minėjimas

Rusija mini karių profesinę šventę - Tėvynės gynėjų dieną. Šventinės ceremonijos taip pat vyks Ukrainoje ir Baltarusijoje. Atmintina data švenčiama Tadžikistane, Kirgizijoje ir Pietų Osetijoje, taip pat Padnestrės Moldovos Respublikoje. Rusijoje tai taip pat ir tarptautinė vyrų diena, tačiau tuo pačiu metu sveikinamos ir kariuomenėje tarnaujančios moterys. Čečėnijoje ir Ingušijoje vasario 23 d. yra Gedulo ir atminties diena.

Vasario 14 d., Lietuvos Nepriklausomybės dienos išvakarėse, Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokykla minės 20-metį. Visą šią savaitę mokykloje vyksta jubiliejiniai renginiai. Ši mokykla yra vienintelė valstybinė mokykla Rusijoje, kurioje mokoma lietuvių kalbos ir lietuvių etninės kultūros. Lietuviškai mokoma taip pat geografijos ir istorijos. Šiuo metu 1-11 klasėse mokosi 331 mokinys, dirba 38 mokytojai, iš kurių 11 – atvykę iš Lietuvos.

Venesuelos prezidento Hugo Čaveso (Hugo Chavez) šalininkai pirmadienį sostinėje surengė demonstracijas, skirtas paminėti jį išgarsinusio nesėkmingo karinio perversmo metines 1992 metais, skelbia AP. Pirmą kartą prezidentas nedalyvavo kasmet organizuojamose demonstracijose. H. Čavesas vis dar Kuboje. Po paskutiniosios onkologinės operacijos gruodžio 11 dieną prezidentas nepasirodė viešumoje.

 Vakar minėjome Laisvės gynėjų dieną. Lyg ir teisingai viską darėme: kartojome Sausio 13-osios pamoką, lankydami jos simboliu tapusias vietas, uždegėme žvakutes, glaudėmės aplink Atminimo laužus Televizijos bokšto prieigose ir prie Parlamento, bet kartais tarp žmonių jautėmės... visiškai vieni. Gal dėl to, kad esame nuvarginti neteisybės, gal todėl, kad tapome kitokie.

1991 metų sausio 13-oji galėtų būti pavadinta pasaulio demokratinių valstybių atsipeikėjimo diena. Tai savo kalboje sekmadienį vykusiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime akcentavo Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas. "Vakarų demokratinės valstybės buvo užliūliuotos pasaulio galingųjų dažnai kartojamos mantros - "tik nepakenkti Gorbačiovui", nes kitaip, atseit, gali sustoti Tarybų Sąjungoje Gorbačiovo pradėtas pertvarkos procesas.

Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, kalbėjęs iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, sakė, kad prieš 22 metus mes tikrai buvome kitokie, vilties, tikėjimo ir vienybės buvo tiek daug, kad nepabūgome priešo tankų. "Prieš 22-us metus, tuomet, mes tikrai buvome kitokie, mes turėjome tiek daug ryžto, tikėjimo ir vilties, kad turime gyventi kitaip - laisvai, savarankiškai valdyti savo kraštą, rūpintis žmonėmis. Mūsų tikslas buvo vienas - laisva Lietuva - ir tuomet jokie tankai mums nebuvo baisūs.

Sekmadienį istorinėje Kovo 11-osios salėje prasidėjo iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 22-osioms metinėms, ir 2012 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Sekmadienį istorinėje Kovo 11-osios salėje vyks iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 22-osioms metinėms, ir 2012 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Iškilmingame minėjime įžanginį žodį tars ir kalbės Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas.

Sekmadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvaus iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime ir Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje. Taip pat šalies vadovė pagerbs Sausio 13-osios aukas Antakalnio kapinėse. "Sausio 13-ąją susikibę rankomis ir dainuodami lietuviškas dainas, Lietuvos žmonės visam pasauliui parodė, kad vienybė ir tikėjimas nugali brutaliausią jėgą. Tragiški įvykiai paliko randą mūsų širdyse, tačiau nepalaužė tikėjimo laisve.

Lietuva 22-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Sekmadienį minėjimo renginiai vyks Seime. Bus galima apžiūrėti parodą "Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausį" ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirtą ekspoziciją "Laisvės šauklys". 10.00 val. istorinėje Kovo 11-osios salėje prasidės iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjimas, A. Terleckui bus teikiama 2012 metų Laisvės premija.

