mokytojai

Nepatenkintos švietimo profsąjungos toliau spaudžia švietimo ministeriją greičiau ir labiau kelti atlyginimus, gerinti mokytojų darbo sąlygas. Ministras nuo sausio žada mokytojams atlyginimu kelti ne 6, o 10 procentų, o likusius 11 pridėti po metų. Profsąjungos aiškina, kad to negana ir rengiasi streikuoti prie Vyriausybės.

Vilniaus savivaldybė pirmadienį išdavė leidimą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS), vadovaujamai Andriaus Navicko, rengti mėnesio trukmės pedagogų mitingus. Apie tai BNS pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas. Penktadienį savivaldybė ir LŠDPS sutarė, kad mitingai vyks prie Vyriausybės rūmų V. Kudirkos aikštėje kasdien nuo rugsėjo 29 dienos iki spalio 28 dienos. Juose galės dalyvauti iki 2 tūkst. žmonių.

Rugsėjo 29 dieną vyksiantis mokytojų streikas išjudino viešojo sektoriaus atstovus. Jeigu konfliktas tarp pedagogų ir Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos tęsis ilgiau, prie streiko planuoja jungtis aukštųjų mokyklų dėstytojai. Savaip protestuoti žada ir pagal įstatymus negalintys streikuoti pareigūnai. Profsąjungų atstovai teigia, kad tai ne vien solidarumo klausimas – viešajam sektoriui pabodo girdėti neišpildomus valdžios pažadus.

Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei patariantis ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad protestuojantys mokytojai elgiasi vaikiškai, užuot elgęsi pilietiškai. Šią mintį laidoje „Dienos komentaras“ ekonomistas ir atskleidė.  Komentuodamas švietimo darbuotojų streiką sakėte, kad jų reikalavimai šiek tiek primena vaikų darželį, kodėl taip manote? Lietuvoje yra didelė elito stoka.

Jei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nuspręstų iš savo gretų pašalinti praėjusią savaitę pasipiktinimo bangą savo pasisakymais sukėlusį Audrių Skaistį, tai įrodytų, jog valdantieji bent „kažkaip“ įvertino jo žodžius, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Jeigu konservatoriai išdrįs Skaistį išmesti iš partijos, tai bus požymis, kad jie kažkaip vertina tai, ką jis pasakė“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas penktadienį tęs derybas su profesinių sąjungų atstovais dėl algų mokytojams kėlimo. G. Jakštas antradienį per derybas profesinėms sąjungoms pasiūlė atlyginimus pedagogams kitąmet kelti 20,5 procento: nuo sausio – 6 proc., o likusią dalį pridėti rugsėjį. Profsąjungų atstovai su tuo nesutinka, jie reikalauja nuo naujų metų darbo užmokestį didinti svariau.

Šalies valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius viršija 2,2 tūkst. eurų ir yra dešimtadaliu didesnis už šalies vidurkį, teigia Valstybės duomenų agentūra (VDA). Agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič sako, jog mokytojų vidutinis bruto (prieš mokesčius) atlyginimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 2210 eurų.

Nuo sausio atlyginimus pedagogams galima būtų kelti sparčiau, nei planuota iki šiol, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.  „Aišku, dar vertiname galimybes, bet mūsų pirmas žingsnis galėtų būti ir didesnis, negu mūsų pirminiame siūlyme – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Jakštas. Vyriausybė kitąmet pedagogų atlyginimus ketina kelti dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, kad šie pasiektų 130 proc.

