padėtis ukrainoje

 Šiuo metu Ukrainai svarbiausia padėti karinėmis priemonėmis, o ginkluotės tiekimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų nejuokais išgąsdintų Rusiją, teigia „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių daug rimčiau svarsto galimybes Ukrainai tiekti ginklus. „Lietuvos pozicija visada buvo, kad Ukrainą reikią remti visose srityse, įskaitant ir ginkluotę.

 Europa pavojingai balansuoja ant totalinio karo, jeigu Ukrainoje nepavyks pasiekti paliaubų, ir totalinio ekonominio nuosmukio, jeigu Graikijai teks pasitraukti iš euro zonos, ašmenų. O lietuviai pešasi dėl „50 pilkų atspalvių“ ir dalinasi į filmą dievinančius ir filmo nekenčiančius.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako nemanantis, kad Rusija prieš Baltijos valstybes gali panaudoti tokias pat agresijos priemones, kokias panaudojo prieš Ukrainą. Taip jis komentuoja Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Michaelo Fallono pareiškimą, kad kyla realus pavojus, jog Maksva gali bandyti destabilizuoti padėtį Baltijos šalyse. Kalbėdamas Vilniaus knygų mugėje, A. Butkevičius teigia, kad Baltijos šalys yra NATO narės ir situaciją komentuoti reikėtų šiek tiek atsargiau.

Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Sąjunga (ES) turės reaguoti į susiklosčiusią padėtį Ukrainoje, jei ir toliau Minsko susitarimai nebus vykdomi, interviu LRT Radijui sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Turiu galvoje ir sankcijų sugriežtinimą, ir atitinkamus Europos ir tarptautinės bendrijos veiksmus“, – patikslina ji. Šalies vadovės manymu, esama akivaizdžių ženklų, kad tiek Rusija, tiek jos remiami separatistai net nesiruošia laikytis paliaubų.

Rusija gali panaudoti prieš Baltijos šalis taktiką, kurią ji taiko padėčiai Ukrainoje destabilizuoti, perspėja Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas).   Sekretorius sakė, kad NATO turi būti pasiruošusi bet kokio pavidalo Rusijos agresijai, ir perspėjo dėl „realaus ir esamo pavojaus“ Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios yra Aljanso ir euro zonos narės.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį išvyksta į Briuselį, kur neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime aptars padėtį Ukrainoje, santykius su Rusija, kovą su terorizmu ir ekonomikos klausimus. „Išklausysime derybų dalyvių, išskyrus Rusiją, nuomonę ir aptarsime rezultatus. Išties matome, kad žūsta vis daugiau būtent civilių gyventojų. Brutalus ir toks agresyvus, ir, sakyčiau, purvinas, su melu ir brutalia agresija karas turi būti sustabdytas.

  Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius padėtį Ukrainoje sekmadienį telefonu aptarė su aukštais Europos Sąjungos (ES) ir NATO pareigūnais. Ministras BNS sakė su ES užsienio politikos vadove Federica Mogherini (Federika Mogerini) aptaręs, kaip Europa galėtų reaguoti į Rusijos remiamų separatistų veiksmus, ir kalbėjo apie galimybę pirmadienį surengti neeilinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

 Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad nebus pokyčių Bendrijos politikoje Rusijos atžvilgiu, įskaitant šiuo metu taikomas sankcijas, kurios jai buvo įvestos už vaidmenį Ukrainos krizėje.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis parengė Europos Parlamento rezoliucijos projektą dėl padėties Ukrainoje ir ypatingai sudėtingos humanitarinės situacijos teroristų kontroliuojamuose Ukrainos regionuose. Rezoliucijos projekte V. Mazuronis atkreipia dėmesį, kad dėl Rusijos finansuojamų teroristų vykdomų išpuolių Ukrainoje jau žuvo daugiau nei 4000 žmonių ir daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus.