nijolė laužikienė

Klaipėdai ruošiantis tapti tarptautinio folkloro festivalio „Europeade“, į kurį žada suvažiuoti apie 4500 dalyvių iš daugiau nei dviejų dešimčių Europos valstybių, šeimininke, miestas atsidūrė šio festivalio tarptautinio organizacinio komiteto dėmesio centre. Anot komiteto prezidento Bruno Pyterso, tam, kad 46-asis festivalis būtų surengtas būtent Klaipėdoje, derėtasi bemaž nuo 2001 metų.

Klaipėdai ruošiantis tapti tarptautinio folkloro festivalio „Europeade“, į kurį žada suvažiuoti apie 4500 dalyvių iš daugiau nei dviejų dešimčių Europos valstybių, šeimininke, miestas atsidūrė šio festivalio tarptautinio organizacinio komiteto dėmesio centre. Anot komiteto prezidento Bruno Pyterso, tam, kad 46-asis festivalis būtų surengtas būtent Klaipėdoje, derėtasi bemaž nuo 2001 metų.

Klaipėdoje kasmet vykstanti Jūros šventė tapo vietiniu „Eurovizijos“ tarptautinio dainų konkurso analogu: kasmet laukiame, dalyvaujame, aršiai diskutuojame, džiaugiamės, piktinamės ir vėl imame laukti.

Ministrų kabinetas patvirtino Kultūros rėmimo fondo nuostatus ir šio fondo tarybos sudėtį.Kultūros rėmimo fondo paskirtis yra remti kultūrą ir meną: architektūros, cirko, dailės, fotografijos, kino, muziejų, kultūros paveldo, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno, tautodailės, teatro ir mėgėjų meno projektus.

Ką reiškia būti piliečiu? Ar galiu pasigirti kasdieniais, nesavanaudiškais savo poelgiais? Ar šalia mūsų yra žmonių, kurių elgesiu galima didžiuotis? Tai klausimai, kurie visą sausį neturėtų duoti ramybės klaipėdiečiams, rašo dienraštis „Klaipėda”.Žada ir apdovanotiNuo šiandien mieste skelbiama Klaipėdos savivaldybės inicijuota akcija „Aš – pilietis“. Jos metu klaipėdiečiai galės pranešti apie pilietiškus savo, pažįstamų ar kaimynų poelgius.

Nors mokyklų steigėjos, savivaldybių administracijos, ir darė spaudimą ugdymo įstaigų vadovams, vien Klaipėdoje streike antradienį dalyvavo 14 mokyklų pedagogai.

Klaipėdos akademinė bendruomenė siekia įamžinti žymiojo Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, tautinės giesmės "Lietuvininkai mes esam gimę" kūrėjo Jurgio Zauerveino atminimą. Šiam iniciatyvinės grupės, kuriai vadovauja humanitarinių mokslų daktaras Aleksandras Žalys, pasiūlymui dar pavasarį pritarė Klaipėdos savivaldybės taryba, rašo dienraštis "Klaipėda". Kitą savaitę planuojama skelbti konkursą įžymiojo veikėjo atminimui įamžinti, kuris turėtų tęstis iki kitų metų kovo vidurio.

Nors iki Jūros šventės liko tik savaitė, valdininkai, šventės organizatoriai bei specialiųjų tarnybų atstovai iki šiol neranda bendros pozicijos, kaip spręsti kasmet pasikartojančias problemas. "Dar reikia dirbti ir dieną, ir naktį, o laiko beveik nebėra", - konstatavo po vakar vykusio pasitarimo Savivaldybės administracijos Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Susirinkimo dalyviai vakar negailėjo vieni kitiems kritikos ir netramdė pykčio protrūkių.

Jūros šventė vadinama ir klaipėdietiškomis Kalėdomis. Ne tik tūkstančiai suvažiuojančių svečių, bet ir patys Klaipėdos gyventojai stebisi, kodėl šventė tapo tokia populiari. Visi skirtingų laikų Jūros šventės rengėjai sutaria, kad tokios euforijos, kokią žmonės patiria linksmindamiesi didžiausioje uostamiesčio šventėje, jokiame kitame mieste patirti neįmanoma. Mėgindami ieškoti tokio fenomeno priežasčių, organizatoriai mini keletą tų pačių dalykų.