Politinės partijos yra sutarusios kitų metų pabaigoje pasiekti, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas aiškina, kad tikslas bus pasiektas, nes ir šiuo metu vidutinis pedagogų atlyginimas esą viršija vidutinį Lietuvos atlyginimą, bet mokytojai kalba, kad skaičiais manipuliuojama, kadangi daugumą jų dirba daugiau nei vienu etatu ir jaučiasi persidirbę.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas teigia pedagogų profsąjungos organizuojamame mokytojų streike matąs daug politikavimo. Politikas pabrėžia, kad Vyriausybė vykdo savo įsipareigojimus pedagogams, todėl, anot jo, daug pagrindo streikui nėra. „Čia aš matau iš tikrųjų daug politikavimo. Nes aš nematau realaus pagrindo, ko dar trūktų – kokių pažadų iš Vyriausybės, iš valdžios trūktų mokytojams“, – „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Įspėjamasis mokytojų streikas sukėlė audrą valdančiųjų stovykloje ir skandalą viešojoje erdvėje. Finansų ministrės sutuoktinis Audrius Skaistys, palaikęs pedagogų protestus, kol jo partija nebuvo valdžioje, šįkart nesirinkdamas žodžių išplūdo neįtikusius mokytojus. Apie tai kalba švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Praėjusią savaitę įvykus įspėjamajam mokytojų streikui, atskriejo žinia apie dar vieną – šįkart tikrąjį pedagogų streiką, numatytą rugsėjo 29 d. Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė viešai prabilo apie tai, ko iš tiesų streikais prašo mokytojai. Pirmadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga vadovaujantis raštu informavo  Vyriausybę ir Švietimo, mokslo ir  sporto ministeriją (toliau ŠMSM), kad rugsėjo 29 d. 8.00 val.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neigiamai vertina konservatoriaus, finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinio Audriaus Skaisčio pasisakymus, kurie įžeidė penktadienį įspėjamąjį streiką paskelbusią švietimo bendruomenę. „Blogai išvadino, blogai ir atrodo. Ir apskritai, kai kalba eina apie mokytojus, mokytojo profesiją, aš čia esu labai šališka, nes mano tėvai mokytojai, mano vaikų visi 4 seneliai yra pedagogai.

Daugiau nei 200 mokyklų ir 5000 mokytojų visoje Lietuvoje paskelbė įspėjamąjį streiką. Mokytojai skundžiasi nepakeliamu krūviu ir per mažais atlyginimais. Profsąjungos reikalauja dar šiemet atlyginimus mokytojams didinti 20 procentų. Tačiau švietimo ministras tokius profsąjungų užmojus vadina nerealiais ir sako, kad nors mokytojai ir protestuos, pinigų daugiau neatsiras.

Pedagogus savo pasisakymais papiktinęs konservatorius, finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinis Audrius Skaistys atsiprašė švietimo bendruomenės. „Nuoširdžiai atsiprašau visų profesionalių, patriotiškų ir darbščių mokytojų, kuriuos mano komentarai galėjo įžeisti. Diskusijai įkaitus – pasikarščiavau. Suprantu, kad turėjau atsakingiau reikšti mintis. Akivaizdu, kad pedagogų bendruomenė šiomis dienomis ypatingai jautri, o man empatijos kaip tik ir pritrūko.

Penktadienį viešo dėmesio centre atsidūręs ir konservatorių partijos kritikos susilaukęs finansų ministrės sutuoktinis Audrius Skaistys neskuba iš savo socialinio tinklo paskyros ištrinti pedagogų bendruomenę įžeidusių žodžių. Pirmiausiai, tikina politikas, jis mokytojų „komuniagomis“ bei „broileriais“ nevadino. Anot konservatoriams priklausančio A. Skaisčio, įžeidžius epitetus jis paskyrė ne pedagogų bendruomenei, bet konkretiems asmenims. „Aš visus raginu su teksto suvokimu padirbėti.

Po penktadienį įvykusio įspėjamojo pedagogų streiko, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) neatsisako planų rengti ir ilgalaikį streiką bei mokytojų žygį mėnesio pabaigoje, piketus Vilniuje. „Mes ruošiamės. Žinote, matėme, kad kalbėtis ir derėtis su jais nepavyksta, jie labai kategoriškai nusiteikę. Jurgita Šiugždinienė (buvusi švietimo ministrė – BNS) parodė, kad derybomis susitarti nieko neįmanoma.

Audriaus Skaisčio žodžiai mokytojų atžvilgiu – įžeidūs ir niekaip neatspindintys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vertybių ir pozicijos, rašoma partijos pirmininko pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės komentare. „Politikas, išsakęs tokius vertinimus – turi nedelsiant atsiprašyti visos mokytojų bendruomenės. Apgailestauju ir asmeniškai atsiprašau dėl tokių Audriaus Skaisčio pareiškimų.

Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas žada viešinti garso įrašus, kuriuose, pasak jo, mokyklų vadovai spaudžia pedagogus atsitraukti nuo streiko idėjos. „Vadovai prašo (mokytojus – ELTA) išsibraukti iš streikuojančių sąrašų. Įrašų kol kas dar neturime, bet prašėme, kad įrašytų. Kokios pokalbio detalės, tada gal ir sužinosime... Planuojame tuos įrašus daryti ir viešinti.

Premjerė Ingrida Šimonytė turi abejonių dėl profesinės sąjungos skelbiamų duomenų, jog penktadienį įspėjamajame streike planuoja dalyvauti apie 5 tūkst. pedagogų.

Penktadienį įvyksiančiame įspėjamajame streike dalyvauti pasiryžo apie 5 tūkst. mokytojų. Pasak streiką organizuojančios pedagogų profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko, protestuoti ketina 228 švietimo įstaigos. „228 švietimo įstaigos, apie 5 tūkst. mokytojų dalyvaus įspėjamajame streike“, – Eltai trečiadienį teigė A. Navickas. Pasak jo, įspėjamajame streike dalyvaus pedagogai ne tik iš bendrojo ugdymo, bet ir iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) ketina prisidėti prie rugsėjo pabaigoje organizuojamo mokytojų streiko. „Streikas yra neišvengiamas, per ilgai atidėlioti procesai gerinant mokytojų darbo sąlygas įspaudžia švietimo bendruomenę į kampą. Lietuvos moksleivių sajunga palaiko pedagogus, moksleiviai kartu su mokytojais eis koja kojon bendro tikslo link“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.

Ši rugsėjo pirmoji į mokyklas atnešė naujų vėjų – moksleivių laukia daugiau matematikos pamokų, nauji vadovėliai, atnaujintas ugdymo turinys, bei skambaus atgarsio sulaukusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Vyriausybėje prakalbus apie papildomas civilinio saugumo pamokas, kuriose mokiniai būtų mokomi saugaus elgesio bei pasirengti nelaimėms, kyla klausimas, ar dar vienas dalykas būtų naudingas ugdant savarankišką žmogų, ar tai būtų tik papildomas krūvis mokiniams ir mokykloms.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nematanti pagrindo mokytojams streikuoti. „Įtampų atsiranda laikas nuo laiko, jų ypatingai atsiranda prieš rinkimų sezoną, kuris laukia mūsų kitais metais.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad profsąjungų reikalavimas šiemet padidinti mokytojų atlyginimus reikalautų padidinti valstybės skolą, tačiau tai, anot jos, nebūtų išeitis. Pasak jos, Vyriausybė gali įvykdyti tai, kas numatyta nacionaliniame susitarime dėl švietimo, tačiau dabartiniai mokytojų atstovų pasiūlymai juos keičia iš esmės.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pateikė penkis reikalavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, pradeda derybas dėl jų įgyvendinimo. „Mes, keturios organizacijos, per savaitgalį sudėliojome galutinę redakciją ir realiai reikalavimai labai stipriai nepasikeitė nuo pirminių, kuriuos mes buvom suplanavę praėjusią savaitę“, – BNS pirmadienį sakė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas. Anot jo, pagrindinis reikalavimas, kad mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina Vyriausybę ne tik kelti mokytojų atlyginimus ir gerintų jų darbo sąlygas, bet ir prižiūrėti skiriamų lėšų paskirstymą. „Mano galva, finansavimas švietimui yra didelis ir ganėtinai labai didelis. Trūksta pinigų ir trūksta jų nemažai, bet prieš dedant pinigus, pirmiausia išsiaiškint reikia, nes per ketverius metus nei ši Vyriausybė, nei praėjusi, nei prieš tai buvusios.

Pedagogams rengiantis streikuoti, valdančiajai koalicijai priklausant Laisvės frakcija švietimo aktualijas pirmadienį aptars su švietimo, mokslo ir sporto ministru, opoziciniai socialdemokratai – su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga.

Didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų reikalaujantys Lietuvos mokytojai skelbia streiką ir rugsėjo viduryje nedirbs dvi valandas. O jei vyriausybė jų reikalavimų netenkins, dar po dviejų savaičių grasina streikuoti neterminuotai. Švietimo ir mokslo ministras teigia, kad vyriausybė susitarimus su mokytojais dėl algų kėlimo vykdo ir pagrindo streikui nemato, o kai kurie tėvai jau nerimauja, kad mokytojams streikuojant vaikai neturės užsiėmimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis geranoriškumo kalbantis su streikuoti planuojančiais mokytojais ir sako esąs pasirengęs imtis tarpininko vaidmens. „Norėčiau geranoriškumo šioje srityje. Juk nei ministerija neigia, kad problema egzistuoja, nei Vyriausybė, nei aš galėčiau pasakyti, kad problemos nėra, kodėl streikuoja. Ne. Problemos yra“, – penktadienį Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Mirė profesorė, lietuvių literatūrologė Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. Apie tai paskelbė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams Žydronė Kolevinskienė.  „Dalinamės liūdna žinia. Mirė profesorė, habilituota mokslų daktarė. VDU Švietimo akademija dėstytoja Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. Amžiną atilsį. Ilsėkitės ramybėje…“, – „Facebook“ pranešė Ž. Kolevinskienė.

Jau rytoj vaikai ir jų tėveliai kartu žygiuos į darželius ar mokyklas pasitikti naujų mokslo metų. Tuo pačiu su Rugsėjo 1-ąja jie sveikins ir mokytojas, auklėtojas. Tačiau koks yra tinkamas dovanų etiketas norint gražiai pasveikinti švietimo sistemos darbuotojus? Mokytojai pasakoja, kad neretai Rugsėjo 1 dieną sulaukia daugybės gėlių, dovanų kortelių, reikmių ugdymui, kvepiančių žvakių ir saldumynų bei kitokių dovanų.

Kai kurių mokyklų direktoriai vis dar lyg ant adatų – nė su žiburiu neranda mokytojų. O ypač trūksta matematikos, fizikos specialistų. Švietimo ministras sako – mokyklų direktoriai ir merai turi pasukti galvą, kaip privilioti trūkstamus pedagogus. Paluknio Komolovskio gimnazijos vaikai mielai groja ir dainuoja, bet nežinia, ar šiemet turės muzikos pamokas – mokykla vis dar neranda muzikos mokytojo.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) pranešus apie planuojamą streiką rugsėjo viduryje, dar viena, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) teigė taip pat ketinanti tai daryti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl keturių jos keliamų reikalavimų. Su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskutinę kolektyvinę sutartį LŠMPS pasirašė 2017 metais. Siekiama, kad ji būtų atnaujinta.

Mokytojai skelbia streiką. Tokia žinia savaitės pradžioje pasidalijo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, pabrėždama, jog mokytojų netenkina darbo sąlygos bei užmokestis. Veiksmų jie imsis vos prasidėjus naujiems mokslo metams: rugsėjo 15-ąją organizuoja įspėjamąjį, o rugsėjo 29-ąją – tikrąjį streiką.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai paskelbus apie pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, jog papildomų reikalavimų buvo sulaukta vasarį, o kai kuriuos jų vadina nerealiais.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga antradienį paskelbė, kad įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo pabaigoje bus surengtas ir tikrasis streikas. „Mes nusprendėme rugsėjo 15-ąją skelbti įspėjamąjį streiką, o rugsėjo 29-ąją – tikrąjį streiką“, – BNS antradienį sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, įspėjamojo streiko numatoma trukmė – dvi valandos.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį nusprendė skelbti streiką. Apie tai BNS pirmadienį informavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. „Diskutavome dvi dienas ir priėmėme sprendimą skelbti (streiką – BNS). Tikslias datas ir laikus, kaip viskas vyks, skelbsime rytoj“, – sakė jis. Anot jo, streikas skelbiamas dėl mokytojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio problemų.

Kitąmet svarstoma algas mokytojams kelti du kartus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.   „(...) svarstomas variantas, kad kitais metais mokytojams reikėtų kelti atlyginimą du kartus – tiek nuo sausio pirmosios, tiek nuo rugsėjo pirmosios“, – pirmadienį po Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos diskusijos kalbėjo G. Jakštas. Anot jo, šiuo metu esantis sutarimas, kad algos mokytojams kiltų 130 proc.

