mokytojai

Koronavirusas pasaulyje sustabdė ne tik verslų veiklą, bet ir švietimą. Visame pasaulyje uždaromos mokyklos neaplenkė ir Lietuvos. Jaunimo ugdymas persikėlė į namų aplinką, o mokiniai didžiąją šių mokslo metų dalį praleido prie kompiuterių ekranų. Tai – stresas ne tik brandos egzaminams besiruošiantiems abiturientams, bet ir 10-okams.

Vienoje Hong Kongo klasėje mokytoja ir jos padėjėjas atrodo kiek kitaip nei įprasta, tačiau jų pareigos tokios pat svarbios. Robotai mokytojai padeda autizmu sergantiems mažiesiems mokytis socialinių įgūdžių. Mat išmokę bendrauti vaikai ateityje išvengs konfliktų bei patyčių problemų. Tokia programa – vienos Honkongo profesorės iniciatyva, skirta žmonėms nuo 3 iki 18 metų.

Mokytojai nuo pat pirmosios karantino dienos atidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai teko greitai keisti savo darbo metodus ir aplinką. Tačiau net ir po metų juos lydinti įtampa ir nežinia niekur nesitraukia. Pedagogas ir mokytojų atstovas Egidijus Milešinas pasakoja, kad mokytojai patiria ne tik didžiulį psichologinį stresą, bet ir fizinių problemų. Nežinia, kada ir ar apskritai kada nors atsisveikinsime su nuotoliniu ugdymu, kuris tapo visų mokytojų kasdienybe.

Vyriausybė pritarė, kad abiturientai mokytis kontaktiniu būdu galės grįžti nuo gegužės 3 dienos. Tiesa, kontaktinis ugdymas bus derinamas su nuotoliniu. Taip pat ministrų kabinetas ketvirtadienio posėdyje nutarė, kad nuo balandžio 19 iki gegužės 3 dienos gyvose konsultacijose galės dalyvauti nebe 5, o 10 abiturientų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Priverstinio darbuotojų skiepijimo ir testavimo klausimas atsidūrė aklavietėje. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pripažįsta, kad negalima versti mokytojų ar kitų darbuotojų tirtis ar skiepytis nuo Covid-19. Dabar Seimas prašo Vyriausybės pagalbos, kad ši su specialistais ir epidemiologais nuspręstų, kaip bus sprendžiama ši problema. Savo ruožtu Vyriausybė mato galimybę privalomai testuoti švietimo darbuotojus.

Praeitą savaitę visoje Lietuvoje prioriteto tvarka pradėti skiepyti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai bei švietimo įstaigų darbuotojai, turintys sąlytį su šios amžiaus grupės vaikais. Sprendimas pagreitinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo švietimo darbuotojų skiepijimą priimtas tikintis, kad vakcinacija leis anksčiau sugrąžinti moksleivius į mokyklas. Tačiau Kaune stebima situacija verčia sunerimti, jog pedagogų vakcinacija gali ir nebūti tokia sklandi, kaip visiems norėtųsi.

Nuo COVID-19 jau paskiepyta 4,1 tūkst. mokytojų, o beveik penktadalis pedagogų, ištirtų dėl koronaviruso, turi antikūnų. Apie tai BNS ketvirtadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš viso vakcinuoti 4108 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo darbuotojai, skiepijimas šiuo metu vyksta visose savivaldybėse. SAM teigia nerenkanti duomenų apie skiepo atsisakiusius pedagogus.

Pedagogai pirmieji Lietuvoje išbando ,,AstraZeneca“ vakciną. Kol kas ja gali pasiskiepyti tik švietimo įstaigų darbuotojai iki 55 metų. Tiesa, ne visi sostinės pedagogai vakcina patenkinti, mat norėtų rinktis iš kelių variantų. O kilus aršioms diskusijoms dėl ,,AstraZeneca“ efektyvumo, ekspertų taryba toliau bando išsklaidyti gandus ir skelbia, kad vakcina efektyvi, ja galima skiepyti ir vyresnio amžiaus žmones.

Pradėjus masinį pedagogų testavimą prie mobiliojo patikros punkto Vilniuje susidarė eilės. Jose kai kuriems sostinės mokytojams minusinėje temperatūroje teko praleisti keletą valandų, nepavyko išvengti ir būriavimosi. Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo dėl nemalonios situacijos ir tikina, kad sklandi veikla jau atstatyta.

