minėjimas

 Rytoj, kaip ir kasmet antrąjį rugsėjo šeštadienį, šalies statybininkai pažymės savo profesinę šventę. Statybininkų diena mūsų šalyje minima nuo 2000-ųjų. „Statyba – viena svarbiausių Lietuvos ūkio sričių, kadangi nuo jos priklauso ne tik infrastruktūros plėtra, bet ir visų gyventojų, taigi ir kiekvieno iš mūsų, gyvenimo kokybė. Šis sektorius dažnai vadinamas šalies ekonomikos veidrodžiu, nes geriausiai atspindi jos pakilimus ir nuosmukius, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

 Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ir Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) pirmadienį susitiks Gdansko uostamiestyje paminėti Antrojo pasaulinio karo pradžios 75-ąsias metines. Tokios bendros ceremonijos veda „į derybas dėl padėties Europoje – dėl to, ar Europai pavyko rasti veiksmingą būdą išvengti karinių konfliktų“, – B.Komorowskis sekmadienį sakė žurnalistams.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį minėjo JAV įvykdyto Nagasakio atominio bombardavimo 69-ąsias metines, o šio miesto pacifistas meras paragino Japonijos vyriausybę įsiklausyti į visuomenės reiškiamą didėjantį susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų planų išplėsti šalies kariuomenės vaidmenį. Didelė minia susirinko paminėti daugiau nei 70 tūkst. žmonių, žuvusių nuo atominio sprogimo ir jo padarinių per vėlesnius mėnesius ir metus.

 Rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos istorinėje prezidentūroje prasidėjo Prezidento Antano Smetonos 140-osios gimimo metinėms skirtų renginių ciklas. Ta proga čia buvo atidaryta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, o šiandien, rugpjūčio 8 d. 12 val.

Lietuvoje ketvirtadienį vyksta 23-iųjų Medininkų tragedijos metinių minėjimo renginiai. Septynių sovietų nužudytų Lietuvos pareigūnų atminimui pagerbti skirti renginiai prasidės šv. mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Vėliau vyks minėjimas prie Medininkų memorialo Vilniaus rajone bei žuvusiųjų pagerbimas Antakalnio kapinėse.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus. Iškilmingoje ceremonijoje apdovanoti 15 konkurso finalininkų iš visos Lietuvos, taip pat pasveikintos aktyviausiai konkurse dalyvavusios klasės. Renginio dalyviai, prisijundami prie Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo, skaitė lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrybą.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Minimos 25-osios Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo metinės. Prieškariu įkurta lietuviška aukštoji mokykla sovietmečiu buvo uždaryta ir atkurta tik po beveik keturių dešimtmečių. Vytauto Didžiojo universiteto pradžia sutapo su šalies valstybingumu, kai 1918 m. buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Siekis įkurti lietuvišką universitetą įgyvendintas po kelerių metų, reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus.

Simonas Bendžius, LRT radijas, LRT.lt Lietuvoje minint DNR dieną, gydytojai kviečia atkreipti dėmesį į genetikos mokslo svarbą ir pasiekimus. Lygiai prieš vienuolika metų mokslininkai užbaigė Žmogaus genomo projektą ir leido daugiau sužinoti apie gyvybės esmę, jos ištakas ir susirgimus. Taip pat pastebima, kad genetiniai tyrimai tampa vis prieinamesni gyventojams. DNR – tai molekulė, kurioje užkoduota informacija nuo gyvybės užsimezgimo iki suaugusio individo.

Pastarieji įvykiai Ukrainoje ir Rusijos elgesys kelia nerimą bei rodo, kad neturėtume dirbtinai šalies viduje ieškoti priešų, sako Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. „Tikiuosi, kad įvykiai Ukrainoje mums leis aiškiai suvokti, kad valstybės viduje dirbtinai neturime ieškoti priešų, skleisti gandų ir kurstyti nesantaiką vardan asmeninių interesų ar rinkimų kovų.

Kovo 11 d. 12 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vinco Kudirkos muziejuje (V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis) bus minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 24-ąją sukaktį. Muziejus, kviesdamas moksleivius pažinti savo šalies istoriją ir kultūrą, ugdyti meilės ir pagarbos tėvynei siekius, kasmet rengia nacionalinį atviruko ir plakato konkursą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Lietuvos Respublikos trispalves išradingiausiai Valstybės atkūrimo dieną šventusioms bendruomenėms. Prie Prezidentės inicijuotos akcijos „Vasario 16-ąją švęsk išradingai" prisijungė apie 250 iniciatyvių bendruomenių iš visos Lietuvos ir užsienio. "Išradingai paminėdami savo Valstybės gimtadienį dar kartą parodėme, kad esame kūrybinga ir vieninga tauta, kuri vertina savo laisvę ir moka ją švęsti.

