organizmas

Kepenys yra vienas iš svarbiausių mūsų kūno organų, atliekantis daugybę svarbių funkcijų, susijusių su medžiagų apykaita, detoksikacija ir maisto virškinimu. Viena iš efektyvių priemonių, padedančių išlaikyti kepenų sveikatą, yra tinkamas mitybos racionas. Mitybos specialistas Mantas Liekis pasakoja, kokius produktus valgyti ir kokių vengti, norint palaikyti sklandžia kepenų veiklą.

Vis dažniau išgirstame, jog fizinis aktyvumas – raktas į ilgaamžiškumą. Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį šimto metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR” kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Apie gerąsias bakterijas neretai daugelis susimąsto tik tuomet, kai gydytojai jas vartoti paskiria po sunkesnių ligų ar antibiotikų kurso. Vis tik mūsų organizmui šios bakterijos būtinos ištisus metus, o atvėsus orams ir atėjus peršalimo ligų sezonui, jos tampa ypatingai svarbios, mat padeda užtikrinti sveiką organizmo pusiausvyrą.

Trumpėjant dienoms ryte darosi vis sudėtingiau praplėšti akis, tad rytinė kava tampa ne tik maloniu, bet ir dažnam būtinu energijos suteikiančiu ritualu. O rugsėjo 30-oji, Tarptautinė kavos diena, yra gera proga šio gėrimo mėgėjams pasitelkti šiek tiek vaizduotės – „Iki“ siūlo išbandyti įdomesnius skonių derinius puodelyje. Jiems reikės tik noro, nes nebrangių ingredientų namuose tikriausiai jau dauguma turi.

Tikėtina, kad vasarą dažnas valgė ar gamino šaltibarščius, bet retas prisimena, kad ir kefyras turi savo skonį, sako ekspertai. Ar žinote, kuo skiriasi karvių, ožkų ir avių kefyras ir kad ne visi rauginti pieno produktai yra rūgštūs? „Sakyčiau, kad kefyras kulinarijoje išgyvena renesansą. Ir dėl naudos organizmui, ir dėl įdomių derinių su prieskoniais bei žalumynais, kurie ypač dera prie Šiaurės Afrikos ar Viduržemio jūros patiekalų“, – sako knygos „Maistas.

Pasak gydytojo Michaelo Mosley, kasdien išgerdami du ar daugiau puodelių vieno naudingojo gėrimo gyvensite ilgiau ir būsite sveikesni. Širdies ligos vien Jungtinėje Karalystėje kasmet nusineša daugiau kaip 160 000 gyvybių ir kelia didelę grėsmę ilgesnei gyvenimo trukmei. Laimei, gydytojas Michaelas Mosley atskleidė, kad vienas populiarus gėrimas gali padėti kovoti su šiomis ligomis.

Mitybos guru Michaelas Mosley teigia, kad vieną populiarų vaisių visi turėtume valgyti kol jis dar nesunokęs, jei norime gauti naudos sveikatai. Tyrimai parodė, kad šis vaisius gali padėti sumažinti storosios žarnos vėžio riziką. Sveikos ir subalansuotos mitybos pagrindą sudaro pakankamas kasdienis vaisių ir daržovių vartojimas, nes juose gausu vitaminų ir maistinių medžiagų.

Dėl pašėlusio gyvenimo tempo gali būti nesunku pamiršti sveikai maitintis. Kartais būna lengviau tiesiog paimti maistą nuo lentynos, galvojant tik apie patogumą, bet ne apie sveikatą. Perdirbti maisto produktai gamintojams yra labai pelningi, jų visada yra parduotuvių lentynose, jie sutaupo mūsų laiką ir energiją, tačiau kokia kaina? Daugelis tokių produktų – nuo kolos iki puraus pyragėlio su kreminiu įdaru, – yra mūsų kasdienės mitybos pagrindas.

Jei išgyvenate menopauzę bei norite ir toliau miegoti šalia savo partnerio, galite imtis tam tikrų veiksmų, kad atsikratytumėte kai kurių simptomų. Kai kurios menopauzę išgyvenančios moterys dažnai yra priverstos miegoti atskirai nuo savo partnerių, nes hormonų pokyčiai, karščio bangos bei padidėjęs jautrumas alkoholiui, kofeinui, stresui ir nerimui apsunkina miegą. Pasak miego eksperto Jameso Wilsono, tai dar ne viskas.