Dalis pedagogų stebisi gaunantys pranešimus, kad, jiems atsisakius skiepytis, jie bus privalomai testuojami nuo Covid-19. Tuo metu pedagogai, kurie atsisakys atlikti ir testus, esą gali būti nušalinami nuo darbo. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad dirbti galės ir neskiepyti mokytojai.

Nuotolinis mokymas – pragaras ir vaikams, ir mokytojams, ir tėvams. Tyrimai rodo, kad per karantiną net trečdalio moksleivių elgesys ir psichinė būsena pablogėjo, vaikų motyvacija mokytis sumažėjo perpus, o pradinukai nė neišmoko skaityti. Tėvai nuotolinį mokymą vadina mokymosi imitacija, o mokslininkai sako, kad auga nauja prarastoji karta. Panevėžio Beržų progimnazijoje – pirmą kartą po ilgo laiko vyko pamoka, į kurią susirinko 10 moksleivių.

Prezidentas remia Vyriausybės siekį palaipsniui grįžti prie kontaktinio ugdymo, o prioritetine tvarka galėtų būti skiepijami ir egzaminus laikantys abiturientai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jolanta Karpavičienė. „Prezidentas labai palaiko Vyriausybės siekį palaipsniui atnaujinti kontaktinį ugdymą, įvertinant epidemiologinę situaciją.

Praėjus beveik metams nuo pandemijos pradžios ir pirmųjų nuotolinių pamokų, mokytojai bei moksleiviai nenusileidžia – net ir po tiek laiko mokymasis per kompiuterį nepajėgia atstoti gyvo bendravimo. Technologijai tapus nuolatiniu tarpininku vis dar susiduriama ir su įvairiais kuriozais, tokiais kaip ekspromtinės pamokos telefonu, netikri ryšio sutrikimai ar lyg iš „Vikipedijos“ nukopijuoti kontrolinių atsakymai.

Mokslininkai sako, kad mokinių fizinis aktyvumas stipriai mažėja ir tai kelia nerimą. Karantino metu vykstant nuotolinėms pamokoms vaikai visai nejuda, tad dalis fizinio ugdymo pedagogų per savo pamokas bando juos išjudint. Rengia įvairius iššūkius, skatina atlikti pratimus, o įrodymus, kad vaikai tikrai sportuoja, prašo filmuoti ir atsiųsti. Fizinio ugdymo pamoką pradeda Aleksandro Stulginskio mokyklos pedagogas Mantas Brazionis.

Garsiai ištrimituota 100 eurų parama pedagogų poilsiui iš darbą baigiančios Vyriausybės mokytojų nepasieks. Senasis ministrų kabinetas šį įsipareigojimą permeta naujajam. O dar net nepatvirtintai kandidatei į švietimo ministres belieka apgailestauti, kad naujiems politikams užkrauta atsakomybė įgyvendinti senųjų pažadus. Tiesa, pedagogams vilties dar yra, jei naujoji švietimo ministrė pasiūlys valstybės biudžete rasti lėšų jų poilsiui.

Švietimo profesinės sąjungos išsako skirtingas pozicijas dėl nuotolinio ugdymo.  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. „Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.

Meilės Lukšienės premijos teikimo tvarka pažeidžia vyresnių mokytojų teisę gauti šį apdovanojimą, teigia lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Ji kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą siūlydama keisti sąlygą, kad premija skiriama tik jaunesniems nei 35 metų pedagogams. A. Skardžiuvienės teigimu, kandidatų amžiaus ribojimas yra neteisėtas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“. Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arb...

Tėvai vaikus į mokyklą ir toliau galės leisti arba nuo septynerių, arba nuo šešerių metų. Seimas sušvelnino prezidento Gitanui Nausėdos siūlymą visiems vaikams mokslo pradžią ankstinti vieneriais metais ir ugdymą pradėti nuo šešerių, o priešmokyklinį – nuo penkerių metų amžiaus.

Įsivaizduokite, įeinate į dienyną patikrinti vaiko pažymių, o ten pilna su tabako gaminiais susijusių reklamų. Taip nutiko tėvams ir mokytojams įėjusiems į vieną dienyną. Dienynas atsiprašo ir sako, kad reklama jau yra pašalinta, o ekspertai teigia, kad panašios reklamos gali atsidurti bet kurioje interneto svetainėje. Tėvai ir mokytojai stebisi – mokinių dienyne šviečia su tabako gaminiais susijusios reklamos. Socialiniuose tinkluose imta dalintis reklamos nuotraukomis.

