pedagogai

Mokytojų diena daugeliui neatsiejama nuo mokinukų, nešančių gėles, popietė – nuo mokytojų su glėbiais įvairiaspalvių žiedų. Tai diena, kai, regis, pasimiršta visi skundai dėl atlyginimų ir kitų neteisybių, mokiniai ir bendruomenė negaili gerų žodžių, šypsenų bei padėkų. Iš tiesų, puiki proga prisiminti pedagogus, jų kasdienį, nelengvą darbą vaikų pilnose klasėse, jie tikrai verti padėkų ir pagarbos.

Vyriausybė trečiadienį pavedė švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei pasirašyti švietimo šakos kolektyvinę sutartį su profesinėmis sąjungomis. Pastarosios pasigenda Vyriausybės finansinių įsipareigojimų. „Yra švietimo ir mokslo ministrei suteikti įgaliojimai, pirmadienį susitinkame su socialiniais partneriais aptarti“, – BNS Vyriausybėje trečiadienį sakė J.Petrauskienė.

Pedagogų profesinėms sąjungoms pagrasinus streiku, jei nebus priimti sprendimai dėl mokytojų darbo apmokėjimo pokyčių, premjeras Saulius Skvernelis žada, kad sistemai reikalingi sprendimai bus priimti. Premjeras kartu sako, kad nereformuotai sistemai nebus didinamas finansavimas. Anot jo, dabar Lietuvoje švietimui skiriama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o mokytojai vis tiek vaikšto su ištiesta ranka.

Kol švietimo profsąjungos priverstos imtis kone šantažo, kad išsireikalautų iš Vyriausybės etatinį darbo apmokėjimą ir mažiau vaikų klasėse, mokyklų direktoriai primena – streikas streiku, bet tai pagarbos mokytojui neužtikrins. Švietimo profesinės sąjungos paragino Vyriausybę pakeisti pedagogų apmokėjimo tvarką ir perspėjo, kad neįgyvendinus reikalavimų gali būti skelbiamas streikas.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

Dirbdami tą patį darbą, ne visi uždirba vienodai. Štai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikus prižiūrintys pedagogai skirtinguose šalies miestuose gauna skirtingus atlyginimas. Pastarieji svyruoja net ne keliais, o šimtais eurų. Skaičiuojama, jog Vilniaus miesto savivaldybėje yra 126 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Jose mažuosius vilniečius prižiūri daugiau nei 1800 auklėtojų. Nuo šių metų liepos pirmos sostinėje darželinukus ugdantys auklėtojai gauna 150 eurų didesnę algą.

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis susitiks su mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atstovais, šie laukia aiškumo dėl atlyginimų 2018 metais. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius susitikimo išvakarėse BNS sakė, kad mokytojai tikisi etatinio darbo apmokėjimo įvedimo nuo 2018 metų rugsėjo. „Mokytojai turi didelių lūkesčių dėl darbo apmokėjimo tvarkos keitimo – etatinio darbo apmokėjimo. Neaišku, ar tam pinigai bus skirti.

Pedagogo kvalifikaciją bus galima įgyti ne tik per studijas, bet ir alternatyviais būdais, pavyzdžiui, kaip pedagoginių profesinių studijų dalis galėtų būti užskaitoma praktika programoje „Renkuosi mokyti!“. Pedagogų rengimo sistemą siūloma keisti ir peržiūrint stojančiųjų į pedagogines studijas atranką - dabar esantį motyvacijos patikrinimą keistų kompleksiškesnis asmeninių savybių vertinimas, o į stojančiųjų atranką numatoma įtraukti ir mokyklų direktorius.

Kovo mėnesį startuoja atsinaujinusi Mažųjų olimpiada, kurios išaugusį mastą ir populiarumą nuo šiol geriau atspindės naujasis pavadinimas – Lietuvos mažųjų žaidynės. Kasmetinis sporto projektas ikimokyklinukams šiuos metus pasitiko atnaujinęs ir savo logotipą, kuris vaizduoja žaidžiantį vaiką. „Lietuvos mažųjų žaidynės yra tarsi jaunesnysis Lietuvos mokyklų žaidynių brolis.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė nesutinka, kad mokytojų algų sistema turėtų būti apibrėžta atskirame įstatyme - ji mano, kad visiems biudžetininkams užtektų vieno įstatymo. „Manome, kad įstatymas visiems biudžetininkams turi būti bendras, tačiau atsižvelgiant į mokytojų darbo specifiką ir mokyklų finansavimo sistemą. Siūlėme, kad įstatyme pedagogų darbo apmokėjimo specifiškumas būtų užfiksuotas atskirame priede.