Jei norite padidinti savo lytinį potraukį, gydytojas Michaelas Mosley pataria eiti ne į vaistinę, o į maisto prekių parduotuvę. Pasak gydytojo Michaelo Mosley, jei jums reikia papildomos pagalbos tinkamai nusiteikti seksui, „Viagra“ nėra vienintelė išeitis. Sveikatos guru paaiškino, kad tam gali užtekti vienos kuklios daržovės. M.Mosley pasidalijo, kad burokėliai organizmą veikia panašiai kaip garsusis „meilės narkotikas“, rašo express.co.uk.

Šiandien parduotuvių lentynose galima rasti įvairių rūšių majonezo: nuo įprasto, sumažinto riebumo, pagaminto iš alyvuogių ar avokadų aliejaus, iki veganiško ar tokio, kuris tinka žmonėms su specialiais mitybos poreikiais. Nepaisant to, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė visuomet primena atkreipti dėmesį į šio produkto sudėtį: taip bus aišku, kiek majoneze yra riebalų, kalorijų ar kitų priedų.

Grikiai – kruopos, pasižyminčios daugybe sveikatai palankių savybių. Dėl gebėjimo augti atšiauriomis klimato sąlygomis ir skurdžiame dirvožemyje iki šiol šios kruopos nepraranda populiarumo ir vertinamos dėl naudingų maistinių savybių bei prieinamos kainos. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, grikiai savyje turi praktiškai visų žmogui reikalingų mineralų, tad jas tiesiog būtina įtraukti į savo mitybą.

Lydytas „ghi“ sviestas yra kepimo riebalų rūšis, plačiai naudojama Indijos virtuvėje. Pastaraisiais metais šio sviesto populiarumas išaugo ir kitose pasaulio šalyse. „Ghi“ gaminamas kaitinant sviestą, atskiriant vandenį ir pieno medžiagas bei taip paliekant grynus, nuskaidrintus sviesto riebalus, pasižyminčius sodriu skoniu. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad nors šį sviestą reikia vartoti saikingai, vis dėlto jis gali tapti vienu iš vitaminų A, E ir K2 šaltinių.

Manoma, kad obuoliai buvo pradėti auginti dabartinio Kazachstano teritorijoje. Laukiniai obuolių protėviai buvo maži, rūgštūs ir labai skyrėsi nuo šiandien pamėgtų sultingų ir saldžių vaisių. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad obuolius verta įtraukti į sveikatai palankios mitybos racioną, nes juose esančios medžiagos gali sumažinti lėtinių ligų riziką bei sustiprinti imunitetą.

Nors visuomenė yra pakankamai gerai informuota apie platų kontraceptinių priemonių spektrą, jos yra pakankamai gerai prieinamos ir vartojamos daugelio moterų, vis dar vyrauja tam tikri mitai, dėl kurių rinktis šias priemones yra vengiama. Dažniausiai tai lemia įsitikinimai, jog šios sukelia vėžį, nevaisingumą ir vaisiaus apsigimimus, taip pat nerimą kelia ir paplitęs mitas dėl svorio priaugimo.

Dribsniai, pyragaičiai, vaisių sultys, kokteiliai, arbata ir kava – visa tai gali pakenkti burnos sveikatai, ypač jei vartojama rytais. Pasak gydytojo Johno Hewitto, vyriausiojo „Smmmile“ odontologo iš Lidso, tai susiję su dideliu cukraus kiekiu, rūgštingumu ir dažančiomis maisto savybėmis, rašo thesun.co.uk.

Nektarinai pradėti auginti jau senovės Kinijoje, kai maždaug prieš 2 000 metų persikų sode įvyko atsitiktinė genetinė mutacija, po kurios atsirado vaisius lygia odele be pūkelių. Savo pavadinimą jis įgijo Senovės Persijoje, kurioje buvo laikomas delikatesu dėl saldaus skonio. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad ilgą kulinarinę istoriją menantys nektarinai išsiskiria ne tik savo skoniu, bet ir antioksidacinėmis savybėmis, kurios lėtina senėjimo procesus žmogaus organizme.

