mokytojai

Modernus miestas neįsivaizduojamas be kokybiškų švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo saugumo ir kitų paslaugų gyventojams. Šios paslaugos užtikrina miesto gyventojų ir svečių gyvenimo kokybę, todėl nuo jų efektyvumo priklauso ir miesto ateitis – ar gyventojai norės jame gyventi ir kurti, ar norės, kad jų vaikai čia gyventų ateityje. Tai paslaugos, kurių kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo jas teikiančių specialistų: mokytojų, gydytojų, policininkų, gaisrininkų ir kt. – profesionalumo.

Šiaurietiško ugdymo ekspertai visos Lietuvos pradinių klasių mokytojus kviečia registruotis į edukacinį seminarą „Fenomenų tyrinėjimais grįstas ugdymas: kaip taikyti mokykloje?“ ir dalyvauti ketvirtą kartą organizuojamoje mokinių konferencijoje Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Smalsūs, dėmesingi ir įsitraukę į pamoką mokiniai yra kiekvieno mokytojo svajonė.

Seimui siūloma nesvarstyti idėjos leisti traukiniais pigiau važiuoti tik vienos profesijos atstovams – mokytojams ir kitiems pedagogams.  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį nusprendė, kad traukinio bilieto su 10 proc. nuolaida įteisinimas vienos profesijos atstovams prieštarautų Konstitucijai.

1290 – tiek pedagogų Užimtumo tarnyboje ieško darbo. Nepaisant to, mokytojų stygius mokyklose pasiekė kritinį tašką. Dalyje šalies regionų jau skambinama pavojaus varpais, nes bijoma, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikus matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų.

Lietuvoje daugėja „naminukų“. Ir tai ne kokios mistinės būtybės. Taip yra vadinami vaikai, kuriuos tėvai užuot vedę į mokyklą nusprendė mokyti patys, savo šeimose. „Naminukų“ tėvai sako, kad mokantis namie gerėja vaikų pasiekimai, psichologinė būklė, mat jie gauna daugiau dėmesio nei mokykloje. Visgi pedagogai atkerta, kad mama ar tėtis mokytojo atstoti negali, o ir bendravimas su kitais vaikais naudingas.

Naujausi Lietuvos mokyklų ir universitetų reitingai išryškina įsisenėjusias švietimo žaizdas, kurios, panašu, tik gilėja. Silpniausia vieta išlieka tikslieji mokslai – laikyti valstybinius chemijos ir fizikos egzaminus renkasi mažuma, o matematikos ir trečdalis pasirinkusiųjų neišlaiko. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius tikina, kad moksleiviams trūksta motyvacijos, mokytojams – kompetencijos, o galiausiai – didžiulis trūkumas ir tiksliųjų dalykų mokytojų.

Lietuvoje masiškai trūksta mokytojų. Mokytojų paieškos vyksta darbo portaluose, socialiniuose tinkluose ir per asmenines pažintis. Kad mokiniai klasėse nesėdėtų vieni, mokytojai priversti vieni kitus pavaduoti, dirbti viršvalandžius ir atidėlioti išėjimą į pensiją. Ministerijos valdininkai tragedijos dar nemato ir toliau žada palaipsniui didinti atlyginimus, o kai kurių pedagogikos specialybių studentams žada padidinti stipendijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) prašo bendrovės „LTG Link“ nenaikinti nuolaidų mokytojų kelionėms traukiniais, šiai suplanavus įvesti minėtus pokyčius nuo kitos savaitės. ŠMSM penktadienį pranešė, kad ją „nustebino žinia“ nuo gruodžio 7-osios atsisakyti iki šiol taikytos 5 proc. nuolaidos pedagogams. Anot ministerijos, „LTG Link“ informavo, kad minėta nuolaida nebuvo labai populiari. „Ministerijos manymu, nėra kliūčių mokytojams tęsti nuolaidos taikymą.

Kauno darželinukai mokytojams šiandien dėkojo 1000 ačiū. Ir jį tarė ne tik žodžiu, bet įamžino ir piešiniuose. Taip tarptautinės mokytojų dienos proga Kaune gimė rekordinė ilgiausia rankraštinė lankstytinė knyga. Mažieji atviravo, kad patys dažnai dėkoja, ir pasakojo kam ir už ką. Kauno lopšelio–darželio „Rasytė“ mažieji atvirauja, kam ir už ką kasdieną dėkoja.

