pedagogai

Kasmet registruojama vis daugiau seksualinio smurto prieš vaikus atvejų, tačiau tai galima sieti ir su tuo, kad su vaikais dirbantys asmenys vis labiau išmoksta atpažinti šį draudžiamą elgesį, sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė.

Nuo kitų mokslo metų vokiečių ar prancūzų kalbos pedagogikos studijas pasirinkę studentai galės gauti 300 eurų stipendijas, BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Pasak patarėjo, vokiečių ir prancūzų kalbos studijos bus įtrauktos į prioritetinių specializacijų sąrašą.

Mokyklos jau ne vienerius metus trūkstamų pedagogų paieškas pradeda iš anksto – kai kurių reikalingų disciplinų specialistų ieškoma nuolat. Artėjant rugsėjui, tik dar labiau aktyvėja jų darbo paklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai. Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale – apie 800 laisvų darbo vietų mokytojams.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį svarstys motyvacinę priemonę naujai dirbti pradedantiems pedagogams – finansinę kasmėnesinę 300 eurų paramą. Ją mokytojams planuojama mokėti nuo rugsėjo iki kalendorinių metų pabaigos. Šia priemone savivaldybė nori į švietimo įstaigas pritraukti naujus talentus ir skatinti grįžti iš mokyklų dėl mažų atlyginimų pasitraukusius pedagogus.

Vis augantis Vilnius kompleksiškai sprendžia pedagogų trūkumo iššūkius: sostinės Taryba komitetuose svarstys naują motyvacinę priemonę – skirti papildomą kasmėnesinę 300 eurų paskatą pedagogams, kurie pasirinks mokyti Vilniaus mokyklose naujais mokslo metais. Tikimasi, tai padės pritraukti naujų talentų, o taip pat paskatinti sugrįžti į mokyklas tuos pedagogus, kurie yra pasitraukę.

Lietuvoje trūksta mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad tik 4 iš 10 pedagogikos studijas baigusių jaunuolių įsidarbina mokyklose. Dėl to valdžia studentams, kurie pasirašys darbo sutartis su ugdymo įstaigomis ir sutiks bent trejus metus dirbti Lietuvos mokyklose, duos 500 eurų mėnesines stipendijas. Tokį pasiūlymą kritikuoja dalis švietimo ekspertų, esą sparčiau reikia didinti ne tik stipendijas, bet ir mokytojų atlyginimus.

Amžinas mokyklų direktorių galvos skausmas – pedagogų trūkumas. Pastebima, kad norinčiųjų studijuoti pedagogikos studijos, ypač prioritetinėse srityse, kasmet mažėja. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tam, kad pritrauktų daugiau specialistų, siūlo prioritetinėms grupėms mokėti 300 eurų stipendiją, o paskutiniojo kurso studentams, kurie 3 metams pasirašys darbo sutartis su mokyklomis ar savivaldybe, mokėti ir 500 eurų stipendiją.

Vaiko teisė į švietimą – nenuginčijama ir neliečiama. Pabėgėlių vaikams ministerija organizavo lietuvių kalbos pamokėles, o neabejingi pedagogai subūrė savanorių komandą ir pasiūlė kur kas daugiau mokomųjų dalykų. Savanorių koordinatorius atskleidė, kad likimo nuskriaustiems migrantų vaikams švietimas neapsakomai svarbus, o pabėgėlių gretose yra itin išsilavinusių žmonių. Vienas iš jų net prisijungė prie savanorių ir moko vaikus matematikos.

Kitąmet valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei mokslo ir studijų institucijoms, didėja daugiau kaip 282 mln. eurų, arba 14 proc. Tai numatoma ateinančių metų valstybės biudžeto projekte. Projekte numatyta, kad didžiąją šio augimo dalį – 158 mln. Eur – sudarys lėšos mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Švietimo sistema Lietuvoje toli gražu ne pati tobuliausia. Jau dabar trūksta mokytojų, o specialistai tikina, kad kuo toliau, tuo bus prasčiau. Valdininkai aiškina, kad būtina kelti mokytojo profesijos prestižą, tačiau tuo pat metu iš klasių trauktis nusprendžia vis daugiau pedagogų. Apsisprendimo baigti mokytojo karjerą priežastys – įvairios. Vieni tikina, kad viskas remiasi į darbo užmokestį. Kiti skundžiasi nepakankamu valdžios dėmesiu ugdymo įstaigų darbuotojams.