Neramiais laikais dirbantiems pedagogams, atrodo, ir taip dabar užtenka rūpesčių. Kai vietomis reikia sukti galvą, kaip pasiruošti ir įprastoms, ir nuotolinėms pamokoms, visai nesinori rūpintis privalomais kvalifikacijos kėlimo kursais, kuriuos, kaip teigia mokytojai, reikia padengti iš savo kišenės. Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skuba raminti, kad specialūs kursai privalomi ne visiems pedagogams, o jų apmokėjimu rūpinasi pačios ugdymo įstaigos.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų pedagogų poilsiui kitų metų biudžete kol kas nenumatyta, nes ši priemonė nėra suderinta su Europos Komisija (EK), sako finansų ministras Vilius Šapoka. Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad suderinti paramą Komisijos bus prašoma tik numačius lėšas. „Tai priemonei reikia atlikti eilę procedūrų ir suderinti su Europos Komisija, todėl kol tas nėra atlikta, asignavimai nėra numatyti“, – interviu BNS sakė ministras.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų išmokų poilsiui pedagogai gali ir nesulaukti. Dalis pandemijos metu dirbusių mokytojų nenustebo sužinoję, kad stringa jų poilsio finansavimo klausimas, o pačią priemonę vadina rinkiminiu triuku. Tuo metu kita dalis pedagogų vis dar tikisi, kad Seimą pasiekusiame biudžeto projekte papildomi pinigai atostogoms bus numatyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln.

Pirmadienis – Tarptautinė mokytojų diena. Ir nors iškilmingai jas apdovanoja ministras, sveikina prezidentas, bet šventinę nuotaiką dažnam temdo nerimas dėl vis labiau plintančio koronaviruso ir darbo krūvių. Sergančių mokytojų ir mokinių vis daugiau. Tad mokytojų neguodžia nei žadamos didesnės algos, nei 100 eurų išmokos poilsiui. Vilniaus Šilo mokyklos etikos mokytojas Artūras Adamas Markevič – šių neeilinių pandeminių mokslo metų Meilės Lukšienės premijos laureatas.

Valstybės vadovai pirmadienį sveikindami mokytojus su profesine švente dėkojo už jų darbą ir linkėjo jiems mokinių pagarbos, įkvėpimo. „Sunku atrasti dar tokią profesiją, kurioje geri sprendimai arba klaidos lemtų jauno žmogaus gyvenimą ištisus dešimtmečius. Jums patikėto žmogaus. Tad Jūs ne šiaip dirbate darbą kaip daugelis milijonų žmonių. Jūs tiesiog pašaukti“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybei ketinant nuo gruodžio skirti 100 eurų išmokas pedagogų poilsiui, taip kartu paremiant turizmo verslą, kai kurie jų jaučiasi įžeisti ir tokias dotacijas sieja su rinkimais. Turizmo verslo atstovai sako, kad pagalba būtų efektyvi, jei Europos Komisija (EK) pratęstų paramai numatytos priemonės galiojimą ir po Naujųjų metų.

Ruduo – metas, kai iš mokytojų kabinetų nedingsta gėlės. Glėbius puokščių jie gauna nuo pat rugsėjo 1-osios iki spalio pradžioje švenčiamos tarptautinės mokytojų dienos. Tiesa, kai kurie mokytojai pastebi, kad dovanos ir gėlės gali apsunkinti, o etiketo ekspertai pataria jokiu būdu nedovanoti mokytojams praktiškų dovanų: puodų, indų ir kitų komplektų. Lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Laura sako, kad rudenį mokytojai jaučiasi itin mylimi mokinių.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė Švietimo ministerijos siūlymui skirti po 100 eurų visų pedagogų atostogoms. Tačiau vos šią žinią pranešus, pasipylė mokytojų komentarai. Vieni sakė, kad atostogų nenori, kiti pinigus verčiau panaudotų kitur, o treti pyko dėl to, kad gydytojų atostogoms buvo skirtos dvigubai didesnės išmokos. Vyriausybė palaimino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą suteikti visiems pedagoginiams darbuotojams po 100 eurų išmoką poilsiui Lietuvoje.