Švietimo ir mokslo ministerija, atsiliepdama į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyvą, dalyvaus akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Taip pat kviečiamos visos šalies mokyklos, kitos švietimo įstaigos sausio 13 d. 8 val. prie kiekvieno lango dešimčiai minučių, užgesinus šviesas, uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.

 Sekmadienį - gruodžio pirmąją – visame pasaulyje minima AIDS diena. Ta proga įvairiose gyventojų bendruomenėse Lietuvoje vyksta viktorinos - protų mūšiai, kurie skatina dalyvius giliau pasidomėti apie ŽIV ir AIDS bei sustiprins įvairiausių gyventojų grupių budrumą, sektorių bendradarbiavimą, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Lietuvoje iš viso 2221 asmeniui diagnozuotas žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), iš jų 417– moterys, 1804 – vyrai.

Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai, ketvirtadienį jau prasideda 95-osioms kariuomenės metinėms skirti renginiai. Ketvirtadienio vakarą šeštą kartą bus įteiktos Lietuvos karžygio statulėlės, taip pat vyks šventinis koncertas. Iki šeštadienio didžiuosiuose šalies miestuose vyks iškilmingos karių rikiuotės, ginkluotės, technikos parodos, apdovanojimų ceremonijos, koncertai.

Kiekvienų metų trečiąjį lapkričio sekmadienį pažymima Pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti. Šią dieną paskelbė Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos. Šiemet ši diena minima lapkričio 17-ąją. „1990–2012 m. Lietuvoje autoavarijose žuvo 15916 žmonių. Vien šiais metais iki lapkričio 14 dienos žuvo 217 žmonių. Tad iš viso 1990–2013 m. lapkričio 14 d. autoavarijose Lietuvoje žuvo net 16133 žmonės“, - rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pranešime spaudai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Kaune vykusiame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 25 metų minėjime, į kurį susirinko daugiau nei 3 tūkstančiai dalyvių iš visos lietuvos. Sveikindama minėjimo dalyvius šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvos tremtiniai ir politiniai kaliniai, ištvėrę nežmoniškus išbandymus ir nepalūžę sunkiausiomis sąlygomis, išsaugojo meilę Tėvynei ir žmogiškąsias vertybes.

Kaune paminėta Lietuvos žydų genocido diena. Masinių žudynių vietose vyko minėjimai, atidengtos atminimo lentos, atidaryta paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“. Pasak rengėjų, tokia paroda apie Kauno žydų bendruomenę surengta pirmą kartą. Joje eksponuojami dokumentai iš įvairių Lietuvos archyvų. Kai kurie atverčiami ir pristatomi pirmą kartą. Ekspozicijoje – pasakojimas apie žydų gyvenimą Kaune nuo 19 a. pradžios iki antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Lietuvos ambasada Rygoje kartu su Latvijos užsienio reikalų ministerija ir partneriais rugsėjo 17-ąją surengė spaudos konferenciją latvių žurnalistams, kurioje pristatė Šiauliuose vyksiančius Baltų vienybės dienos renginius.

Čilės prezidentas trečiadienį paragino siekti nacionalinio susitaikymo, neramumų draskomai šaliai minint 40-ąsias perversmo, po kurio į valdžią atėjo diktatorius Augusto Pinocheto (Augustas Pinočetas), metines. „Atėjo laikas ne užmiršti, o nugalėti praeities traumas“, – Sebastianas Pinera (Sebastjanas Pinjera) sakė kreipdamasis į šalį iš prezidento rūmų.

Karolina STAŽYTĖ  Paskutinės vasaros dienos vidurdienį Tauragės miesto centrinėje aikštėje vyko iškilminga Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono bei Lietuvos Šaulių sąjungos Tauragės rinktinės rikiuotė, skirta okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui paminėti. Renginys prasidėjo vėliavų įnešimu. Po rikiuotės vado raporto įgulos vadui bei nuskambėjusio Lietuvos valstybės himno kalbas rėžė bei pranešimus skaitė šventės svečiai.