Šparaginės pupelės yra vienos skaniausių ankštinių daržovių. Pigios, sveikos, nekaloringos ir labai lengvai paruošiamos. Tačiau ar žinote, kuo skiriasi geltonos ir žalios šparaginės pupelės? Prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė atskleidžia, kad skiriasi tiek jų nauda sveikatai, tiek paruošimas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvalgyti apie 400 g daržovių ir vaisių, padalytų į penkias mažesnes porcijas.

Pasaulyje yra daugiau kaip 2 000 slyvų veislių, kurių kiekviena pasižymi unikaliu skoniu, dydžiu ir spalva. Jų būna tiek raudonų ar violetinių, tiek geltonos ar žalios spalvos. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šie vaisiai dėl savo maistinių medžiagų gali ne tik praturtinti mitybą, bet ir sumažinti kai kurių lėtinių ligų riziką.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nedidelis miego režimo pokytis gali pagerinti atmintį ir smegenų veiklą. Vyresniame amžiuje būdingi nedideli kognityvinių funkcijų sutrikimai, tačiau tai yra demencijos rizikos veiksnys, rašo express.co.uk. Tačiau, kaip rodo Kalifornijos universiteto Irvine (UCI) Mokymosi ir atminties neurobiologijos centre atlikti tyrimai, vienas paprastas pokytis prieš einant miegoti gali būti naudingas jūsų smegenims.

Tai, jog kiaušinius galima valgyti tik pusryčiams, tėra niekuo nepagrįstas mitas. Be to, kiaušinio baltyme yra tik pusė baltymų, o antra ir tiek – kartu su vertingiausiomis maistinėmis medžiagomis, yra trynyje.  Gydytojas dietologas, „Maximos“ funkcinės mitybos partneris Edvardas Grišinas griauna klaidingus įsitikinimus apie kiaušinius ir pataria, kaip sveikiausia juos vartoti.

Parduotuvėse galime įsigyti dviejų rūšių grikių: skrudintų ir neskrudintų. Skrudinti grikiai dėl terminio apdorojimo maistingųjų medžiagų verte yra mažiau vertingi nei neskrudinti. Tačiau skrudinti labiau tiks tradicinei košei ruošti.  Ar žinojote, kad skrudintų grikių nereikia virti? Pakanka vakare juos užpilti vandeniu, ryte perplauti, galima pašildyti ir valgyti. Neturite tiek daug laiko? Užpilkite grikius karštu (apie 80°) vandeniu, šiltai uždenkite ir palaukite 30 min.

Ar esate ragavę pupų traškučių? Juos visai nesunkiai galite pasigaminti iš pupų luobelių – tai beveik nieko nekainuos, patiks ir „zero waste“ (liet. „be atliekų“) gyvenimo šalininkams, bus sveika ir skanu. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad sveikos gyvensenos principai keičia lietuvių apsipirkimo įpročius – pirkėjų dėmesys sveikatai palankiems maisto produktams, ypač šviežioms daržovėms ir vaisiams, nuolat auga.

Valgydami vaisius daugelis instinktyviai griebiasi sultingosios dalies, o sėklas išmeta net nesusimąstydami. Tačiau mažytėse sėklose slypi maistinių medžiagų ir sveikatai naudingų medžiagų lobis. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, didžioji dauguma vaisių sėklų yra turtingos mikroelementais. Nepaisant to, prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi besėkles vaisių rūšys, o favoritėmis išlieka vynuogės.

Laidos metu „Kviečiame daktarą!“ LSMU vidaus ligų klinikos gydytojas, profesorius Alvydas Unikauskas sulaukė Marijos iš Kauno klausimo: „Kiek kartų per dieną per dieną galima vartoti obuolių actą?“ Atsakydamas į jį, profesorius išvardino net 5 teiginius, kurie nurodo šio produkto naudą. Sužinokite juos ir jūs.