Po pedagogų pasipriešinimo dėl ketinimų nustatyti visiems biudžetininkams vienodą darbo apmokėjimo sistemą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako sutinkanti, kad mokytojų algų sistema būtų reglamentuota atskirai. Antradienį po susitikimo su švietimo srities profesinių sąjungų atstovais ministrė pranešė siūlysianti, kad atskiras pataisas dėl mokytojų algų sistemos rengtų Švietimo ir mokslo ministerija.

Trečiadienio vakarą su premjeru Algirdu Butkevičiumi susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako gavusi patikinimą, kad Vyriausybė rado papildomus 2 mln. eurų mokytojų algų kėlimui nuo rugsėjo. Ji aiškino su A.Butkevičiumi nekalbėjusi apie tai, iš kur tie pinigai bus paimti. Tačiau premjeras anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė, kad 2 mln. eurų mokytojų algų didinimui tikimasi rasti peržiūrint švietimo reikmėms skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas. Dar papildomus 6 mln.

Vyriausybėje pas premjerą trečiadienio rytą apsilankę švietimo ir mokslo bei finansų ministrai dėl 7 mln. eurų streikuojančių pedagogų reikalavimams nesutarė - nutarta, kad Vyriausybė ieškos 2 mln. eurų. Pažadas vakarui „Sutarimas dabar yra toks: premjeras pasakė taip - Vyriausybė suras 2 mln. eurų, suras šiandien iki 8 val. vakaro“, - žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, anksčiau siūliusi, kad 7 mln.

Su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene pirmadienį susitikę streikuojančių mokytojų atstovai sako, jog ministerija rado beveik pusę jų reikalavimams tenkinti reikalingos sumos, o likusių pinigų bus reikalaujama iš Vyriausybės. Kol nebus rasta visa jų dabartiniams reikalavimams tenkinti reikalinga 12,8 mln. eurų suma, pedagogai žada tęsti streikus.

Dalis šalies ugdymo įstaigų, daugiausia vakarų Lietuvoje tęsia neterminuotą streiką, profesinės sąjungos planuoja atnaujinti derybas su Švietimo ir mokslo ministerija. Kaip BNS pirmadienio rytą sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Navickas, popiet profesinės sąjungos ketina susitikti su į darbą po ligos grįžusia švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, tačiau streikas, nepaisant derybų, bus tęsiamas.

Iš daugiau kaip 2 tūkst. mokyklų ir darželių streikuojančių mokytojų penktadienį yra 166-ose įstaigose. Ketvirtadienį tokių įstaigų buvo 163. Penktadienį streikuoja per 4 tūkst. pedagogų, remdamasi iš savivaldybių gautais duomenimis paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija. Iš viso Lietuvoje yra per 33 tūkst. mokytojų. Neterminuotą streiką pirmadienį pradėjo 233 ugdymo įstaigos. Dešimtys mokyklų kasdien iš streiko pasitraukia, tačiau ir prisijungia po kelias naujas.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad valstybės biudžetas dėl streikuojančių mokytojų reikalavimų nebus peržiūrimas, o dėl būdų juos finansuoti turi spręsti Švietimo ir mokslo ministerija. Jis taip pat teigia, kad informuos valdančiųjų partijų politinę tarybą dėl sumažėjusių pedagogų reikalavimų, tačiau sako abejojantis, ar koalicijos partneriai galės susirinkti šią savaitę.

Dalyje šalies mokyklų ir darželių tęsiantis neterminuotam streikui, trečiadienį Vyriausybėje pedagogų profsąjungoms bus pristatytas mokytojų algų kėlimo variantas, dėl kurio antradienį susitarė valdančiųjų partijų politinė taryba. Planuojama siūlyti 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programą. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo visų pedagogų darbo užmokestis kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Maždaug 5 mln.

Švietimo sistema reikalauja kardinalių pokyčių, nes kol kas tai tik pavienių gaisrų gesinimas, „Žinių radijui“ sakė kūno kultūros mokytojas iš Vilniaus Valdas Jakimavičius.   „Mano nuomone, tai turi būti etatinis apmokėjimas, mokytojas turi dirbti 36 valandas per savaitę ir gauti pastovų, padorų atlyginimą. Nesvarbu, kiek mokytojas turi kontaktinių valandų, darbo mokykloje yra pilna, beprotiškai daug.

