mokytojams didinti 20 procentų. Tačiau švietimo ministras tokius profsąjungų užmojus vadina nerealiais ir sako, kad nors mokytojai ir protestuos, pinigų daugiau neatsiras.

Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“ skelbia teikianti siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) dėl kolektyvinės šakos sutarties, kritikuoja ją nutraukusius kolegas nesilaikant taisyklių.  Federacija antradienį pranešė surengusi švietimo ugdymo įstaigų apklausą ir ŠMSM pateikusi Švietimo ir mokslo šakos Kolektyvinės sutarties papildymus bei siūlymus, kurie bus svarstomi šalių posėdyje.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pateikė penkis reikalavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, pradeda derybas dėl jų įgyvendinimo. „Mes, keturios organizacijos, per savaitgalį sudėliojome galutinę redakciją ir realiai reikalavimai labai stipriai nepasikeitė nuo pirminių, kuriuos mes buvom suplanavę praėjusią savaitę“, – BNS pirmadienį sakė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas. Anot jo, pagrindinis reikalavimas, kad mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc.

Mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose penktadienį prasideda mokslo metai, bet šiemet šventines nuotaikas temdo mokytojų profesinių sąjungų planai streikuoti, jeigu Vyriausybė dar šiemet nesiims didinti atlyginimų pedagogams. Dėmesį švietimo bendruomenei parodyti tradiciškai žada ir šalies vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda šia proga mokinius sveikins Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, o studentus – Kauno universitetų mokslo metų pradžios šventėje.

Nuo naujų mokslo metų tėvų raštelių pateisinti praleistas pamokas nepakaks. Vaikui susirgus raštiškas tėvų pateisinimas galios tik už 5 dienas per mėnesį, sergant ilgiau tėvams teks surinkti įrodymus, kad vaikas lankėsi pas gydytojus. Praleidus pamokas ne dėl ligos tėvų pateisinimas galios tik už tris dienas per pusę metų. Toks sugriežtinimas griauna tėvų planus vaikus atostogų vežtis per mokslo metus, ne per atostogas, kai pigiau.

Susitarimas dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo vykdomas ir bus vykdomas kitąmet, todėl kyla klausimų dėl planuojamo streiko teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad Vyriausybė, kaip ir žadėjo, įvykdys, jog kitąmet vidutinis pedagogų darbo užmokestis siektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 procentų. „Mes tikrai šitą rodiklį kitų metų rudenį pasieksime.

Liko daugiau nei savaitė pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad pasirinkusiems mokytojo profesiją neribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, numatytos iki 539 eurų per mėnesį siekiančios stipendijos.

Beveik 700 pedagogų ketinama nemokamai suteikti papildomų kompetencijų, rusų kalbos mokytojams teikiama pirmumo teisė, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Pedagogai, norintys 2023–2024 metais įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais“, – teigiama ministerijos pranešime.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta tiksliųjų specialybių mokytojų. Ir ne tik jų – pedagogų bazei senstant, o jaunimui vengiant rinktis pedagogines studijas, mokytojų stygius gali netrukus būti tiesiog katastrofiškas, rašo naujienų portalas „Rinkos aikštė“. Ne tik mokyklos, bet ir savivaldybės kovoja viena su kita, bandydamos persivilioti specialistus pas save. Bėda – patys pedagogai nemano, kad sukurtos motyvacijos programos veikia.

Sugriuvus Tilto gatvės tiltui per Nevėžį, o Vilainių tiltą žadant baigti statyti tik vasarai įpusėjant, nemaža dalis gyventojų susiduria su padidėjusiomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis, kai tenka važiuoti kone 20 kilometrų ilgio aplinkkeliu, skelbia „Rinkos aikštė“. Kėdainių rajono Vilainių mokyklos-darželio „Obelėlė“ bendruomenė – ne išimtis.