Nors gerai žinoma, kad prakaitavimas – normalus organizmo atsakas, vis dėlto daugelis vengia apie tai kalbėti ir ieško priemonių, kaip jį slopinti. Vaistininkė ramina, visi žmonės prakaituoja, o diskomfortą, kurį galima patirti prakaituojant – drėgni rūbai, prastas kūno kvapas, sudirgusi oda – galima sumažinti.

Jei turėtume unikalią galimybę keliauti laiku ir nusikelti į mūsų prosenelių, proprosenelių ar dar tolimesnių protėvių sodybą, suprastume, kad visa, kas žaliavo ir žydėjo jų kiemuose, turėjo prasmę ir konkrečią paskirtį. Dideli medžiai aplink sodybą buvo reikalingi apsaugai nuo vėjo ir žaibo, mažesni medžiai sodinti dėl dekoratyvumo, medicininių savybių. Gėlynuose taip pat augo gydantys žolynai. Tokių augalų nesunkiai galima įkomponuoti ir šiandieniniuose darželiuose.

Nors prausdamiesi duše tikriausiai visus veiksmus darote automatiškai, tačiau nepakanka vien tik atsukti vandenį ir nusimuiluoti kūną. Svarbu nepamiršti kruopščiai plauti kai kurių svarbių kūno sričių. NHS šeimos gydytojas įspėjo, kad vyrai, prausdamiesi duše, dažnai daro vieną paprastą klaidą, kuri gali baigtis bakterinėmis arba grybelinėmis infekcijomis. Gydytojas Soojas „TikTok“ papasakojo, kaip svarbu tinkamai plauti varpą, kitaip gali grėsti nemalonios pasekmės, rašo express.co.uk.

„Maxima“ paskaičiavo, kad prekybos tinko parduotuvėse apsipirkę lietuviai per pirmuosius vasaros mėnesius suvalgė beveik 10 tūkst. tonų vaisių ir uogų, apie 8 tūkst. tonų daržovių bei daugiau nei 4 tūkst. tonų mėsos.Tai buvo perkamiausi maisto produktai, o iš jų nenustelbiama pirkėjų krepšelių žvaigžde tapo arbūzai.  Didžiausio lietuviško prekybos tinklo duomenys rodo, jog vasarą šalies gyventojai išnaudoja kaip reikiant pasimėgauti sezoninėmis gamos gėrybėmis.

Kartais atrodo, kad miegas dažniausiai sutrinka tada, kai labiausiai reikia pailsėti. Kartais sunku užmigti net tada, kai jaučiamės itin išvargę. Tačiau yra paprastų būdų, kaip greičiau užmigti. Prieš naktį suvalgykite šių produktų – užmigsite greičiau ir miegosite daug geriau. Vis dažniau kalbama apie tai, kad mityba vaidina didžiulį vaidmenį kovoje prieš nemigą ar nekokybišką miegą, rašo express.co.uk. Dr.

Vasaros saulei šviečiant vis ryškiau, ieškome natūralių būdų gauti mums taip reikalingų vitaminų. Paprasčiausia tai padaryti – valgant įvairias uogas. Vieni mėgsta braškes, kiti bruknes,  o treti avietes. Pastarosios, pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, yra vienos labiausiai skanaujamų uogų Lietuvoje ir savo populiarumu nusileidžia tik braškėms bei šilauogėms. Tačiau, anot dr.

Cholesterolis yra mūsų organizmui reikalinga medžiaga, tačiau per didelis vadinamojo „blogojo“ cholesterolio kiekis daro žalą jūsų kraujagyslėms ir didina pavojingų sveikatos būklių riziką. Laimei, jūsų mityba gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį – gydytojas atskleidė, kokius produktus vertėtų įtraukti į savo racioną, kad sveikata jums padėkotų.

Aitrioji paprika slopina apetitą ir gali padėti numesti svorio. Gydytojas paaiškino, kaip tai vyksta. Nesvarbu, ar naudojate aitriąją papriką norėdami suteikti kariui išskirtinį skonį, ar pridėti padažui daugiau aštrumo, čili yra daugiau nei aštrus skonis. Pagrindinį aštrų skonį ingredientui suteikiantis kapsaicinas gali padėti numesti svorio, rašo express.co.uk.