Siūlymas po metų pakelti jų uždarbius 10 proc. pedagogų netenkina. Jie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalauja atlygius didinti jau nuo kitų metų pradžios. Pedagogai tvirtina, kad nesprendžiant jų atlygio klausimo, netrukus šalyje nebeliks kam mokyti ar dėstyti, o tuomet spręsti problemą bus per vėlu. Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc.

Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol esą turės mokėti patys. Nuo rugsėjo 1-osios mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu.

Šiemet mokyklas planuoja palikti beveik 1,5 tūkst. mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suka galvas, kaip užtikrintai išvengti mokytojų stygiaus. Politikai tvirtina, kad dabartinės priemonės, pavyzdžiui, dosnios stipendijos pedagogikos studentams, nepadeda, todėl būtina didinti darbo užmokestį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2021 m. palikti mokytojo darbą ketina 1475 pedagogai – tiek prašymų sulaukta skirti išeitines išmokas.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje COVID-19 susirgo 11 mokinių, dėl to izoliuota 113 jų klasiokų, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Pirmas susirgimas nustatytas balandžio 17-ąją, naujausias – šeštadienį, balandžio 24 dieną“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė. Radviliškio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorė Rasa Dagienė BNS teigė, kad COVID-19 atvejai nustatyti testuojant kaupinių būdu.

Šią savaitę sulaukus 14 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų siuntos, Vilnius šia vakcina kviečia skiepytis 65 metų ir vyresnius senjorus, mokytojus, abiturientus. Galite registruotis patys arba registruoti kitą asmenį adresu vakcina.vilnius.lt ir 19002. Kitas prioriteto grupes, registracijos laikus ir informaciją apie vakcinavimą galite rasti vakcina.vilnius.lt.

Mokytojai nuo pat pirmosios karantino dienos atidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai teko greitai keisti savo darbo metodus ir aplinką. Tačiau net ir po metų juos lydinti įtampa ir nežinia niekur nesitraukia. Pedagogas ir mokytojų atstovas Egidijus Milešinas pasakoja, kad mokytojai patiria ne tik didžiulį psichologinį stresą, bet ir fizinių problemų. Nežinia, kada ir ar apskritai kada nors atsisveikinsime su nuotoliniu ugdymu, kuris tapo visų mokytojų kasdienybe.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Priverstinio darbuotojų skiepijimo ir testavimo klausimas atsidūrė aklavietėje. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pripažįsta, kad negalima versti mokytojų ar kitų darbuotojų tirtis ar skiepytis nuo Covid-19. Dabar Seimas prašo Vyriausybės pagalbos, kad ši su specialistais ir epidemiologais nuspręstų, kaip bus sprendžiama ši problema. Savo ruožtu Vyriausybė mato galimybę privalomai testuoti švietimo darbuotojus.

Šią savaitę pirma vakcinos doze baigiami skiepyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiojo ugdymo įstaigose ir klasėse dirbantys pedagogai bei kiti darbuotojai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau pasiskiepijo 28 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų 1 tūkst. – ir antra vakcinos doze. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja mokytojams ir visiems ugdymo įstaigų darbuotojams už supratimą ir rūpestį savo bei aplinkinių sveikata.

Eidamas 92 metus šeštadienį mirė Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas Bronius Raguotis.  Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius Andrius Vaišnys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad Vyriausybėje jau sutarta dėl neaktyvių paslaugų viduje ir aktyvių paslaugų lauke atnaujinimo. Ministras įvardijo, kokios tai paslaugos galėtų būti ir kokie reikalavimai joms turėtų būti keliami.  Jau rytoj Vyriausybė spręs, kokių atlaisvinimų duoti Lietuvai.

Dalis pedagogų stebisi gaunantys pranešimus, kad, jiems atsisakius skiepytis, jie bus privalomai testuojami nuo Covid-19. Tuo metu pedagogai, kurie atsisakys atlikti ir testus, esą gali būti nušalinami nuo darbo. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad dirbti galės ir neskiepyti mokytojai.