Penktadienį nuo pat ankstaus ryto prasidėjo Sausio 13-osios įvykių minėjimai. Valstybinės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegamos atminimo žvakes ir taip pagerbiami prieš 22 metus žuvusieji už Lietuvos laisvę. Mokyklose rengiami minėjimui skirti koncertai, parodos.

Penktadienį nuo 8 val. ryto vyko jau gilias tradicijas turinti pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu valstybės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti prieš 22 metus žuvusius už Lietuvos laisvę.

Reda Gilytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Seimo sprendimu, 2013-ieji paskelbti šešių skirtingų progų minėjimo metais. Pratęstoje sesijoje planuojama suteikti ir septintą vardą. Seimo Pirmininkas teigia, kad galėjo užtekti dviejų ar trijų paminėjimų, tačiau tokia buvusi parlamentarų valia. Seimas šiemet pasistengė iš peties – 2013-iesiemssuteiki net šeši pavadinimai.

Sekmadienį Vilniaus vokiečių karių kapinėse Vingio parke ir Antakalnio kapinėse paminėta Vokietijos tautinio gedulo diena. Seimo vardu buvo padėta gėlių prie memorialo Vilniaus vokiečių karių kapuose Vingio parke ir Antakalnio kapinėse, prie paminklo vokiečių kariams, žuvusiems Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos laisvės gynėjams. Kariuomenės orkestras atliko Lietuvos ir Vokietijos himnus.

Penktadienį Lietuvoje pirmą kartą minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 29 028 naujagimiai, iš jų 1615 – neišnešioti. Iš viso kasmet į pasaulį ateina 15 mln. neišnešiotų naujagimių. Daugiau kaip 1,1 mln. visų kasmet į pasaulį ateinančių neišnešiotų naujagimių miršta.

Marijampolėje, minint tarpukario prezidento Kazio Griniaus, ministrų ir Seimo narių Mykolo Krupavičiaus ir Jono Prano Aleksos Pilietinės drąsos memorandumo septyniasdešimtmetį, diskutuota apie mūsų tautos savigarbą ir pilietinę drąsą bei demokratijos svarbą.

Prancūzija sekmadienį minėjo pergalės prieš Vokietiją Pirmajame pasauliniame kare metines. Visoje šalyje buvo surengta 800 atminimo ceremonijų. Pirmą kartą jose buvo pagerbti visi už Prancūziją kritę kariai ir civiliai. Prezidentas Francoisas Hollande'as padėjo vainiką prie atminimo lentos jauniems pasipriešinimo kovotojams Antrajame pasauliniame kare atminti.

1918-ųjų 11 mėnesio 11-ą dieną 11 valandą nutilo ginklai, baigėsi ketverius metus trukęs košmaras, nusinešęs 21 milijoną gyvybių. Žuvusieji visuose karuose pagerbti Londone, Paryžiuje, kitose sostinėse. Lygiai vienuoliktą, kai prieš devyniasdešimt ketverius metus brutalių mūšių laukuose nutilo pabūklai, įsigaliojo paliaubos, Londone didysis Benas paskelbė dvi tylos minutes. Viena minutė skirta žuvusiems, kita – jų paliktiems artimiesiems – vaikams, sutuoktiniams, tėvams pagerbti.

Franusa Hubertas yra dar VII amžiuje gyvenęs Burgundijos didikas. Jis buvo didelis medžioklės gerbėjas, juo tapęs po žmonos mirties. Pasakojama, kad klajodamas po miškus Kalėdų išvakarėse Hubertas pamatė elnią didžiuliais ragais, tarp kurių spindėjo kryžius. Paveiktas regėjimo, kurį palaikė Dievo ženklu, jis pasikeitė – atsisakė titulų ir paskyrė savo gyvenimą bažnyčiai ir vargšams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį Bronislavo Komorovskio (Bronislaw Komorowski) kvietimu nevyks į Lenkiją dalyvauti Nepriklausomybės dienos minėjimą dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų, patvirtino šalies vadovės atstovė. „Tokį sprendimą padiktavo vidaus politikos situacija ir klausimai, kuriuos neatidėliotinai būtina spręsti šiandien būnant Lietuvoje“, - antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė vyriausioji Prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Dalia Grybauskaitė sekmadienį nevyks į Varšuvą dalyvauti Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime. Prezidentės atstovės spaudai teigimu, šalies vadovė iškilmėse nedalyvaus dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų. „Dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų prezidentė šiemet lapkričio 11 dieną nenuvyks į Lenkiją.