Griežimas dantimis, dar kitaip vadinamas bruksizmu, yra viena labiausiai paplitusių miego sutrikimų pasekmių apie kurią ilgainiui pradeda išduoti nudilę, sujautrėję dantys ar netgi pakitęs sąkandis. Daugelis sergančiųjų bruksizmu nežino turintys tokį sutrikimą ir neretu atveju apie tai išgirsta tik apsilankę pas odontologą.

Sklindant žiniai, kad Lietuvoje liepos mėnesį siautėja geomagnetinės audros, mokslininkai išskiria vieną datą – liepos 12-ąją, kada audra bus pati stipriausia šį mėnesį. Šiuo laikotarpiu gyventojus gali kamuoti tokie simptomai kaip padidėjęs kraujospūdis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, bendras silpnumas bei netgi lėtinių ligų paūmėjimas.

Medicinos ekspertė atskleidė ženklus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, nes jie išduoda, kad jūsų artimasis miršta. Jos teigimu, kai kuriuos požymius galima pastebėti likus mėnesiams iki mirties. Gydytoja Carol DeSarkissian peržvelgė „WebMD“ pateikiamą sąrašą galimų požymių, kad mirtinai sergantis žmogus miršta. Tai išduoda ir tokie paprasti dalykai, kaip dažnesnis miegojimas ar snaudimas. Kiti ankstyvieji simptomai – žmogus ima mažiau valgyti ir gerti, tai pat mažiau kalba, rašo thesun.co.

Insultas yra rimta ir potencialiai mirtina medicininė būklė, kai staiga nutrūksta kraujo tekėjimas į smegenis. Daugeliu atvejų tai sukelia kraujo krešulys, tačiau tai gali būti ir dėl kraujagyslės plyšimo. Insulto riziką gali padidinti keletas veiksnių. Aukštas kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis yra du veiksniai, kurie gali būti susiję su nesveiku gyvenimo būdu, pavyzdžiui, prasta mityba ir fizinio aktyvumo trūkumu.

Kokia vasara be šviežių agurkų? Lietuviai juos triauškia vienus, mirko į ką tik išsuktą medų, iš jų gamina gaivias salotas ir, žinoma, pjausto į šaltibarščius. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pirkėjai parduotuvėse nepraeina pro agurkų lentynas – noriai perka tiek ilgavaisius, tiek trumpavaisius, o labiausiai vertina užaugintus Lietuvoje.

Nesvarbu, ar tai būtų traškūs tofu kubeliai kreminiame karyje, ar traškios pupelės šviežiose salotose, sojos pupelės yra daugiau nei universalus ingredientas įvairiausiems receptams. Jose ne tik gausu nepakeičiamų amino rūgščių, gerųjų riebalų, vitaminų ir mineralų, sojos taip pat turi daugybę sveikatai naudingų savybių. Be to, remiantis tyrimais, sojos gali sumažinti cholesterolio kiekį net 70 procentų, rašo express.co.uk.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas lietuvis per metus suvalgo apie 90 kilogramų mėsos, maždaug 250 gramų kasdien. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija jos rekomenduoja suvartoti tris kartus mažiau. Kalbant apie tokios mitybos įtaką sveikatai, dietistė Indrė Trusovė įsitikinusi, kad ne mažiau svarbu nei suvartojamos mėsos kiekis yra jos kokybė ir rūšis, kurią renkamės. „Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad mityboje pati svarbiausia yra įvairovė.

Naujas tyrimas rodo, kad kasdien geriant burokėlių sultis gali sumažėti širdies smūgio rizika. Širdies smūgis arba miokardo infarktas yra rimta ir gyvybei pavojinga sveikatos būklė, kuri ištinka, kai nutrūksta kraujo tiekimas į širdį – dažniausiai dėl krešulio. Yra keletas veiksnių, galinčių padidinti širdies smūgio riziką, o koronarinė širdies liga yra didžiausias kaltininkas. Šią būklę sukelia riebalinių medžiagų kaupimasis vainikinėse arterijose.

