n. maliukevičius

Rusiška propaganda ir Lietuvą žeminanti informacija veši emigrantus iš Lietuvos buriančiose „Facebook“ grupėse. Pavergusi emigrantų protus ir įtikinusi, kad Lietuva, o kartu ir visos kitos Rytų Europos valstybės – nevykėlės, Rusija kuria antrąją, virtualią Sovietų Sąjungą. „Facebook“ grupėse, vienijančiose nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių emigracijoje gyvenančių žmonių, apstu Lietuvą ar šalies vadovus niekinančios informacijos, „minkštosios propagandos“ žinučių ir net klėjonių.

Vakarams svarstant, kaip reaguoti į diktatūros apraiškas Turkijoje, laužant galvą, kaip išsaugoti Europos vienybę po „Brexit‘o“ ir intensyviai stebint olimpines žaidynes, Rusija smogia Ukrainai, apkaltindama ją terorizmu. Portalo tv3.lt kalbinti tarptautinių santykių ekspertai tikina, kad už šios, iš pirmo žvilgsnio eilinės Vladimiro Putino provokacijos gali slypėti didžiulis pavojus ukrainiečiams, galbūt galintis virsti net dar viena karine invazija.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kremliaus ideologai tikina, kad propaganda, kitaip tariant, informacinio karo priemonės, sudaro sąlygas netradicinei okupacijai, kai galima kontroliuoti nugalėtą teritoriją fiziškai joje nesant. Tokioje koncepcijoje atskiras vaidmuo skiriamas vietos radikalams.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apie tai, kad Lietuvos tautinėmis mažumomis Rusija naudojasi kaip pretekstu skaldyti Lietuvos visuomenę ir didinti šalies bendruomenių socialinę atskirtį bei kurstyti etninę nesantaiką, Valstybės saugumo departamentas perspėjo dar rugsėjį. Ką tik baigtas Lietuvos teisės instituto specialistų tyrimas patvirtina, kad įtampa tarp Lietuvoje gyvenančių etninių grupių padidėjusi.

 Jolanta Kryževičienė, LRT Kultūros laida „Naktinis ekspresas“, LRT.lt Slaptas informacinis ir ideologinis karas daug pavojingesnis nei atviros provokacijos, bet jo tikslas – ne vien kultūra, sako Kultūros industrijų centro „Menų spaustuvė“ direktorius Audronis Imbrasas.

Pagrindiniai anglakalbiai televizijos kanalai beveik nebeskiria dėmesio Ukrainos įvykiams, nors jie, kaip pastebi filosofas Gintautas Mažeikis, – gerokai kruvinesni nei tie, kuriuos matome kituose kraštuose. Jo teigimu, Lietuvai, Baltijos šalims tai turėtų būti labai svarbi pamoka: didžioji žiniasklaida gali nekreipti dėmesio, net jei vyksta didelis karas, turintis neaiškių Rusijos intervencijos požymių ir atnešantis daugybę aukų. Tačiau, LRT.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje Didysis karas beveik užmirštas, bet būtent jis lėmė galimybę lietuviams susigrąžinti valstybingumą, sako istorikas Algimantas Kasparavičius, po karo praėjus 100 metų. Be šio minėjimo, 2014-aisiais pasaulis laukia ir svarbių sporto renginių, referendumuose dėl nepriklausomybės balsuos škotai ir katalonai.

Prezidentė retoriškai klausia, kaip apsiginti nuo grėsmių, jei apie jas negalima kalbėti? Ar Lietuvoje nėra kam užkirsti kelią priešų veiklai? Tuo tarpu politologai ragina analizuoti, ne tik informacijos viešumo klausimą, bet ir rinkiminių kampanijų manipuliacijas susidariusia situacija.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Paskleisti tokią informaciją, kuri buvo slaptoje saugumo pažymoje, buvo galima ir tiesiog surengus spaudos konferenciją, mano politologas Nerijus Maliukevičius. Kontrapropagandinė kampanija patyrė nesėkmę ir tapo vidaus politine kova, o, pasak politologo Kęstučio Girniaus, Rusija per laikotarpį iki prezidento rinkimų tikrai bus suinteresuota pamėginti dar, kadangi nori kito šeimininko Daukanto aikštėje.