Nors jau du dešimtmečius Lietuva gyvena pagal Konstituciją, tačiau ne visi išmoko gerbti pagrindinį šalies įstatymą, pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikinusi Konstitucijos dienos 20-mečio minėjimo dalyvius. Minėjimas ketvirtadienį vyko Prezidentūroje. „Visgi tenka pripažinti, kad pareiga laikytis Konstitucijos nuostatų Lietuvoje ne kartą pasirodė esanti per sunki. Ypač pastaraisiais metais.

Spalio 17-ąją pilietinės akcijos „Ties-SOS!“ dalyviai rinksis Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje. 18 valandą bus uždegtos žvakutės ir paminėtas gegužės 17-ąją valdžios Garliavoje surengtas masinio smurto aktas. Pasak Lietuvos Konstitucijos kūrėjų Kazimiero Motiekos, Zitos Šličytės ir Liudviko Narcizo Rasimo, smurtaudama Garliavoje valdžia pasikėsino į konstitucinę šalies santvarką. Ginti Konstituciją ir jos įtvirtintą santvarką – kiekvieno piliečio, ištikimo Lietuvos Respublikai, pareiga.

Simboliškai prie Aušros vartų šiandien surengtas Angelų sargų dienos minėjimas. Išvakarėse pareigūnai dar kartą garsiai išreiškė nepasitenkinimą dėl politikų abejingumo sprendžiant teisėsaugos problemas. Todėl šiandien, minint Policijos dieną, tiems patiems pareigūnams teks sutelkti likusius geros nuotaikos trupinius ir pabandyti pasidžiaugti profesine švente. (Papildyta 11.30 val.

Rugsėjo 30 d. Didždvario gimnazija mini Mokyklos gynimo ir tolerancijos  dieną. 1919 metų rugsėjo 30-ąją bermontininkai įsiveržė į gimnaziją ir mokytojams bei mokiniams įsakė palikti pastatą. Jiems atsisakius tai padaryti, puolė juos jėga. Tačiau varomi pro vienas duris, mokiniai įėjo pro kitas ir susispietę krūvon, ėmė giedoti Lietuvos himną. Įniršę žandarai juos mušė lazdomis, stumdė nuo laiptų. Buvo sužeista apie 40 mokinių ir mokytojų.

Jungtinių Tautų iniciatyva pirmąją spalio dieną nuo 1986 metų pasaulyje yra minima būsto diena. Šiemet ji pirmą kartą švenčiama ir Lietuvoje. Vilniaus širdyje Rotušėje pirmadienį buvo apdovanotos geriausios gyventojų ir organizacijų iniciatyvos, leidusios pagerinti būsto kokybę ir kurti darnią gyvenamąją aplinką. Daugiausiai apdovanojimų pelnė įvairių miestų daugiabučių bendrijos, jų pirmininkai, Aplinkos ministerijos darbuotojai, savivaldybių atstovai.

Spalio 2-ąją minima Angelų sargų arba tiesiog Policijos diena vėl priverčia atsigręžti į visuomenės saugumą užtikrinti turinčių asmenų pusę. Apie šioje teisėsaugos srityje dirbančių žmonių problemas Balsas.lt sutiko papasakoti buvęs pareigūnų profesinių sąjungų aktyvistas Rimas Armaitis. – Teigiama, kad per pastaruosius metus policija prarado pačius geriausius pareigūnus. Kaip vertinate tokią nuomonę? – Balsas.lt pasiteiravo R. Armaičio. – Iš tikrųjų taip ir nutiko.

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną kalėjusieji getuose prisiminti viešai skaitant jų vardus. Taip siekiama pagerbti nacių ir jų talkininkų Lietuvoje sunaikintą mūsų šalyje gyvenusią žydų bendruomenę. Antrus metus rengiamo holokausto minėjimo renginių ciklo „Vardai“ organizatoriai sako, kad perskaityti visus nacių išžudytų Lietuvos žydų vardus užtruktų kelias dienas ar savaitę.

Šeštadienį Latvijoje, Bauskės pilyje, bus minima Baltų vienybės diena. Renginio metu ketinama diskutuoti apie lietuvių ir latvių bendrą praeitį ir šiandienos bendradarbiavimą, vyks kolektyvų iš abiejų šalių pasirodymai, filmo apie Saulės mūšį peržiūra, bus pristatomi liaudies meno ir amatininkų dirbiniai.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingame posėdyje paminėjo Nepriklausomybės Akto signataro, Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 80-ąsias gimimo metines. Posėdžiui pirmininkavusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pažymėjo, kad A. M. Brazauskas neabejotinai yra vienas iš tų politikų, be kurio asmenybės ir jos politinės veiklos įvertinimo negalės apsieiti nė vienas politologas, istorikas, sociologas, besigilinantis į XX-XXI amžių sandūros Lietuvos valstybės istoriją, jos istorinį virsmą iš totalitarinio ...