Garsiai ištrimituota 100 eurų parama pedagogų poilsiui iš darbą baigiančios Vyriausybės mokytojų nepasieks. Senasis ministrų kabinetas šį įsipareigojimą permeta naujajam. O dar net nepatvirtintai kandidatei į švietimo ministres belieka apgailestauti, kad naujiems politikams užkrauta atsakomybė įgyvendinti senųjų pažadus. Tiesa, pedagogams vilties dar yra, jei naujoji švietimo ministrė pasiūlys valstybės biudžete rasti lėšų jų poilsiui.

Sprendimą dėl Vyriausybės žadėtų 100 eurų pedagogų poilsiui, taip paskatinant ir turizmo bei sveikatinimo verslą, turėtų priimti naujas Seimas, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, tai pirmadienį aptarta neformaliame Vyriausybės pasitarime.  „Sistema sukurta, ji lieka, ji bus suderinta su Europos Komisija, bet jos šiais metais greičiausiai nebus.

Neramiais laikais dirbantiems pedagogams, atrodo, ir taip dabar užtenka rūpesčių. Kai vietomis reikia sukti galvą, kaip pasiruošti ir įprastoms, ir nuotolinėms pamokoms, visai nesinori rūpintis privalomais kvalifikacijos kėlimo kursais, kuriuos, kaip teigia mokytojai, reikia padengti iš savo kišenės. Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skuba raminti, kad specialūs kursai privalomi ne visiems pedagogams, o jų apmokėjimu rūpinasi pačios ugdymo įstaigos.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų išmokų poilsiui pedagogai gali ir nesulaukti. Dalis pandemijos metu dirbusių mokytojų nenustebo sužinoję, kad stringa jų poilsio finansavimo klausimas, o pačią priemonę vadina rinkiminiu triuku. Tuo metu kita dalis pedagogų vis dar tikisi, kad Seimą pasiekusiame biudžeto projekte papildomi pinigai atostogoms bus numatyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln.

Vyriausybei ketinant nuo gruodžio skirti 100 eurų išmokas pedagogų poilsiui, taip kartu paremiant turizmo verslą, kai kurie jų jaučiasi įžeisti ir tokias dotacijas sieja su rinkimais. Turizmo verslo atstovai sako, kad pagalba būtų efektyvi, jei Europos Komisija (EK) pratęstų paramai numatytos priemonės galiojimą ir po Naujųjų metų.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė Švietimo ministerijos siūlymui skirti po 100 eurų visų pedagogų atostogoms. Tačiau vos šią žinią pranešus, pasipylė mokytojų komentarai. Vieni sakė, kad atostogų nenori, kiti pinigus verčiau panaudotų kitur, o treti pyko dėl to, kad gydytojų atostogoms buvo skirtos dvigubai didesnės išmokos. Vyriausybė palaimino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą suteikti visiems pedagoginiams darbuotojams po 100 eurų išmoką poilsiui Lietuvoje.

Vilniaus savivaldybė nuo erkinio encefalito žada skiepyti pedagogus, mokančius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus. Užsiregistravusiųjų skiepams – jau du tūkstančiai. Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė sako, kad dėl koronaviruso grėsmės didžioji vaikų ugdymo dalis darželiuose šiuo metu yra organizuojama lauke.

Nauji mokslo metai atneš reikšmingų permainų bendrajam ugdymui: baigiamas rengti ir švietimo bendruomenei pristatomas atnaujintas bendrojo ugdymo programų paketas. Planuojama, kad jau kitąmet jas galės išbandyti norinčios mokyklos, o nuo 2022 m. pagal jas dirbs visos mokyklos. Taip pat planuojamas proveržis skaitmeninio ugdymo srityje: papildomai mokykloms skiriama 14 mln.

Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.  „Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės.