Testai nėra visagaliai, o baimė, kad mokytojai ir mokyklos beviltiškai atsilieka nuo sparčiai besikeičiančio pasaulio neturi pagrindo – tuo įsitikinęs garsus danų švietimo konsultantas Casperas Rongstedas.

Minint Tarptautinę mokytojų dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, trečiadienį bus apdovanoti Metų mokytojai, įteikta Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijos.

Praėjusiais metais ugdymo įstaigų darbuotojams galimybę keliauti po miestą nemokamai darbo dienomis dovanojęs Vilnius šiemet tęsia šią iniciatyvą ir ją papildo – nuo spalio keliauti sostinės viešuoju transportu bus galima ir savaitgaliais bei švenčių dienomis. Taip pat spalio 3–9 d. pedagogų lauks išskirtiniai Mokytojų dienos šventiniai pasiūlymai.

„Mokslininkai ir dėstytojai mūsų valstybei nereikalingi?“ – su tokiais šūkiais prie Švietimo mokslo ir sporto ministerijos piketavo aukštųjų mokyklų darbuotojai. Akademikai piktinasi – viskas taip brangsta, kad už menkus atlyginimus išgyventi tampa nebeįmanoma. Tenka griebtis papildomo darbo. Dėstytojai ir mokslininkai reikalauja nedelsiant jų atlyginimus kelti mažiausiai trečdaliu. Ministrė sutinka: algas reikia didinti, tačiau naujų sprendimų teks palaukti.

Šiandien prasideda gėlių pirkimo bumas – moksleiviai ruošiasi rugsėjo 1-ajai. Gėlių pardavėjai papasakojo, kokios gėlės populiariausios, kiek jos kainuoja ir nuo priklauso jų kaina. Pašnekovų teigimu, gėlių kaina priklauso nuo stiebo ilgio, žiedo dydžio, veislės ar spalvos retumo, taip pat ir augintojų – pirkti lietuviškas gėles esą visada pigiau. Vis dėlto kylant transporto kainoms, pandemijai sumažinus augintojų skaičių, gėlės per metus pabrango.

Jau vos už poros dienų, rugsėjo 1-ąją, į mokyklas sugužės 332 tūkstančiai mokinių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi, kad šiemet didesnį dėmesį skirs ugdymo kokybei, nebeliks jungtinių klasių, tačiau mokytojų profsąjungos perspėja, kad dalis vaikų mokslo metus pradės perpildytose klasėse. Ir dėl to mokytojams bus dar sunkiau. Švietimo specialistai taip pat piktinasi per mažais pedagogų atlyginimais ir didžiuliu mokytojų trūkumu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su karjerą mokyklose pradedančiais mokytojais iš visos Lietuvos. Jau trečią kartą šalies vadovas į tradicinį pikniką pakvietė pirmus mokslo metus pradėsiančius Lietuvos mokytojus siekdamas juos motyvuoti ir pabrėždamas mokytojo profesijos garbingumą.

Siekdamas į švietimo įstaigas pritraukti naujų mokytojų ir skatindamas grįžti dėl finansinių aplinkybių iš mokyklų pasitraukusius pedagogus, Vilnius apsisprendė dėl naujų motyvacinių priemonių sostinės pedagogams. Naujai į laisvas mokytojų pareigybes priimti mokytojai, kurie per pastaruosius 12 mėn.

Mokyklos jau ne vienerius metus trūkstamų pedagogų paieškas pradeda iš anksto – kai kurių reikalingų disciplinų specialistų ieškoma nuolat. Artėjant rugsėjui, tik dar labiau aktyvėja jų darbo paklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai. Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale – apie 800 laisvų darbo vietų mokytojams.