Antradienį pedagogai planuoja tęsti neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų, tad streikas apėmė maždaug dešimtadalį jų.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad nebus patenkintas pedagogų reikalavimas dėl maždaug 18 mln. eurų papildomo finansavimo mokytojų algoms nuo 2016 metų rugsėjo, nes tam tektų peržiūrėti valstybės biudžetą. „Turiu pasakyti, kad dėl visų kitų pateiktų pasiūlymų susitarimas surastas, bet dėl šios pozicijos, dėl 17-18 mln.

Savivaldybės grąžino į biudžetą 112 tūkst. eurų, skirtų išmokoms pensinio amžiaus pedagogams, norintiems išeiti į užtarnautą poilsį, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pagal savivaldybių pateiktą informaciją, specialiai sukurto pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondo lėšomis 2015 metais planavo pasinaudoti per 900 mokytojų, tam buvo skirta per 1,7 mln. eurų. Šiemet šis fondas padidintas 1,5 mln. eurų. Tam iš viso numatyta 3,2 mln. eurų.

Pirmadienį pedagogai Vilniuje ketina surengti protesto eiseną ir mitingą. Sostinės savivaldybė BNS informavo, kad išduotas leidimas mitinge susirinkti iki 2 tūkst. dalyvių. Eitynes dalis pedagogų ketina pradėti Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos, dalis - prie Katedros, o pagrindinis mitingas vyks prie Vyriausybės. Mitingas rengiamas likus savaitei iki planuojamos neterminuoto mokytojų streiko pradžios - atlyginimų didinimo siekiantys pedagogai streiką ketina pradėti vasario 22 dieną.

Nuo šių metų didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimai. Jiems kelti 2016 m. biudžete papildomai skirta 10 mln. eurų. Į mokinio krepšelį „įdėtos“ lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų didėjimui padengti.

Kitą savaitę pedagogai Vilniuje ketina surengti protesto eiseną ir mitingą. „Savaitę prieš neterminuotą streiką vyksiantis renginys – įspėjimas valdžiai dėl rimtų mokytojų ketinimų“, - teigiama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ketvirtadienį išplatintame pranešime. Skelbimus apie streiką platina ir kitos profsąjungos. Eitynes dalis pedagogų ketina pradėti Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos, dalis - prie Katedros, o pagrindinis mitingas vyks prie Vyriausybės.

 Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad atsakomybės ugdant jaunąją kartą reikia reikalauti ir iš pedagogų, o didinant atlyginimus svaresnį vaidmenį turėtų parodyti ir savivaldybės. „Aš manau, kad mes ne vien apie pinigus turime kalbėti prieš biudžeto priėmimo. Didinkite atlyginimus.

Po savaitės suplanuotas mokytojų įspėjamasis streikas vyks - antradienį vykęs taikinimo komisijos posėdis buvo nerezultatyvus. „Iš to, kad buvo diskutuota labai ilgai, kelias valandas, mums atrodė, kad bent jau iš dalies mes tuos reikalavimus patenkinome, bet po pertraukos buvo gana kategoriškai pasakyta, kad jų (profsąjungų) netenkina tie pasiūlymai (...). Tiesiog jie formuluoja, kad netenkina ir taikinimo komisija šiandien susitarimo nepasiekė“, - žurnalistams sakė švietimo ir mokslo viceminis...

Švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms planuojant gruodžio 8 dieną rengti mokytojų streiką, reikalaujant gerinti ugdymo kokybę ir kurti tinkamas sąlygas mokiniams bei juos mokantiems mokytojams, tv3.lt pasidomėjo, kaip mokytojų darbo uždarbis atrodo kitų profesijų kontekste.

Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūtį šalies švietimo įstaigos itin aktyviai ieškojo pedagogų. Laisvos darbo vietos buvo siūlomos ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams. Skaičiuojama, kad šiemet pedagogų poreikis didesnis net 11 proc. Labai palankios ir bendros tendencijos – darbo jėgos paklausa, lyginant su liepa, išaugo 13 proc., o su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu yra net 25, 5 proc. didesnė.