  Rugsėjo 22 dieną, šeštadienį, minint prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 80-ąsias gimimo metines apyvartoje pasirodys šiam jubiliejui paminėti skirtas pašto ženklas „Algirdui Brazauskui – 80 metų“. Pašto ženklą vienai iškiliausių šio amžiaus asmenybių kūrė dailininkas Vaclovas Butrimas. Ženklas bus išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 1,35 Lt. Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas.

Prieš septynerius metus rugpjūčio 31-oji paskelbta interneto dienoraščių (tinklaraščių) diena. Šią dieną norima suartinti visus asmenis, kurie rašo interneto dienoraščius. Lietuvoje tinklaraštininkų saviraiška taip pat yra aiškiai pastebima, tačiau toli gražu ne kiekvienas rašantysis atspindi pačią interneto dienoraščio dvasią – įsitikinęs žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Artūras Račas. - Kokia šios oficialiai minimos interneto dienoraščių dienos reikšmė? – Balsas.lt paklausė A. Račo.

1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos armija. Rusija nuo 1991 metų gruodžio 25 d. perėmė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos teises ir pareigas. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. – Kuris iš visų pasipriešinimų paliko ryškiausią pėdsaką Lietuvos istorijoje? – Negalima suabsoliutinti vienos laisvės išraiškos. Būtų neteisinga sakyti, kad viena data yra mažiau reikšminga nei kita.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido dvi naujas knygas šįmet minimiems Maironio metams. Jau pasirodė ir naujas „Pavasario balsų“ leidimas su kompaktine plokštele. Serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ pasirodė Maironio lyrikos knyga „Graži tu mano“, išleistas ir rašytojos, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie Maironį „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“. Maironis (tikr.

Vilnius, rugpjūčio 29 d. (ELTA).Vyriausybei siūloma sudaryti Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją, kuriai būtų pavesta įgyvendinti šio minėjimo 2010-2014 metų programą. Šiuo metu jos įgyvendinimą koordinuoja Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Tikimasi, kad oficialiai sudaryta komisija efektyviau koordinuos ir prižiūrės, kaip įgyvendinama programa.

Pulkininko Vytauto Pociūno šeštosiose žūties metinėse dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys pažėrė kritikos dėl tam tikrų pareigūnų nesugebėjimo ištirti iki šiol aistras kurstančios bylos. D. Kuolys taip pat suabejojo, ar tauta tikrai gyvena laisvoje Lietuvoje, nes, anot jo, panašu, kad viską valdo anoniminės grupuotės. – Kas šiuo metu žinoma dėl V. Pociūno žūties tyrimo? – Balsas.lt paklausė D. Kuolio. – Iš tikrųjų mes tiksliai nežinome nieko.

Sostinėje prie prezidentūros esančioje S. Daukanto aikštėje šiandien minimos šeštosios pulkininko Vytauto Pociūno žūties metinės. (Papildyta 12.55) L. Pociūnienė sakė, kad tokie minėjimai yra svarbūs, nes pavyksta parodyti, kad mūsų šalies istorija nepamiršta. Ji įsitikinusi, kad net keturis metus nebuvo rimtai tiriama jos vyro žūties byla. „Pastaruosius du metus tyrimas vyksta, nors viską tenką rankioti po kruopelytę, todėl greitos baigties tikėtis nereikia“, - sakė ji.

Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Nuo šio istorinio mitingo praėjo 25 metai. „Prieš 25–erius metus prie A. Mickevičiaus paminklo susirinkusių žmonių drąsa mus visus įkvėpė laisvės siekiui. Šiandien Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena simbolizuoja galimybes patiems spręsti savo Valstybės likimą.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 23 dieną, Lietuva minės svarbią datą - 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Nuo šio istorinio mitingo praėjo 25 metai. Mitingo minėjimo renginiai vyks Seime, prie A. Mickevičiaus paminklo, Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

Rugpjūčio 21-ąją Lietuva minės paskutinės okupacijos aukos, kario savanorio, Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 21-ąsias žūties metines. Minėjimui skirti renginiai vyks Vilniuje ir A. Sakalausko gimtinėje - Alytuje, kur jau ketvirtadienį prasideda Kario savanorio Artūro Sakalausko futbolo turnyras. A. Sakalauskas gimė 1963 m. Alytuje, čia prabėgo ir visa jo vaikystė bei jaunystė.

