Kilometras po kilometro link Vyriausybės keliauja dvidešimt mokytojų ir iš Klaipėdos. Įveikta 70 kilometrų.
„Iš Klaipėdos pradėjo 60, bet kiekvieną dieną mokytojų skaičius kinta, nes kažkas, tėveliai palaikymo komandos, turi išeiti į darbus darbo dienomis, kažkurie mokytojai turi įsipareigojimų mažiem vaikam. Kažkas jungiasi naujas tai mūsų kiekvieną dieną vis kitas skaičius“, – pasakoja švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė.
O keliaujančių iš Zarasų padaugėjo – prie jų prisijungė mokytojų iš Utenos. Streiko iniciatorius švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir lazda apsiginklavo: „Čia šiek tiek kojos skaudėjo antrą dieną, kaip pagalbą pakelėj radau, pasiėmiau.“
Kol vieni mokytojai žygiuoja link Vilniaus, kiti didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų reikalaujantys mokytojai po kelis tebenakvoja po Vyriausybės langais, o dienomis ten rengia pilietiškumo pamokas. Kol mokytojai streikuoja, mokiniai veikia kas ką nori – vieni per pamokas maigo telefoną koridoriuje, kiti žaidžia.
Egzaminai – ne mokytojų reikalas
„Turėjo būt 8 pamokos, tačiau jų buvo žymiai mažiau, turėjome net penkis langus, ugdymo procesas buvo neaiškus, bet prisitaikom mes“, – teigia Vilniaus Žvėryno gimnazijos abiturientas Matas Jankauskas.
Matas sako, kad moksleiviai palaiko streikuojančius mokytojus, bet bijo, kad dėl to nukentės mokiniai: „Jeigu užsitęs ilgai streikas, gali kilti truputėlį problemų su tiksliaisiais mokslais, galbūt irgi, su fizika, kur reikia rankinio daugiau darbo.“
Iš viso Mato mokykloje – Vilniaus Žvėryno gimnazijoje – streikuoja 41 mokytojas.
„Streikuoja didžioji kolektyvo dalis, ką veikia mokiniai, tai yra ne mūsų reikalas, streiko metu už mokinių veiklas atsakinga administracija mokyklos“, – tvirtina Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonikienė.
Iš viso streikuoja per pustrečio tūkstančio švietimo darbuotojų, daugiausia Klaipėdoje, Vilniuje ir Alytuje.
„Rezultatams ir taip yra kenkiama, kai mokytojai yra pavargę, kai jie nedirba su pilnu entuziazmu, kai nėra žmogiški“, – sako Moksleivių sąjungos narė Melita Mikalevičiūtė.
„Aš tikrai pilnai suprantu dvyliktokus, jiems reikės laikyti egzaminus, ir vienuoliktokam bus tarpiniai patikrinimai, bet čia ne mūsų reikalas, kuo greičiau vyriausybė sės prie derybų stalo ir priims sprendimus, tuo greičiau mes grįšim į darbą“, – teigia Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonikienė.
Mokytojai, panašu, kol kas nieko nepasiekė.
„Jau nebepikta, tam tikra neviltis, todėl, kad jokie sprendimai nepriimami, jokių ryžtingų pokyčių nėra“, – neslepia švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė.
„Nenori minėti“ Milešino vardo
Prie streiko po poros valandų diskusijų nusprendė nesijungti Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, kuriai vadovauja Egidijus Milešinas.
„Sprendimas priimtas po ilgų diskusijų, ir visi tie, kurie buvo iškelti reikalavimai rugpjūčio mėnesį Švietimo ministerijai ir Vyriausybei, pagal tai, ką mes išsikėlėm, kokius tikslus, ir pasiekti kompromisinis variantas tarybą tenkina“, – teigia švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
„Mes nenorim minėt šito vardo, mes norim švęst savo demokratijos šventę“, – tvirtina švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė.
Navicko vadovaujami mokytojai apie Milešino profesinę sąjungą net kalbėti nenori. Ant Milešino Navicko profsąjunga supyko dar tada, kai Milešinas streiko išvakarėse paskelbė, kad su ministru rado kompromisą – jis sutiko mažinti mokinių skaičių klasėse iki 22 pradinėse klasėse ir 26 vyresnėse klasėse.
Ministras taip pat pažadėjo algas nuo sausio didinti 10 procentų, o po metų, rugsėjį, dar 11 procentų. Navicko profsąjunga reikalauja, kad algas ministerija padidintų iš pradžių dvidešimčia, o nuo rugsėjo dar 30 procentų.
Navicko profsąjunga ministerijai pateikė naują kompromisinį siūlymą dėl ko sutiktų derėtis, tačiau jo nedetalizuoja. Ministerija žada trečiadienį siūlymą analizuoti.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