Pedagogų profesinės sąjungos sako, kad svarstomas naujas socialinis modelis numato iš mokytojų atimti pailgintas atostogas, ilgintų darbo savaitę, įteisintų neapmokamus viršvalandžius ir terminuotas darbo sutartis. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje profsąjungų vadovai apgailestavo, kad pokyčiai, dėl kurių sutarta premjero sudarytoje darboje grupėje, vyksta lėtai, o formuojamame kitų metų biudžete švietimui planuojamos lėšos leis daryti tik kosmetinius pakeitimus.

Nuo šio pirmadienio (2015 m. vasario mėn. 23 d.) Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) koridoriai užsipildė moksleivių, norinčių „pasimatuoti“ pedagogo profesiją ir visą savaitę ragausiančių studentiškos duonos. LEU jau antrą kartą sukviečia vyresniųjų klasių moksleivių į „Jaunojo pedagogo akademiją“, kurios metu dalyviai geriau susipažįsta su pedagogo profesija, ugdosi lyderystės, bendravimo, komandinio darbo ir organizavimo įgūdžius.

Per 1,5 tūkst. pedagogų pasirašė peticiją, kuria piktinasi dvejus metus rengiamu Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektu, rašo „Lietuvos žinios“. Peticijos autoriai tvirtina, kad Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu rengiama ir jau 2015-aisiais planuojama taikyti programa paruošta neprofesionaliai, pristatomų literatūros reiškinių atranka „atlikta remiantis vien siauromis politinėmis nuostatomis ir problemiškomis literatūrologinėmis hipotezėmis, nepaisant literat...

Su švietimo ir mokslo ministru D. Pavalkiu kalbamės apie pagrindines švietimo problemas, pedagogų streikus, atlyginimus, švietimo pasiekimus ir artimiausius planus. – Kokias įžvelgiate didžiausias švietimo problemas? – Švietime, jei imsime bendrojo ugdymo sritį, yra dvi problemos: vaikų stoka ir mokytojų perteklius. Statistikos duomenimis, vienam pilnu krūviu dirbančiam, mokytojui tenka vidutiniškai 11 mokinių.

Po praėjusios savaitės mokytojų streiko premjeras antradienį susitinka su švietimo profsąjungų atstovais. Bus tariamasi dėl mokyklų bei darželių finansavimo ir pedagogų atlyginimų. Praėjusį ketvirtadienį kai kurių mokyklų mokytojai pirmąsias pamokas iškeitė į bandymą atkreipti valdžios dėmesį į jų darbo sąlygas. Tuomet iš 1300 prie streiko prisijungė 50-ies mokyklų mokytojai.

Žinot tą anekdotą apie Andriušą, kuriam kokie šešeri, bet jis temoka pasakyti savo vardą ir dar žodį „košė“, nes ją visada valgo per pusryčius. Nežinau, ar tas anekdotas išvis juokingas, bet kalbant apie švietimą jis labai tiks. Ne, Andriuša neturi jokių sutrikimų, jis sveikas ir smalsus vaikas kaip ir kiti jo bendraamžiai, tik mažai kas rūpinosi, kad Andriuša ne tik išmoktų skaityti ir rašyti, bet apskritai daugiau bendrautų su darželio auklėtoju, o vėliau – ir su mokytojais.

Šią savaitę vyksiantis pedagogų streikas apims bent 107 ugdymo įstaigas - mokyklose dviejų pirmų pamokų neves dalis pedagogų, porą valandų nuo darbo pradžios vaikų nepriims dalis darželių auklėtojų, neformaliojo švietimo įstaigose dalis pedagogų nedirbs dvi valandas nuo jų darbo pradžios. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sakė negalintis tiksliai pasakyti, kiek mokytojų prisijungs prie protesto akcijos ketvirtadienį.

 Ramunė Dambrauskaitė ELTA praneša, kad šalies pedagogai vakar mitingavo prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM). Tačiau reikėtų paaiškinti, kodėl mitinge dalyvavo tik menka dalis šalies pedagogų, nors keliami reikalavimai dėl šalies pedagogų darbo sąlygų pagerinimo rūpi absoliučiai visoms švietimo profesinėms sąjungoms.

Antradienį Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė rengia mitingą prie Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniuje. „Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija iki šiol nesiteikė tinkamai reaguoti į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės reikalavimus, įteiktus dar birželio mėnesį. Maža to, nesudaromos sąlygos taikiai išspręsti kolektyvinį ginčą“, - teigia mitingo organizatoriai.