Šimtai aktorės Marilyn Monroe gerbėjų paminėjo 50-ąsias jos mirties metines. Nešini gėlėmis, laiškučiais ir atvirukais, jie susirinko prie kino žvaigždės kapo Los Andžele. Tarp susirinkusiųjų buvo kanadietė, ant rankos išsitatuiravusi didelį M. Monroe atvaizdą, taip pat aktorės stiliumi pasipuošusios jos gerbėjos. Šviesiaplaukė aktorė buvo rasta negyva savo namuose Brentvude 1962-aisiais naktį į rugpjūčio 5-ąją.

Žuvusiųjų artimieji ir vienas likęs gyvas žudynių liudininkas Tomas Šernas teigia neprarandantys vilties, kad kaltieji bus nubausti. Prieš metus generalinė prokuratūra žudynes Medininkuose priskyrė nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, primena LRT Televizijos Naujienų tarnyba. 1991-ųjų liepos 31-ąją Lietuvą apskriejo kraupi žinia-naktį Medininkų pasienio kontrolės poste šaltakraujiškai nužudyti septyni  pareigas ėję pareigūnai.

Minint Medininkų tragedijos 21-ąsias metines Generalinė prokuratūra teigia ikiteisminį tyrimą dėl Medininkų muitinės poste 1991 m. vasarą nužudytų septynių Lietuvos pareigūnų tęsianti pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, t. y. tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis, kuris priskiriamas nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams.

Šią savaitę Vilniuje ir Medininkuose bus minimos Medininkų tragedijos metinės. Nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kai prie sienos su Baltarusija buvo sušaudyti septyni Lietuvos pareigūnai, praėjo 21-eri metai. Medininkų tragedijos minėjimo renginiuose dalyvaus Seimo Pirmininkės pavaduotojas Erikas Tamašauskas. Antradienį, liepos 31 d., bus aukojamos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Po Mišių renginio dalyviai išvyks į Medininkus, kur vyks minėjimas prie Medininkų memorialo.

Norvegijoje minimos šalyje surengtų žudynių metinės – ekstremistas Andersas Beringas Breivikas (Anders Behring Breivik) pernai liepos 22 d. nužudė 77 ir sužeidė dar 242 žmones Osle ir Utojos saloje. Tūkstančiai norvegų turėtų dalyvauti minėjimo reginiuose Osle. Šalies sostinės katedroje bus aukojamos šv. Mišios už mirusiuosius. Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas padės vainikus Osle, vėliau su šimtais žmonių ir aukų artimaisiais keliaus į Utojos salą.

Kitą antradienį, liepos 17 dieną, Vilniuje bus minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Vilniaus kirtimų kultūros centro iniciatyva organizuojamoje ir jau tradicija tampančioje  šventėje, kaip ir kasmet, keliautojų laukia staigmenos ir įvairūs renginiai. „Džiaugiamės, kad jau trečius metus iš eilės vilniečius ir miesto svečius galime pakviesti į nedidelę šventę.

Penktadienį gražiais renginiais Kauno rajono žmonės paminės Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Tradiciškai ta proga rajono savivaldybė oficialų minėjimą rengia netoli Kauno esančiame Raudondvaryje. Iškilmingame Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyks baigiamoje atnaujinti Raudondvario pilyje, nusipelniusiems asmenims bus įteikti Kauno rajono garbės ženklai.

Š.m. liepos 4 dieną jau dvyliktus metus iš eilės Asociacija “American Chamber of Commerce“ (Amerikos prekybos rūmai) Lietuvoje organizuoja JAV Nepriklausomybės dienos minėjimą. Daugiau nei tūkstantis kviestinių svečių tradiciškai rinksis Verkių rūmų parke, Žaliųjų ežerų g. 49, Vilniuje. Šventės pradžia 18:00 val. Renginyje kiekvienais metais dalyvauja vis daugiau ir daugiau dalyvių, norinčių pajusti tikrą Amerikietišką šventės dvasią.

Ketvirtadienį Lietuvoje minimos 71-osios masinių tremimų metinės. Tai viena tragiškiausių Lietuvos istorijos datų. Per visą tremčių laikotarpį iš mūsų šalies išvežta ir gulaguose įkalinta apie 300 tūks. žmonių. Nuo tragiškiausių įvykių praėjo 71 metai. Tačiau buvę tremtiniai sako ir šiandien prisimenantys mažiausias tų dienų smulkmenas ir net maldas, kurias tada kartojo.