Lietuvoje prasideda minėjimo renginiai, skirti pažymėti, kad šiemet sukanka 20 metų, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Nors Lietuva nepriklausomybės atkūrimą paskelbė 1990 metų kovo 11 dieną, tik 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min., paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį, primena Krašto apsaugos ministerija.

  Rimantas Zagrebajevas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Juodojo kaspino dieną prie Adomo Mickevičiaus paminklo susirinkę žmonės minėjo 1987 metais rugpjūčio 23-iąją Lietuvos laisvės lygos surengtą pirmąjį viešąjį antisovietinį mitingą. Jame tuomet buvo sakoma tiesa apie Molotovo-Ribentropo paktą. Pasak įvykių liudininkų, kasmet susirinkti yra svarbu, dar svarbiau perduoti žinią jaunajai kartai.

Matas Jakaitis Šiemet Baltijos valstybės švenčia savo nepriklausomybės atstatymo judėjimų, įsikūrusių 1988 m. Sovietų Sąjungoje pradėjus aktyviau įgyvendinti Gorbačiovo „perestroikos ir viešumo“ politiką, 25-mečius. Pavasarį savo jubiliejus atšventė buvusių Estijos ir Latvijos Liaudies frontų atstovai, vasaros pradžioje – Lietuvos Sąjūdis. Tai buvo didelio daugumos Baltijos šalių gyventojų dvasinio pakilimo metai.

 Rimantas Zagrebajevas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Juodojo kaspino dieną prie Adomo Mickevičiaus paminklo susirinkę žmonės minėjo 1987 metais rugpjūčio 23-iąją Lietuvos laisvės lygos surengtą pirmąjį viešąjį antisovietinį mitingą. Jame tuomet buvo sakoma tiesa apie Molotovo-Ribentropo paktą. Pasak įvykių liudininkų, kasmet susirinkti yra svarbu, dar svarbiau perduoti žinią jaunajai kartai.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Skaičiuojama, kad mūsų šalis dėl sovietinio ir nacistinio režimų nusikaltimų prarado maždaug trečdalį savo gyventojų. Minėdami ir Lietuvos nepriklausomybę panaikinusio Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymą 1939-aisias, 1989 metų rugpjūčio 23-ąją apie du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibę rankomis gyva grandine susijungė Baltijos kelyje ir drąsiai išreiškė norą būti laisvi.

Vilniuje penktadienį tradiciškai paminėtos septintosios saugumo pareigūno Vytauto Pociūno mįslingos žūties Baltarusijoje metinės. Į minėjimą prie Prezidentūros susirinko apie 100 žmonių, BNS sakė jame dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys. "Susirinkę žmonės tiesiog be kalbų, be nieko primena savo rinktai valdžiai, kad yra garbės reikalas ištirti pulkininko žūtį ir pomirtinį jo šmeižtą", - BNS sakė D.Kuolys.

Rugpjūčio 21 d. Vilniuje vyko renginiai, skirti paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko 22-osioms žūties metinėms paminėti.

Baltijos kelio minėjimo išvakarėse latviai, lietuviai ir estai kviečiami dar kartą šventiškai susikibti rankomis, šį kartą – socialinėje žiniasklaidoje. Interaktyviame interneto tinklalapyje www.thebalticway.eu bus bandoma dar kartą atkurti šį istorinį įvykį, prisimenant nemirtingas laisvės ir bendrų tikslų idėjas.

Regina MUSNECKIENĖ Šiandien Kražiai švenčia savo 760 metų sukaktį. Šiemet tradicinis Kražių festivalis praturtėjo papildomu renginiu – kraštiečių sambūriu, į kurį pakviesta apie pora šimtų buvusių kražiškių.   Sambūrį kviečia Kražių patriotas Sukviesti po Lietuvą ir pasaulį išsisklaidžiusius kražiškius rūpinosi sambūrio organizacinio komiteto pirmininkas, buvęs mokyklos direktorius, vėliau Kražių bendruomenės pirmininkas, 45 metus Kražiuose gyvenantis Stanislovas Bružas.

Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis šeštadienį ir sekmadienį Kijeve kaip popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys dalyvaus Kijevo Rusios žmonių krikšto 1025 metų jubiliejaus šventėje. Vilniaus arkivyskupą emeritą savo pasiuntiniu popiežius Pranciškus paskyrė birželio mėnesį. Kijevo Rusioje krikščionybę iš Bizantijos 988-989 metais įvedė Vladimiras Sviatoslavičius, jai suteiktas valstybinės religijos statusas.