Skirmantas Pabedinskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Krasnojarske lietuvių kalbos mokykla veikia dešimtus metus. Į ją susirenka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Į Krasnojarsko biblioteką, lietuvišką salelę Sibiro centre, savaitgaliais susirenka ne tik vaikai, į ją ateina vis daugiau ir suaugusiųjų, norinčių su giminėmis Lietuvoje bendrauti lietuviškai.

Šiandien ypatinga diena tiems, kurie pirmą sykį, nedrąsiai, praveria mokyklos duris, tėvų lydimi neša gėles savo pirmajam mokytojui. Jų vyresni kolegos jaudulio jaučia kur kas mažiau, o ir rugsėjo 1-osios šventė, galbūt, jiems ne visada kelia tokį džiugesį kaip mažiesiems, tačiau svarbi tikrai ne ką mažiau.  Apie mokslų metų pradžios reikšmę, moksleivius ir šiandieninį mokytojo įvaizdi kalbamės su Vilniaus Naujininkų mokyklos direktoriumi Gediminu Urbonu.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė grasina naujus mokslo metus pradėti mokytojų streiku. Trečiadienį profesinės sąjungos pristatys Švietimo ir mokslo ministerijai įteiktus reikalavimus, kurių esą ši nevykdo. Profesinės sąjungos kaltina ministeriją ignoruojant siūlymus derėtis, sudaryti taikinimo komisiją. Šiuo metu jau yra pradėta šalies mokytojų apklausa dėl streiko, ji bus vykdoma iki rugsėjo 5 dienos.

At jaučiate, kad artėja rugsėjo 1-oji? Sakote, anądien parduotuvėje matėte besiblaškantį būrį tėvų su vaikais? Kuprinių, dar kažko ieškojo? Taip, ir aš mačiau... Ir dar girdėjau, kaip dejavo, kad ir vėl viskas pabrango – reikėjo anksčiau eiti, kol Lietuvoje dar eurais nekvepėjo... Bet aš ne apie tai.

„Jei aš šiandien būčiau mokytojas, mane toks pasiūlymas žeistų. Norima pasakyti, kad aš, 30 metų dirbęs mokykloje, dabar, kai man reikia susirasti kitą darbą, jo nesugebėsiu susirasti? Mane tokia nuostata žeistų“, – naujienų portalui balsas.

Iš 220 atrankoje dalyvavusių Lietuvos mokyklų buvo atrinktos 28-ios, kurių mokytojai turės galimybę penkis mėnesius nemokamai tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius – išmoks kurti animaciją, įdomias prezentacijas, tinklaraščius, prasmingai panaudoti socialinius tinklus pamokose.

Šiandien Vilniuje vyko Lietuvos švietimo profesinės sąjungos organizuotas mitingas. Į jį rinkosi pedagogai iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių - Kauno, Panevežio, Zarasų, Šilutės ir kitų. Mitinge susirinko daugybė mokytojų, kurie vieningai stojo ginti savi interesų ir priminti vyriausybei jos dalintusbet neįvykdytus pažadus.

Pedagogams rengiantis mitingui, premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad jų atlyginimo didinimas bus planuojamas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. „Tikrai mes esame pasiruošę didinti darbo užmokestį, bet pagal mūsų valstybės turimas finansines galimybes“, - LRT radijui sakė premjeras. Anot jo, nepamatuoti finansiniai sprendimai gali sukelti valstybei sunkumų.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trims Alytaus rajono mokykloms mokslo metai pasibaigė dar net neprasidėję. Mokiniams pasirinkus didesnes mokyklas, apie pusšimtis pedagogų liko be darbo. Tačiau darbuotojai toliau eina į darbą ir laukia rajono tarybos sprendimo, kaip su jais bus atsiskaityta. Butrimonių gimnazijos Vaisodžių pagrindinio ugdymo skyriaus mokytojai eina į mokyklą, nors mokinių suolai tušti. Moksleiviai pasirinko didesnes mokyklas, nors ir toliau nuo namų.

Rugsėjo 1-ąją į mokytojų kambarį įlėkusi mokytoja džiaugsmingai šūkteli: su švente, kolegos! Kitas ateina, matyt, išvargęs po vasaros darbų, abejingai burbteli: ir vėl rugsėjis.

13 m. balandžio 18 d. (ketvirtadienį) Vilniuje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vyks ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aktualijoms skirtas pedagogų forumas „Inovatyvios ugdymo idėjos ir jų įgyvendinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“. Forumas organizuojamas, siekiant skatinti inovatyvių ir efektyvių ugdymo formų bei modelių įvairovę ir įgyvendinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.