Vilniaus savivaldybės taryba spręs, ar įvesti motyvacines išmokas iš kitų savivaldybių persikėlusiems ar po pertraukos sostinėje į darbą grįžtantiems mokytojams. Numatytas 300 eurų mėnesines išmokas neatskaičius mokesčių po svarstymų savivaldybės komitetuose siūloma mokėti bent metus vietoje anksčiau svarstytų keturių mėnesių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena apie nuo šių studijų metų pedagogikos baigiamųjų kursų ir profesinių studijų studentams siūlomą galimybę sudaryti išankstinę sutartį su savivaldybe ar mokykla dėl įsidarbinimo mokytoju. Sutartis pasirašiusiems būsimiems pedagogams valstybė kas mėnesį skirs daugiau kaip 500 eurų tikslines stipendijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinė problema, kuri tuoj taps ir nacionaline katastrofa. Pedagogai taip vadina mokytojų trūkumą mokyklose. Kai kuriais skaičiavimais, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 4000 mokytojų. O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį svarstys motyvacinę priemonę naujai dirbti pradedantiems pedagogams – finansinę kasmėnesinę 300 eurų paramą. Ją mokytojams planuojama mokėti nuo rugsėjo iki kalendorinių metų pabaigos. Šia priemone savivaldybė nori į švietimo įstaigas pritraukti naujus talentus ir skatinti grįžti iš mokyklų dėl mažų atlyginimų pasitraukusius pedagogus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) svarstymui siūlo naują mokytojų karjeros modelį: darbo užmokestis būtų siejamas su kompetencijų augimu, o jas tikrintis reikėtų kas penkeri metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad tai kol kas – tik konsultacijos, naujas modelis galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2024 metais, ji taip pat žada, kad su nauja tvarka mokytojams negalės mažėti darbo užmokestis nei blogėti darbo sąlygos.

Internete paplito įrašas, kuriame mokytojai ragina tėvus atkreipti dėmesį į žaislus, su kuriais žaidžia jų vaikai. Pasak jų, vienas pamėgtas žaislas gali neigiamai paveikti mažamečius ir sukelti jiems blogas emocijas.  Šiuo įrašu savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo ir mokytoja Veronika Naumovaitė. Įraše rašoma, kad šiuo metu darželyje vaikai kalba apie žaislą, vadinamą Huggy Wuggy, Killy Willy ir kitus panašius žaislus.

Opozicinė Darbo partijos frakcija siūlo mokytojams apmokėti kelionės į darbą viešuoju transportu išlaidas. „Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad mokytojams būtų apmokamos viešojo transporto išlaidos ir tai prisidėtų prie pedagogo profesijos prestižo ir motyvacijos. „Mes manome, kad mokytojams tai būtų papildoma motyvacija.

Šią savaitę Vilniaus lietuvių namai pradeda seminarus mokytojams, kurie mokys iš Ukrainos atvykusius vaikus. Šiomis dienomis Lietuvoje skaičiuojama apie 6 tūkst. nuo karo pabėgusių vaikų, apie 1,5 tūkst. jų registravosi mokytis Lietuvos mokyklose lietuvių ar kitomis kalbomis, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime spaudai.

„Rokiškio Sireną“ užplūdo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos" padalinio mokinių ir jų tėvelių siunčiami pranešimai apie tai, jog vienoje iš gimnazijos klasių (buvo nurodytas ir kabineto numeris) prekiaujama apatiniu trikotažu. Mokiniai juokiasi, jog prasidėjo žiemos išpardavimas. Nuotraukos, įrodančios ugdymo įstaigoje vykstančią prekybą, platinamos ir socialiniuose tinkluose.

Vaikų su negalia ugdymą supa įvairūs mitai, baimė ir stigma. Vis dar yra manančių, kad mokinio su negalia vieta yra tik specializuotoje mokykloje, tačiau per ateinančius dvejus metus viskas apsivers aukštyn kojomis – nesvarbu, kokią negalią ar kokių mokymosi ypatumų turi moksleivis, jam turės būti atvertos bendrojo ugdymo mokyklos durys. Specialistai perspėja, kad namų darbus mokyklos turi pradėti ruošti jau dabar.

Vyriausybė šiandien patvirtino mokymo lėšų skaičiavimo metodikos pakeitimus: nuo sausio 1 d. mokytojams ir kitiems pedagogams lėšos atlyginimams pradedamos skaičiuoti pagal didesnį koeficientą. Dėl to darželių auklėtojų ir mokytojų pareiginė alga, lyginant su 2021 m. rugsėjo 1 d., išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., švietimo įstaigų vadovų – vidutiniškai 19,7 proc. Svarbu, kad dar 2,5 proc.