Vietname minima svarbi data. Lygiai prieš 40 metų Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Vietnamo karo. Tačiau pats karas baigėsi tik po poros metų, kai tuometinės Sovietų Sąjungos palaikoma komunistinė Šiaurė galutinai nugalėjo Pietus. Vietnamo karas iki šiol įrėžęs gilią žaizdą amerikiečių sąmonėje – gilesnę negu Antrasis pasaulinis karas. Pietų Vietnamo pusėje, kurią palaikė Jungtinės valstijos, kariavęs veteranas su siaubu prisimena žinią, kad Jungtinės Valstijos traukiasi.

Minint penktąsias Gruzijos karo su Rusija metines Vilniuje ketvirtadienį rengiamas mitingas Gruzijai paremti, kuriame Lietuvos konservatoriai žada atkreipti dėmesį ir į situaciją Gruzijoje, sulaukusioje kaltinimų iš Vakarų dėl buvusios valdžios persekiojimo. Protesto akcija vyks skverelyje prie Rusijos ambasados. Mitingas pristatomas šūkiu "Už Gruzijos laisvę - už laisvę Gruzijoje!". Vilniaus konservatorių lyderis Mantas Adomėnas sakė, kad mitingu bus išreiškiamas solidarumas su Gruzija.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejiniuose renginiuose Telšiuose. Insulos kalvos papėdėje esančioje Didžiojoje Žemaičių sienoje šalies vadovė atidengė istorinę plokštę Žemaitijos krikštui „Euruopas krėkšt 313-1413 m." ir pasveikino iškilmių dalyvius. Prezidentės teigimu, žemaičių krikštas - svarbus įvykis ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos istorijoje, užbaigęs daugiau kaip tūkstantį metų trukusį krikščionybės plitimą visame žemyne.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir premjeras Algirdas Butkevičius sekmadienį lankysis Telšiuose, kur vyksta pagrindinės 600-ųjų Žemaitijos krikšto metinių minėjimo iškilmės. Tarp sekmadienio renginių - iškilmingas meninės plokštės "Europas krėkšts" atidengimas, popiežiaus sveikinimo skaitymas. Įvairūs krikšto jubiliejui skirti renginiai Telšių vyskupijoje vyksta nuo metų pradžios.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Telšiuose iškilmingomis pamaldomis prasidėjo Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimo iškilmės, kurios tęsis keturias dienas. Istorikų teigimu, Žemaitija buvo paskutinis pakrikštytas pagoniškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionas, baigęs suformuoti Europą. Krikštas svarbus ir pačiai Žemaitijai bei žemaičiams.

Iš Medininkų į Vilnių pajudėjo tradicinio bėgimo estafečių kolona. Tai seniausias Lietuvoje estafetinis bėgimas, skirtas 22-osioms tragedijos šalies pasienyje metinėms paminėti. Iveikę 35-ių kilometrų trasą tylos minutei bėgimo dalyviai sustojo Vilniuje, Antakalnio kapinėse, kur palaidoti Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos sieną saugoję vyrai. Kitą savaitę minėjimas vyks prie Medinininkų memorialo, o Seimo Sausio 13-osios memoriale eksponuojama paroda Medininkų tragedijai atminti.

Sekmadienį tradiciniu tarptautiniu estafetiniu bėgimu "Medininkai – Vilnius" prasidės Medininkų tragedijos 22-ųjų metinių minėjimo renginiai. Kitą savaitę minėjimas vyks prie Medinininkų memorialo, o Seimo Sausio 13-osios memoriale eksponuojama paroda Medininkų tragedijai atminti.

Šiaurės Korėja šeštadienį demonstravo grėsmingą karinę galią, patriotinį įkarštį ir palaikymą šalies lyderiui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui) per Korėjo karą užbaigusių paliaubų 60-ąsias metines. Dvi valandas Kim Il Sungo (Kim Ir Seno) aikštėje žygiavo karių kolonos, važiavo tankai ir didžiuliai didelio nuotolio raketų paleidimo įrenginiai per kruopščiai surežisuotą nacionalinio solidarumo ir žvanginimo ginklais reginį.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje pagerbiamas lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 80-ųjų skrydžio per Atlantą atminimas. Lietuvos ir Lenkijos dailininkai, idėjų sėmęsi Lenkijoje, Pšelniko miške – istorinėje lakūnų žūties vietoje, surengė tapybos darbų parodą. Myslibužo Šventosios Gertrūdos koplyčioje savaitę kūrė tarptautinio plenero „Laisvės ikarai“ dalyviai – penki dailininkai iš Lietuvos ir Lenkijos.