Ketvirtadienį Pietų Anglijoje sulaikytas berniukas, kuris mokykloje smurtavo kelių mokytojų atžvilgiu. Incidentas Southamptone esančioje Redbridge bendruomenės mokykloje įvyko pamokų metu – apie 11.30 val. Policijai pranešta, kad mokinys užpuolė 3 mokytojus, vaikai nenukentėjo. Pranešama, kad mokyklos lauko teritorijoje vaikas spardė darbuotojus ir juos apspjaudė, o kai buvo išvestas iš kiemo, grįžo su 4 draugais.

Nuo šiandien (rugsėjo 10 dienos 14 val.) šalia mobiliojo punkto (V. Gerulaičio g. 1 Vilniuje) laikinoje testavimo patalpoje pradedamas sostinės mokytojų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų testavimas greitaisiais testais, parodančiais ar anksčiau žmogus turėjo sąlytį su SARSCoV-2 ir ar susidarė antikūnai.   Vadinamuosius greituosius testus Vilniui perdavė Sveikatos apsaugos ministerija.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi keletas širstančių mokytojų: „Esame taip neaprūpinti darbo priemonėmis, kad net popierių perkame už savo pinigus.“ Ministerija kaltę meta savivaldybėms, o šios teisinasi: mažai pinigų gaunama iš valstybės.

Rugsėjo pirmoji skelbia mokslo metų pradžią ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Tiesa, šiemet europiečiai jos laukia su augančiu nerimu dėl antros koronaviruso bangos. Siekdamos apsaugoti vaikus, kai kurios šalys ėmėsi ypač griežtų apribojimų. Kitos – į vaikų apsaugą pažvelgė itin kūrybingai.

Tokios rugsėjo pirmosios dar nebuvo. Naujuosius mokslo metus su apsauginėmis kaukėmis pasitiko net vaikai, o tėveliams nebuvo leidžiama pirmokėlių lydėti į klases. Apkarpyti ir renginiai – mokyklos apsiėjo be muzikinių programų, sveikinimo žodžių, o dalis vaikų mokyklos draugų šventėje nė nesusitiko, mat vienu metu susirinkti visiems mokiniams šalyje nebuvo leidžiama visose mokyklose.

Pirmąją mokslo metų dieną klasės vėl prisipildė mokinių. Jie, kaip įprastai, į šventę atvyko nešini gėlėmis mokytojams. Tačiau toks gražus gestas sukėlė diskusijų: pasigirdo nuomonių, kad siaučiant koronaviruso pandemijai, dovanoti gėles mokytojams gali būti nesaugu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas socialinio tinklo paskyroje pasidalijo pranešimu, kuriame paaiškino, ar mokytojai gali užsikrėsti nuo mokinių dovanojamų gėlių.

Mokyklų darbuotojams išdalinta 50 tūkst. greitųjų koronaviruso testų, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Savivaldybėms jau yra išdalinta daugiau nei 50 tūkst. greitųjų testų, tai yra mokyklų darbuotojų tyrimams ir tie tyrimai, matyt, artimiausiu metu galės prasidėti“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė A. Veryga.  Anot jo, ateityje tyrimų skaičius bus plečiamas.

Vaikai į mokyklas kulniuoti turėtų pradėti nuo šešerių, o į paruošiamąsias klases – nuo penkerių metų. Taip skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, tam jis numato dvejų metų terminą, o ir pati idėja nėra nauja. Dar šalies vadovas siūlo vaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti privaloma tvarka. Taip esą pavyktų pagerinti nuolat akis badančią Lietuvos švietimo kokybę.

Iki paskutinės minutės laukę moksleivių tėvai šturmuoja šalies parduotuves. Jei prieš kelias savaites prekybos centrų lentynose išdėliotus mokyklinius reikmenis tautiečiai dar apeidavo, rugsėjo pirmosios išvakarėse tėveliai šiuos skyrius tiesiog apgulė. Suaugusieji šluoja ne tik rašiklius ar sąsiuvinius, bet ir elektronikos priemones, mat baiminasi, kad ir vėl teks su atžalomis mokytis iš namų. O štai mokytojai antradienį tikrai sulauks bent vieno kardelio.

Lietuvoje populiarėja mokytojo profesija. Norinčiųjų studijuoti pedagogiką šiemet dvigubai daugiau nei pernai. Tokį išaugusį susidomėjimą, anot švietimo bendruomenės, labiausiai nulėmė pinigai. Mat, šiemet pedagogikos pirmakursiai pirmą kartą gaus net 300-us eurų siekiančias mėnesines stipendijas. Tiesa, specialistai perspėja, kad tokių išmokų nepakanka. Esą studentą reikia ne tik pritraukti į aukštąją mokyklą, bet ir po studijų įdarbinti mokykloje.