Į naujienų portalą JP kreipėsi Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos vieno iš mokinių tėtis, kuris skundėsi, jog vienai iš progimnazijos mokytojų įtariama omikron atmaina, tačiau apie tai tėvai sužinojo tik kone paskutinę akimirką. „Kūno kultūros pamoka, prieš moksleivių atostogas, buvo antradienį, gruodžio 21 d., o pranešimą trumpąja žinute apie reikalingą izoliaciją, gavome tik gruodžio 27 d., kai iki izoliacijos pabaigos buvo likusios 3 dienos.

Pristatyti naujausi Lietuvos ugdymo įstaigų reitingai ir vertinimai. Tarp geriausiai moksleivius skirtingose disciplinose paruošiančių gimnazijų šiemet – ne tik didžiųjų šalies miestų mokyklos. Puikius rezultatus demonstruoja Utenos, Šilalės, Šilutės ir Raseinių rajonų gimnazijos. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako liberalizuojanti galimybes tapti mokytojais dėl augančios rizikos, kad pedagogų šalyje gali pritrūkti. Taip ji komentavo plečiamas galimybes tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo. „Man atrodo, mes turime veikti, o ne guostis, kad yra bloga situacija visomis kryptimis. Jau privalėjome imtis veiksmų, bet veiksmų nebuvo.

Dėl mokytojų trūkumo šalies mokyklose Lietuva atsidūrė labai keblioje situacijoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad mokytojų amžiaus vidurkis – 50 metų, o Lietuvoje esama net 90-mečio mokytojo. Tam tikslui ministerija žada ne tik didinti stipendijas stojantiesiems į pedagogikos studijas, bet ir leisti mokytojais tapti žmonėms, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo.

Asmenys, įgiję tam tikras specialybes aukštojoje mokykloje, bet neturintys pedagoginio išsilavinimo turės daugiau galimybių tapti mokytojais, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot ministerijos, ministrės Jurgitos Šiugždinienės pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams plės galimybes į mokyklas ateiti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2022 m. sausio 1 d. didinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimus ne mažiau kaip 10 procentų. „Investuojame į tai, kas svarbiausia, kas sudaro visos švietimo sistemos pagrindą – žmones, dirbančius ugdymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose.

Lietuvoje trūksta mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad tik 4 iš 10 pedagogikos studijas baigusių jaunuolių įsidarbina mokyklose. Dėl to valdžia studentams, kurie pasirašys darbo sutartis su ugdymo įstaigomis ir sutiks bent trejus metus dirbti Lietuvos mokyklose, duos 500 eurų mėnesines stipendijas. Tokį pasiūlymą kritikuoja dalis švietimo ekspertų, esą sparčiau reikia didinti ne tik stipendijas, bet ir mokytojų atlyginimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pirmadienį pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis: numatytas per 12 proc. algų augimas nuo sausio. Sutartyje numatyta skirti papildomai 12,49 proc. lėšų mokytojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nuo sausio 1 dienos.

Šeštadienį TV3 Žinios kviečia nepraleisti svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių. Plinta vaizdo įrašas, kaip Panevėžio policijos pareigūnas, sulaikydamas agresyvų vyrą, paleidžia į darbą kumščius, po smūgio vyras paplūdo krauju. Policija pradeda tarnybinį patikrinimą. Šalyje pabrango pienas, varškė, grietinė. Pieno produktų kainos kils ir toliau? Gyvūnai kankinami toliau. Šalia Kėdainių iš moters namų išgelbėti šeši šunys, gyvenę purvyne ir kankinti.

Trečiadienį pasirodžiusio Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projekto siūlomi pokyčiai papiktino mokytojus lituanistus. Pasirodo, iš privalomo literatūros sąrašo 11–12 klasei ketinama išbraukti garsius užsienio rašytojus. Pagal projektą moksleiviams bus privalu skaityti vien lietuvių autorius. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas, mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis tvirtino, kad tai – smūgis tiek mokytojams, tiek mokiniams.