Nors šviežios bulvės yra įprastas garnyras, o vasarą jos ypač mėgstamos su šaltibarščiais, raciono paįvairinimui galima pasigaminti įdomesnio skonio bulvių salotų, pagardintų naminiu pesto padažu. Be to, bulvės sočios ir nebrangios – tai tikrai palankus piniginei pasirinkimas. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, daug ką be reikalo kausto angliavandenių baimė, mat svarbiausia saikas ir tinkamai parinkti bulvių priedai.

Daugelis neįvertina, kokį svarbų vaidmenį žalumynai turi žmogaus organizmui. Daugelis įvairias žoleles naudoja tik kaip priedą pagerinti tam tikro patiekalo skonį, tačiau vis dėlto, žolelės turėtų būti ne tik prieskonis, bet ir svarbi kiekvieno žmogaus mitybos dalis. Didžioji dalis žalumynų turi gausybę naudingų medžiagų ir gali žymiai pagerinti organizmo veiklą. Šiuo atveju naudingiausios yra petražolės, kurias specialistai rekomenduoja valgyti kuo dažniau, o geriausia – kiekvieną dieną.

Jei jūsų cholesterolio kiekis didelis, tai reiškia, kad kraujyje yra per daug riebiosios medžiagos, vadinamos cholesteroliu, kuris gali kelti pavojų sveikatai, nes kraujagyslėse besikaupiančios nuosėdos gali riboti kraujotaką, o tai savo ruožtu gali sukelti širdies smūgį ar insultą. Pagrindinis didelio cholesterolio kiekio rizikos veiksnys yra dieta, ypač maistas, kuriame yra daug sočiųjų riebalų. Gera žinia yra ta, kad dieta taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį, rašo express.co.

Nors žmonės nevengia mėgautis alkoholiniais gėrimais saulėkaitoje, ekspertai griežtai įspėja to nedaryti. Privataus reabilitacijos centro „Delamere“ priklausomybės ligų specialistai atkreipė dėmesį į alkoholio vartojimo saulėje riziką. „Viena didžiausių pavojų geriant vasarą lauke yra dehidratacija, – pažymėjo ekspertai. – Alkoholis pašalina skysčius iš kraujo per inkstų sistemą, kurią sudaro inkstai, šlapimtakiai ir šlapimo pūslė.

Šaltibarščius galime drąsiai vadinti nacionaliniu patiekalu ar mažų mažiausiai lietuviškos virtuvės pažiba – jo garbei šį šeštadienį Vilniuje vyks pirmasis Šaltibarščių festivalis. Šiltuoju sezonu tautiečiai šaltibarščius gamina itin dažnai, kadangi šalta sriuba puikiai atgaivina karštomis vasaros dienomis.

Kraujo krešuliai, kurie atsiranda be akivaizdžios priežasties, gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų, todėl labai svarbu sumažinti į jų susidarymo riziką. Gydytojas Sunni Patel iš sveikatos klinikos „Dish Dash Deets“ papasakojo apie penkis maisto produktus, kurie galėtų padėti krešulių išvengti, rašo express.co.uk. „Su kraujo krešulių susidarymo rizikos mažinimu arba širdies ir kraujagyslių sveikatos gerinimu siejami keli maisto produktai, – aiškino gydytojas.

Insultas laikomas pagrindiniu žudiku, vien tik Jungtinėje Karalystėje kas penkias minutes nusinešančiu naują auką. Šią stulbinančią statistiką dar labiau pablogina tai, kad netinkama mityba gali sukelti rimtas ligas. Nerimą kelia tai, kad dvi dažnų žmonių mėgstamiausios mėsos rūšys gali kelti grėsmę širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Parduotuvėse galime įsigyti dviejų rūšių grikių: skrudintų ir neskrudintų. Skrudinti grikiai dėl terminio apdorojimo maistingųjų medžiagų verte yra mažiau vertingi nei neskrudinti. Tačiau skrudinti labiau tiks tradicinei košei ruošti.  Ar žinojote, kad skrudintų grikių nereikia virti? Pakanka vakare juos užpilti vandeniu, ryte perplauti, galima pašildyti ir valgyti. Neturite tiek daug laiko? Užpilkite grikius karštu (apie 80°) vandeniu, šiltai uždenkite ir palaukite 30 min.