Vyriausybė svarstys galimybę atlyginti mokytojams už papildomą darbo krūvį, atsiradusį dėl koronaviruso valdymo priemonių, sako premjeras Saulius Skvernelis. Tokį pasiūlymą, pasak jo, pirmadienį vykusio susitikimo metu pateikė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas. „E. Milešinas taip pat išsakė mokytojų lūkesčius dėl padidėjusio krūvio, kurį sukėlė tiek karantino laikotarpis, tiek sukels darbas nuo rugsėjo papildomais saugos reikalavimais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena pagrindines Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrai parengtas rekomendacijas Rugsėjo 1-osios šventei. Šiemet siūloma atsisakyti masinio renginio, ypač didelėse mokyklose. Šventę patariama organizuoti atskiromis klasėmis ar grupėmis skirtingu metu. Jeigu šventėje tuo pačiu metu dalyvaus kelios klasės, turėtų būti numatytos atskiros erdvės, kuriose jos galėtų susiburti.

Sprendimas testuoti mokytojus dėl COVID-19 greitaisiais testais yra neaiški priemonė, sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Be to, jo teigimu, mokyklose turėtų būti matuojama visų įeinančiųjų temperatūra.

Paskutinė savaitė iki mokslo metų pradžios, o reikalavimai mokykloms tik griežtėja. Jų vadovai sako dalies nebepajėgsiantys įgyvendinti, o tėvai susirūpinę dėl vaikų saugumo. Rugsėjo 1-ąją vaikai ateis į šventę, tačiau vėliau dalis mokyklų prašo nuotolinį ugdymą derinti su įprastu. Tačiau ministerija kol kas neskuba apsispręsti. Vilniaus licėjaus kieme – skamba dainos ir gitara. Mokiniai ruošiasi Rugsėjo 1-ajai.

Lietuvoje trūksta 700 mokytojų, daugiausiai – Vilniaus, Telšių apskrityse, Klaipėdoje ir Šiauliuose, antradienį pranešė LRT radijas. Labiausiai ieškoma ikimokyklinio ugdymo specialistų ir pradinių klasių mokytojų, lietuvių, užsienio kalbų, matematikos mokytojų. Užimtumo tarnybos atstovai nurodo, kad trūkumą lemią tai, jog mažesnėse mokyklose siūlomas ne visas etatas, sudėtingesnės susisiekimo galimybės, profesijos įvaizdis visuomenėje.

Artėjant rugsėjui, valdžia mokykloms pateikė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kaip mokslo metais turi būti organizuojamas ugdymo procesas. Iki mokslo metų pradžios likus savaitei, mokyklų vadovai teigia dedantys visas pastangas, kad rekomendacijos būtų įgyvendintos, o tėvai, savo ruoštu, kritikuoja valdžios sprendimus.

Iki mokslo metų pradžios šalies mokytojams bus išdalyta 2,8 tūkst. nešiojamų kompiuterių, dar beveik 600 jų bus nupirkta rudenį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, mokykloms taip pat jau perduoti robotų rinkiniai ir kitos edukacinės priemonės, padedančios ugdyti pradinukų informatikos gebėjimus. Žadama, kad mokytojams skirti kompiuteriai bus dalijami visoms savivaldybėms proporcingai pagal pedagogų skaičių.

Nuo rugpjūčio 24 d. iki mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklų mokytojams bus išdalyta 2800 nešiojamųjų kompiuterių. Taip pat mokykloms jau perduoti robotų rinkiniai ir kitos edukacinės priemonės, padedančios ugdyti pradinukų informatikos gebėjimus. „Pandemijos metu įvykę pokyčiai koreguoja ugdymo procesą, didėja informacinių technologijų poreikis.

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Lietuvos rajonams tuštėjant nuo rugsėjo dar daugiau mokyklų visam laikui užveria duris. Vien Panevėžio rajone nebelieka net 4 mokymo įstaigų, o dar 3 miestelius toks pat likimas ištiks jau kitais metais. Per 5 metus Lietuvos mokyklų tinklas susitraukė 100 mokyklų, kurių daugiausiai nebeliko kaimiškose vietovėse. Žibartonių pagrindinė mokykla nuo Panevėžio nutolusi 40 km. Atokus kaimas nedidelis, jame vos keli šimtai gyventojų.