Seimui šią savaitę pateikti siūlymai kelti mokslo darbuotojų, taip pat mažiausiai uždirbančių švietimo darbuotojų atlyginimus, projektai toliau bus svarstomi komitetuose. Parlamentas po pateikimo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis mokslo darbuotojams siūloma 10 proc.

Tarptautinės mokytojų dienos proga pagerbti geriausi šalies pedagogai ir Meilės Lukšienės premijos laureatas, o sveikinti mylimiausių pedagogų į mokyklas suskubo esami ir buvę mokinai. Vienos Vilniaus mokyklos absolventai savo muzikos mokytojo pamokų negali pamiršti net praėjus penkiasdešimtmečiui po mokyklos baigimo, tad surengė jam abejingų nepalikusį susitikimą. Beveik prieš 50 metų mokyklą baigusi karta pasitiko savo muzikos mokytoją su šilta staigmena.

Tarptautinės mokytojų dienos proga antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniuje bus pagerbti geriausi mokytojai. Premjerė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteiks Metų mokytojų apdovanojimus, lituanistinio mokytojo (dėstytojo) premiją ir Meilės Lukšienės premiją.

Mokytojai kyla į kovą su vyriausybe dėl didesnių algų. Jei nuolaidžiaus vyriausybei, kuri atidėlioja atlyginimų kėlimą, pedagogai nerimauja, kad teks dirbti už minimalią algą. Tad jau nuo sausio reikalauja dešimtadaliu didesnio užmokesčio. O švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, esą logiška algas mokytojams ir dėstytojams didinti ne mokslo metų viduryje, o pradžioje – tik kitų metų rugsėjį. Pedagogai jaučiasi apgaudinėjami.

Siūlymas po metų pakelti jų uždarbius 10 proc. pedagogų netenkina. Jie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalauja atlygius didinti jau nuo kitų metų pradžios. Pedagogai tvirtina, kad nesprendžiant jų atlygio klausimo, netrukus šalyje nebeliks kam mokyti ar dėstyti, o tuomet spręsti problemą bus per vėlu. Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc.

Biržų savivaldybės tarybos posėdyje prabilta apie mokytojų patiriamą psichologinį spaudimą. Mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė kalbėjo apie būtinybę mokytojams išdrįsti pranešti apie mobingo atvejus. Kitiems politikams atrodė, kad tokius atvejus sunku įrodyti, todėl pedagogai renkasi kitą kelią – pasitraukimą iš darbo. Išvargino ne tik nuotolinis mokymas? Biržų savivaldybės tarybos posėdyje išklausyta informacija apie pasirengimą naujiems mokslo metams.

Moksleivius rugsėjo 1-ąją einančius į mokyklą daugumai turbūt įprasta matyti su gėlėmis rankose. Vis dėlto, nestandartinių dovanų mokytojams kūrėjai sako, kad su kiekvienais metais klientų sulaukia vis daugiau. Anot jų, tėvai vis dažniau vietoje gėlių puokštės renkasi saldumynus ar kitokias dovanas. O kai kurios valgomos dovanos, kaip sako jų kūrėjai, dar ir pigesnės nei gėlių puokštės.

Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol esą turės mokėti patys. Nuo rugsėjo 1-osios mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu.

Prezidento vyriausioji patarėja teigė, kad pagrindinis prioritetas šiuo metu – spartinti vakcinacijos procesą, kadangi vakcinų Lietuva turi pakankamai. Pasak jos, dabar pagrindinis diskusijų objektas turėtų būti ne karantinas, o priemonės, kurios turėtų padėti jo išvengti. Prezidentūra taip pat teigia, kad kontaktinis mokymo procesas rudenį yra vienas iš svarbiausių tikslų, o jį įgyvendinti padės tik spartesnis švietimo darbuotojų vakcinavimas.

Nauji mokslo metai prasidės tik po dviejų mėnesių, tačiau mokyklų direktorius jau dabar kamuoja didelis galvos skausmas – mokyklose labai trūksta pedagogų. Užimtumo tarnyba patvirtina – šiemet mokytojų trūksta ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Dalis pedagogų išeina iš darbo, nes pervargo per pandemiją. Masiškai su mokyklomis atsisveikina ir pensinio amžiaus pedagogai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalijasi niūriomis prognozėmis. Jau po poros metų gali trūkti beveik 3000 mokytojų.