Federacija antradienį pranešė surengusi švietimo ugdymo įstaigų apklausą ir ŠMSM pateikusi Švietimo ir mokslo šakos Kolektyvinės sutarties papildymus bei siūlymus, kurie bus svarstomi šalių posėdyje.
„Įvertinant Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą ,,Dėl Lietuvos švietimo politikos“, „Sandrauga“ siekia ne tik, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2024 metų turi būti ne mažiau nei 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, bet ir sudaryti skaidrias sąlygas švietimo įstaigose“, – teigia profesinių sąjungų federacija.
Pasak jos, profesinėms sąjungoms taip pat neturi būti trukdoma vykdyti savo funkcijas naudojant sutaupyto darbo užmokesčio fondo lėšas, įvedant suminę darbo laiko apskaitą, skirstant krūvius, stebint atvirą veiklą per nuotolį, mažinant biurokratizmą.
Kartu federacija kritikuoja šią savaitę įspėjamąjį streiką skelbiančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą (LŠDPS), vadovaujamą Andriaus Navicko, jog ši kolektyvinę sutartį nutraukė nesilaikydama taisyklių. Apie pasitraukimą iš sutarties LŠDPS pranešė rugpjūčio pabaigoje.
Profesinė sąjunga penktadienį organizuoja įspėjamąjį streiką. ŠMSM neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio, rugsėjo pabaigoje grasinama ir tikruoju streiku.
LŠDPS reikalauja, kad atlygis pedagogams kiltų jau nuo rugsėjo, taip pat, kad per vienerius metus pradinėse klasėse mokinių skaičius sumažėtų nuo 24 iki 18, o vyresnėse – nuo 30 iki 24, mažėtų darbo krūvis. Savo ruožtu Vyriausybė laikosi ankstesnių susitarimų, jog atlyginimai pedagogams iki 130 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo kiltų kitąmet, taip pat vadina kai kuriuos kitus reikalavimus sunkiai įgyvendinamais.
„Sandraugos“ teigimu, galiojant Kolektyvinei sutarčiai „jokie reikalavimai negali būti iškelti“.
„Tik tinkamai, prieš tris mėnesius įspėjusi bet kuri šalis gali vienašališkai nutraukti Kolektyvinę sutartį ir tada kelti reikalavimus. Jokie vieši ar nevieši pareiškimai, pasisakymai apie pasitraukimą nesilaikant pačioje sutartyje šalių sutartų taisyklių negali būti ignoruojami, nes iš ne teisės negali gimti teisė“, – skelbiama pranešime.
Profsąjunga pabrėžia, kad visais atvejais Kolektyvinės sutarties šalys privalo inicijuoti pasiūlymus ir papildymus.
„Šioje situacijoje tampa neaišku ar ministerijos „strategai“ ar vienos profsąjungos pirmininkas ar suinteresuotos politinės srovės skatina tokią situaciją ir netyčia ignoruoja teisės viršenybės principą“, – teigia federacija.
Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji reikalauja, kad mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o aukštųjų mokyklų dėstytojams – 150 procentų. Šiuos įsipareigojimus ŠMSM žada vykdyti.
Taip pat profsąjunga reikalauja, kad kitais metais švietimo pagalba ir ikimokyklinis ugdymas būtų finansuojami 100 procentų iš valstybės biudžeto, prašo peržiūrėti mokytojų etato struktūrą bei siekia mažesnio mokinių skaičiaus klasėse bei tyrėjo krepšelio įvedimo.
2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.
Vyriausybė žada, jog kitais mokslo metais mokytojų atlyginimai pasieks minimus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kaip ir numatyta partijų susitarime, juos kelti ketinama dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo. Ministras Gintautas Jakštas tikslesnius skaičius žada pateikti kitą savaitę, o derybas su streiką planuojančiomis profesinėmis sąjungomis vadina konstruktyviomis.