Rugsėjis jau ant nosies, o Kėdainių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose, kaip ir daugumoje Lietuvos mokyklų, trūksta mokytojų – net 23 įvairių dalykų pedagogų, įskaitant psichologus ir darželio auklėtojus.

Mokytojams nuo rugsėjo darbą pradedant pagal atnaujintas ugdymo programas pasirengimui bus papildomai skirti 7 mln. eurų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Skiriame ir lėšas, suprasdami, kad mokytojams bus šiek tiek daugiau darbo pasirengimui, nuo rugsėjo bus skiriama papildomi 20 proc. pasirengimo laiko, skiriamos lėšos tam. Tai bus daugiau nei 7 mln.

Prezidentūroje kandidatas į naujus švietimo, mokslo ir sporto ministrus – Gintautas Jakštas. Gitanas Nausėda davė G. Jakštui namų darbų ir pakvietė pokalbius pratęsti po savaitės. Tačiau jau dabar aišku, kad G. Jakštui tektų sėsti ant ypač karštos kėdės. Reikėtų tęsti ne tik krūvą prieštaringai vertinamų reformų, bet ir derėtis su mokytojų profsąjungomis, kurių dalis dėl per mažų atlyginimų jau kalba apie streiką.

Beveik 700 pedagogų ketinama nemokamai suteikti papildomų kompetencijų, rusų kalbos mokytojams teikiama pirmumo teisė, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Pedagogai, norintys 2023–2024 metais įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais“, – teigiama ministerijos pranešime.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta tiksliųjų specialybių mokytojų. Ir ne tik jų – pedagogų bazei senstant, o jaunimui vengiant rinktis pedagogines studijas, mokytojų stygius gali netrukus būti tiesiog katastrofiškas, rašo naujienų portalas „Rinkos aikštė“. Ne tik mokyklos, bet ir savivaldybės kovoja viena su kita, bandydamos persivilioti specialistus pas save. Bėda – patys pedagogai nemano, kad sukurtos motyvacijos programos veikia.

Ugdymo mokslai aukštosiose mokyklose pritraukia daugiau motyvuotų, geriau pasirengusių būsimų mokytojų, rodo ankstesnių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys. Tačiau Lietuvos mokyklos, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, susiduria su sunkumais ieškant mokytojų, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime spaudai.

Mokytojai yra laisvi rinktis, ar analizuoti rusų autorių kūrinius, ar ne, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė, komentuodama kritikos sulaukusį rekomenduojamų kūrinių sąrašą. „Noriu pabrėžti, kad tai yra rekomenduojami autoriai. Mokytojas gali nesirinkti ir apskritai neanalizuoti rusų autorių, čia yra laisvas mokytojų pasirinkimas. Apskritai toje programoje rusų autoriai sudaro vos 5 proc. ir nė vienas iš jų nėra privalomas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susirūpino rusų kalbos mokytojų likimu: gresiant nedarbui jiems siūlo įgyti papildomą kvalifikaciją – mokyti vokiečių, prancūzų ar kitos Europos Sąjungos kalbos. Nors rusų kalba tarp moksleivių dar išlieka populiariausia antroji užsienio kalba, ministerija tvirtina, kad greitai laukia jos eros pabaiga. Tiesa, ar mokytojai bus pajėgūs ir dirbti, ir mokytis naujų kalbų – lieka neaišku, mat nemažai jų yra vyresnio amžiaus.

Lietuvos švietimo sistema nuolat sulaukia nemažai kritikos. Mokytojai neretai kaltinami tuo, kad mokinių pasiekimų rezultatai prastėja. Tačiau patys pedagogai tikina, kad kalta sistema, per dideli krūviai, per mažos algos, taip pat visuomenėje vyraujantis požiūris į mokymąsi ir mokymą. Esą mokiniai mokosi ne dėl savęs, bet dėl pažymių. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 24,6 tūkst. pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojų, taip pat 13,8 tūkst. vidurinio ugdymo mokytojų.