Simono Wiesenthalio (Simono Vyzentalio) centras trečiadienį pasmerkė Latvijos nacionalistų planus paminėti Antrojo pasaulinio karo įvykį, po kurio buvo išžudyti vieno miestelio žydai.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo renginiai iš Klaipėdos persikėlė į Paberžę (Kėdainių r.). Renginio metu pasirodė šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė ir vyko istorinių 1863-ųjų metų sukilimo pradžios inscenizavimas, taip pat buvo atidengtas 150-osioms sukilimo metinėms skirtas paminklinis akmuo su sukilimo herbu. Renginys prasidėjo Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurioje buvo laikomos mišios už visus kovotojus už Lietuvos laisvę.

  Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas“, LRT.lt Lietuvoje pirmą kartą minima kraujo diena. Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ minėdama šią dieną kviečia pacientus, jų artimuosius ir bendrosios praktikos gydytojus į seminarus. Onkohematologinės ligos – tai vėžio rūšys, kai pažeidžiamos kraujo, kaulų čiulpų ir limfmazgių ląstelės.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Kaune minimos Romo Kalantos 41-osios žūties metinės. Kauno muzikinio teatro sodelyje 19-metis jaunuolis susidegino, protestuodamas prieš sovietinį režimą. Tuomet kelias dienas trukusios masinės demonstracijos atkreipė viso pasaulio dėmesį į okupuotos Lietuvos padėtį. Vidudienį tradiciškai rengiamas minėjimas prie paminklo Muzikinio teatro sodelyje, kur prieš 41-erius metus susidegino R. Kalanta.

Seimui 2013-uosius paskelbus Klaipėdos krašto metais, šiandien Vyriausybė pasitarime pritarė Klaipėdos krašto metų minėjimo priemonių planui. Plane numatyti renginiai ir projektai, skirti paminėti Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos krašto susijungimo 90-ies metų sukaktį. Šis įvykis turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos valstybei, nes atvėrė priėjimą prie Baltijos jūros ir sudarė sąlygas tapti jūrine valstybe.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymams dėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narės, Lietuvos švietimo reformos pradininkės habil. dr. Meilės Lukšienės 100-ųjų gimimo metinių minėjimo, pranešė Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba. Pagerbiant mokslininkę planuojama organizuoti daug renginių: nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, skaitymų, seminarų, skirtų švietimo bendruomenei ir plačiajai visuomenei.

Šarūnas Laužadis, rašytojas, publicistas Ką mums reiškia Gegužės 3 d. Konstitucija? Istoriškai – tai labai svarbus faktas, nes ši Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1790 m. konstitucijos. Tad nieko nuostabaus, kad Gegužės 3-oji, šios Konstitucijos garbei, Lenkijoje švenčiama kaip nacionalinė šventė.

Vakar Šiaulių universiteto studentai skverelyje prieš Savivaldybę pagerbė aktoriaus Vytauto Šapranausko atminimą ir simboliškai paminėjo aktoriaus 55-ąjį gimtadienį. Šiauliuose V. Šapranauskas koncertavo neseniai – balandžio 6 dieną. Baltas gimtadienis Ateiti paminėti V. Šapranausko netekties Humanitarinio fakulteto lietuvių kalbos ir viešųjų ryšių specialybės ketvirtakursiai kvietė šviesiai apsirengus.

Šiais metais visas pasaulis mini genialaus operų kompozitoriaus Richardo Wagnerio 200-ąsias gimimo metines. 2013-uosius UNESCO paskelbė šio kompozitoriaus metais. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) balandžio 19–26 d. rengia R.Wagnerio (1813–1883 m.) muzikos savaitę. Šventinės savaitės metu bus parodytos visos trys LNOBT repertuaro R.Wagnerio operos – „Valkirija“, „Skrajojantis olandas“, „Lohengrinas“, taip pat baletas „Tristanas ir Izolda“ pagal to paties pavadinimo operą.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Izraeliui minint Holokausto dieną, Vilniuje jau penktą kartą surengtos „Gyvųjų maršo“ eitynės. Lietuvos žydų bendruomenė kartu su svečiais iš Izraelio, Austrijos, Australijos, Jungtinių Valstijų Paneriuose pagerbė fašizmo aukas. Teisuolio medalis Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre – Pasaulio teisuolių apdovanojimas. Šiuo titulu pagerbiami žydus gelbėję žmonės.