pakuotės

Dalis tarifų už į rinką išleidžiamas gėrimų pakuotes, kurios dalyvauja užstato sistemoje, nuo kitų metų didėja, dalis – mažėja. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdyba naujus tarifus nustatė, atsižvelgusi į makroekonomines prognozes ir antrinių žaliavų kainų pokyčius rinkose, pranešė USAD.

Europos Parlamento komitetas antradienį pritarė naujoms taisyklėms dėl pakuočių, turinčioms padėti sumažinti plastiko ir kitų atliekų kiekį.  Aplinkos apsaugos komiteto pritarimo reikėjo, kad lapkritį įvyktų EP balsavimas, kuriuo bus nustatyta įstatymų leidėjų derybinė pozicija su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tikslas yra sumažinti vidutiniškai 190 kilogramų pakuočių atliekų, kurias per metus išmeta kiekvienas europietis.

Svarstymai dėl taromatų sistemos plėtros gali būti pradėti, jeigu Aplinkos ministerijos netenkins pakuočių tvarkymo reformos rezultatai, sako viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, tokiu atveju užstato sistema galėtų būti plečiama, į taromatus priimant vyno butelius.  „Nesame užsispyrę ir nesame radikalios tokios pozicijos, kad užstato plėtrai Lietuvoje nėra šansų.

Seimas pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad nuo 2025 m. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos. Už balsavo 93 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 13 parlamentarų. Kaip teigia pataisų iniciatorius Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis, nors visuomenė mano, kad jų rūšiuojamas plastikas yra perdirbamas, didelė jo dalis yra sudeginama.

Seime ketvirtadienį vyks diskusija apie plastiko atliekų ir pakuočių tvarkymą Lietuvoje, bus aptariami šio sektoriaus laukiantys pokyčiai.   Kauno Technikos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas Visvaldas Varžinskas įspėja, kad degint iskirtų komunalinių atliekų sraute yra milžiniški pakuočių kiekiai. „Praktiškai pusė kiekio pagal tūrį yra pakuočių atliekos.

Seimo narys valstietis Aurelijus Veryga siūlo vartotojus informuoti nuotraukomis ir paveiksliukais žymėti ne tik cigarečių pakelius, bet ir alkoholio butelius. Anot jo, vartotojai lygiai taip turi būti informuojami apie produkto daromą žalą sveikatai.

Greitojo maisto užkandinės Prancūzijoje netrukus nebegalės naudoti vienkartinių indų, lėkščių, puodelių ir stalo įrankių, kai klientai užkandžiauja vietoje. Tokį reikalavimą numato 2020 metais patvirtintas įstatymas, skirtas mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą, kurio atitinkamos sąlygos įsigalios jau netrukus.

Nors vis dažniau atkreipiame dėmesį į ant maisto prekių pakuočių esančią informaciją, specialistai pastebi, kad retas žino, kas iš tiesų svarbu ir kokia informacija vartotojui pažymi, kad prekė yra patikima bei saugi vartoti. Siekiant, kad vartotojai žinotų kuo daugiau apie įsigyjamą paukštienos produkciją „Vilniaus paukštynas“ pristatė naujovę rinkoje – ant šviežios vištienos linijos etikečių pradėjo žymėti tikslią Lietuvos vietovę, kurioje buvo užauginta tos partijos vištiena.

Dėl beveik milijoną eurų siekiančios skolos Pakuočių tvarkymo organizacijai (PTO) iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 22-ąją  konstatavo, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų. Nemokumo bylą įmonei iniciavo PTO vadovas Valentinas Miltienis.