Valdančiosios Tėvynės sąjungos politikai, kol nebuvo valdžioje, Sauliaus Skvernelio Vyriausybės laikais, tradiciškai palaikydavo švietimo darbuotojų reikalavimus, protestus, net ir ganėtinai drastiškus. O dabar mokytojus pavadino „komuniagomis“, „broileriais“, ištižėliais ir kitais žodžiais. Kaip jūs vertinate, kodėl įvyko toks staigus pokytis?
Na, turbūt žmogų dažniausiai gali pažinti, kai vyksta tam tikra įtampa. Akivaizdu, kad tas ankstesnis palaikymas buvo netikras, daugiau demonstratyvus. Tada gal buvo noras susirinkti politinius dividendus prieš ankstesnius rinkimus, o dabar matau jų tikrąją tapatybę. Galutinai konservatorių poziciją galėsime įvertinti, kai jie įvertins A. Skaisčio atsiprašymą. Tai parodys, kaip konservatoriai vertina savo kolegų pasisakymus.
Ši partija dar prieš Seimo rinkimus labai daug skiria dėmesio mokytojų, švietimo darbuotojų problemoms, oraus atlyginimo klausimams ir dabar žadėjo, kad mokytojų atlyginimas sudarys 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki kadencijos pabaigos. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ji neišsižada šio pažado, tai kodėl jūs protestuojate?
Taip, jie ir kviesdavo mus į savo frakcijų posėdžius, į savo suvažiavimus, mes tikrai tikėjome, norėjome su jais bendradarbiauti. Po rinkimų iškart susitikome, bet kai valdantieji pasidalino postais, tas bendradarbiavimas ir baigėsi. Jokių pakvietimų daugiau nesulaukėme, kai konservatoriai laimėjo rinkimus. Premjerė nė karto per savo kadenciją su mumis nesusitiko, nevykdė jokių diskusijų.
Buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė irgi nė karto nedalyvavo derybose, visi susitarimai iš esmės baigėsi nesutarimų protokolu. Akivaizdu, kad tie visi mūsų raštai, siūlymai ir bandymai juos informuoti apie siunčiamus mokytojų signalus, kad nėra įgyvendinamas pažadas pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, nebuvo rimtai priimti ir svarstomi.
Šiandien turime tokią situaciją, kad mokytojai paskelbė streiką ir dabar girdime tik kaltinimus, jog mes neateiname kalbėtis ir čia streikuojame. Tai tris metus mes bandėme kalbėtis, bet tos kalbos taip ir baigėsi, jokių sutarimų nebuvo.
Iš švietimo ministerijos atstovų viešo kalbėjimo teko girdėti, kad jūs per daug norite nesuderinamų dalykų: ir mažesnio krūvio mokytojams, ir kartu didesnių atlyginimų negu buvo pažadėta pačios Vyriausybės. Galbūt iš tikrųjų tie reikalavimai per dideli ir nesuderinami?
Na, dėl atlyginimų turbūt išvis nediskutuotinas klausimas. Jeigu visos partijos buvo susitarusios, tai jie vertino tas šalies galimybes ir turbūt tarėsi, kaip tą pasieks. Tai čia klausimų nekyla.
Dėl krūvių, tai etatą sudarydavo 18 kontaktinių valandų, o dabar per etatą turime 28 kontaktines valandas ir ne visada mokytojai turi etatą. Tai kažkas čia yra negerai. Na, o mokinių skaičius klasėje yra tas klausimas, kurį tris dešimtmečius bandome spręsti, dėti ant derybų stalo, bet, deja, matome, kad tas disbalansas yra visiškai neigiamas, ypač valstybinių mokyklų santykiu lyginant su privačiomis.
Dabartiniai mokytojų atlyginimai netgi nesiekia vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra konkrečių, pačių didžiausių Vilniaus mokyklų mokytojų atlyginimai nesiekia vidutinio darbo užmokesčio.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Štai kodėl jų pagrindinis darbas yra suskaldyti visuomene i niekaip nepersidengiančius burbulus, kad niekada visi žmones nesusivienytų ir neturėtų vieno bendro aukšto tikslo…dėl jų pagrindinis darbas yra suskaldyti visuomene i niekaip nepersidengiančius burbulus, kad niekada visi žmones nesusivienytų ir neturėtų vieno bendro aukšto tikslo…