Lietuvoje trūksta 700 mokytojų, daugiausiai – Vilniaus, Telšių apskrityse, Klaipėdoje ir Šiauliuose, antradienį pranešė LRT radijas. Labiausiai ieškoma ikimokyklinio ugdymo specialistų ir pradinių klasių mokytojų, lietuvių, užsienio kalbų, matematikos mokytojų. Užimtumo tarnybos atstovai nurodo, kad trūkumą lemią tai, jog mažesnėse mokyklose siūlomas ne visas etatas, sudėtingesnės susisiekimo galimybės, profesijos įvaizdis visuomenėje.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareikalavo atleisti mokytojus, palaikiusius opozicijos protesto akcijas. „Jei kas nors persimetė į kitą stovyklą, mums taip pat reikia su jais aiškintis“, – pareiškė A. Lukašenka, pirmadienį priėmęs su ataskaita atvykusį švietimo ministrą Iharį Karpenką. Prezidento žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA. A. Lukašenka pabrėžė, kad Baltarusijoje yra valstybinis švietimas, valstybinės mokyklos, valstybinė ideologija.

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Darželių auklėtojai užvertė švietimo profsąjungas skundais dėl vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose esą vykdomų pažeidimų. Darbuotojai skundžiasi turintys dirbti viršvalandžius, negalintys papietauti, o už kolegų pavadavimą negaunantys deramo atlygio. Tuo metu darželių steigėjai teigia, kad darbo krūvis išaugo dėl to, kad šią vasara daugiau tėvų veda vaikus į darželius.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį kartu su parlamentinių partijų lyderiais aptarė jo siūlomą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak S. Skvernelio, politinės partijos linksta pritarti tam, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinės galios, spręsdamos savo mokyklų likimą. Tiesa, ir partijų lyderiai, ir švietimo ministras pažymi, kad projekto dar laukia nemažai pokyčių.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Kol pedagogai aršiai kovoja dėl didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, internautai piktinasi, kad mokytojai privalomus skaitmeninio raštingumo kursus privalo apmokėti iš savo kišenės ir garsiai abejoja tokių kursų nauda. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patikslina, kad modernus mokytojas turi išmanyti technologijas, tačiau tokius kursus, jei jie reikalingi, apmoka mokyklos.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Medikams vieniems po kitų vis garsiau kalbant apie darbe patiriamas patyčias ir psichologinį smurtą, prabyla ir kitų profesijų atstovai. Šįkart garsiai kalba vieno Kauno darželio auklėtoja, savo darbe besijaučianti sugniuždyta, ir, jos teigimu, nuolat patirianti patyčias. Tuo metu moters darbdaviai aiškina, kad įstaigoje viskas gerai, o neramumus esą kelia pati darbuotoja.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad yra pasirengęs pasitraukti iš pareigų, jeigu nepavyks pasiekti sutarimo dėl pedagogų reikalavimų didinti finansavimą.  „Jeigu man nepavyktų pasiekti šito susitarimo, apie kurį aš kalbu, aš esu pasirengęs už tai atsakyti ir jeigu reikės, pasitraukti“, – žurnalistams penktadienį po kolektyvinio darbo ginčo komisijos posėdžio sakė ministras.

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Vienos po kitų į piketus ir streikus eina vis daugiau profesinių sąjungų – medikai, mokytojai, vežėjai, ūkininkai, socialiniai darbuotojai, o statutiniai pareigūnai, nors ir nestreikuoja, negali pažadėti, kad to nesiims. Dalies šių profsąjungų atstovai Seimo narių prašo dėmesio jų problemoms, vardindami skaudulius nuo neadekvačiai mažų atlyginimų iki mirtinų smurto atvejų darbe.

Protesto akcijų Lietuvoje netruks ir trečiadienį: į patį Vilniaus centrą link Seimo žada išvažiuoti vilkikų vairuotojai, o po Vyriausybės langais streikuos dėstytojai. Ketvirtadienį savo porciją įspėjamojo streiko pateiks pedagogai mokyklose bei darželių auklėtojos. Profesinės sąjungos piktinasi, kad valdžia neranda prisižadėtų pinigų pedagogų algoms, todėl streiką mato kaip vienintelę išeitį.

Prie ketvirtadienį dvi valandas streikuosiančių pedagogų jungiasi ir ikimokyklinio ugdymo specialistai bei aukštųjų mokyklų pedagogai. Jei Vyriausybė nesiims didinti išlaidų švietimui, pedagogai žada stabdyti ugdymo procesą, todėl darželinukai, moksleiviai ir studentai būtų priversti likti namuose. Tėvai ir vaikai dėl to jaučiasi nuskriausti. Dalis Lietuvos švietimo profsąjungų ketvirtadienį, lapkričio 28-ąją, nuo 8 val. iki 10 val.